„Santaka“ / Skaitytojų laiškai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-04-04 17:53

Dalinkitės:  


Į ką nežiūri dr. Jonas Basanavičius...

Skaitytojų laiškai

Dėkinga už pagarbą ir dėmesį



Mano tėvas Antanas Vaitkevičius, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, palaidotas senosiose Vilkaviškio kapinėse, esančiose prie kelio į Ožkabalius, Jono Basanavičiaus tėviškę.

Į savanorius tėvelis įstojo 1919 metų lapkričio 6 dieną, būdamas gimnazistu. Jis dalyvavo mūšiuose prieš bolševikus ties Daugpiliu ir prieš lenkus ties Augustavu. Po metų, rugsėjo mėnesį, pateko į lenkų nelaisvę, kurioje jį išlaikė porą mėnesių. Mirė tėvelis jaunas – 1937 m. gegužės 5 dieną. Taigi, nuo jo mirties praėjo 70 metų, o nuo gimimo – 107-eri.

Man rašo Vilkaviškio krašto muziejaus darbuotojos, kad ant jo kapo nuolat dega nežinomų vilkaviškiečių uždegtos žvakutės, puošia padėtos gėlės.

Mieli vilkaviškiečiai, nuoširdžiausiai dėkoju jums už pagarbą anų laikų Nepriklausomybės kovų dalyviui, už jūsų atmintį ir dėmesį.



Valerija VAITKEVIČIŪTĖ

Vilnius






Prekeivis savo „prizų“ neįpiršo



Vieną dieną prie vartų sustojo raudonos spalvos automobilis. Netrukus į duris pasibeldė paketais nešinas vyriškis. Gal kokių trisdešimties metų svečias mane lyg seną pažįstamą pasisveikino ir paklausė, ar aš galiu atsakyti į keletą klausimų. Jei atsakymai bus teisingi, jis pažadėjo prizą – dovaną.

„Tikriausiai bus televizijos laidų žurnalistas Juras, atsitiktiniams praeiviams pateikiantis įvairius klausimėlius“, – toptelėjo į galvą mintis.

– Gal galite įvardyti gerai žinomą lietuvį, ilgai gyvenusį Amerikoje, vėliau grįžusį į Lietuvą? – išgirdau klausimą.

Nustebusi klausimo paprastumu atsakiau, jog tai yra Kazys Bobelis, VLIK veikėjas.

– Neatspėjote... Tačiau prizas – jūsų, – tai sakydamas vyriškis išpakavo elektrinį mikserį ir tuoj pat įjungė į elektros lizdą. Vis taip pat šypsodamasis jis negailėjo pagyros žodžių mikseriui, kaip nepamainom šeimininkų pagalbininkui.

– Turiu, – nuvyliau atvykėlį.

Tuomet jis išvyniojo keptuvę ir padėjo ant dujinės viryklės.

– Ši keptuvė yra „Tefal“ firmos, labai naudinga tokio amžiaus žmonėms, – nužvelgęs mane nuo galvos iki kojų toliau tratėjo vyriškis. Esą šioje keptuvėje pagaminti produktai mažina cholesterolį, o maistas tirpte tirpsta burnoje.

– Nereikia, turiu dvi keptuves ir man jų užtenka, – dar kartą jį nuvyliau.

Vyriškis nesutriko. Pro praviras duris įkišo galvą į kambarį, apsižvalgė.

– Kaip matau, pas jus nėra šventų paveikslų, – tai sakydamas jis išvyniojo tris religinio pobūdžio paveikslų fotografijas.

Nekviestas svečias primygtinai bruko tuos vadinamuosius prizus, priklausančius man visai už mažą kainą, – tik... už keturiasdešimt devynis litus. Kadangi tų „prizų“ nepirkau, prekeivis net neatsisveikinęs išmovė pro duris.

Teko girdėti, kad tą dieną jis aplankė ne vieno pilviškiečio namus, piršdamas tokias prekes, kokių gausu visose prekyvietėse. O gal jis turėjo visai kitų kėslų?



Albina RIDIKEVIČIENĖ






Ko nenori matyti dr. Jonas Basanavičius



Kiek kartų patenku į kaimyninį Vilkaviškį, visada vilkaviškiečiams pavydžiu paties gražiausio visoje Lietuvoje paminklo.

Taip ir knieti man, lyg kokiam Napoleonui, norėjusiam kadaise į Paryžių išsinešti Vilniaus šv. Onos bažnyčią, pervežti Tautos patriarchą į Sūduvos sostinę, į jo vardu pavadintą aikštę. Ne veltui, o iškeisdamas mainais į čia planuojamą milijonų vertės antkapį „Tautai ir kalbai“.

Nuostabiai atrodo tas Patriarcho paminklas – toks ir turi būti Tautai didžiai nusipelniusiam žmogui, tradiciškai sėdinčiam krėsle, ramiai ir su pasitikėjimu žvelgiančiam į laisvos Lietuvos praeivius. Atrodo, ims ir prabils senovine kalba iš Sūduvos legendų apie garbingą mūsų praeitį, dabartį, ateities viltis, o negros „Rekviem“ dar gyvai tautai ir jos žodžiui.

Tik abejoju, kad vilkaviškiečiai sutiks, nors ir tūkstantį kartų brangesnį antkapinį paminklą gautų. Jie netiki seniausios Europoje tautos „pakasynomis“, netiki, kad nutils kada nors Jono Basanavičiaus dainų aidas.

O vis dėlto jiems turint tokią vertybę reikėtų labiau pasirūpinti ir paminklo aplinka.

Mat paminklas puošia aikštę, o pati aikštė, jos aplinka turi puošti, išryškinti paminklą taip, kaip drabužis žmogų. Aprenkime gražuolę pelenės skarmalais...

Žiūriu dabar į Patriarchą ir stebiuosi, kodėl jis pasukęs galvą į dešinę.

Ehe, nenorįs matyti kairiajame aikštės kampe tos „chruščiobos“ – aptriušusio daugiabučio, sovietmečio relikto, aptaškyto dervos lopiniais, nuterlioto baltomis kalkėmis lyg kokios fermos ar grūdų sandėlis, su įvairiaspalvio šiferio lopų balkonais, „iškramtytais iki kraujo“ pastato kampais. Kiti visi namai kaip namai – ir padažyti, ir paspalvinti, o šis...

Jau jeigu net pats ant postamento sėdintis Jonas Basanavičius, nenorėdamas matyti tokios bjaurasties, pasuko savo galvą į dešinę, tai neakmeninius kaklus turėtų pasukti ir miesto atsakingieji, kad pamatytų, kuo bodisi Patriarchas.



Jonas STEBULIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas