„Santaka“ / Keliauja „Sūduvių žemė“, atrasta Gražiškiuose

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-04-04 17:46

Dalinkitės:  


Plenero dienas Gražiškiuose primins ne tik kūriniai, bet ir daugybė šiltų įspūdžių.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Keliauja „Sūduvių žemė“, atrasta Gražiškiuose

Birutė PAVLOVIENĖ


Į Vilkaviškio kultūros rūmus atkeliavo dailininkų plenero „Sūduvių žemė. Gražiškiai – 2007“ darbų paroda. Pirmiausia ji buvo surengta ten, kur menininkai kūrė, – Gražiškiuose. Po to – Marijampolėje ir Kybartuose.

Ekspozicijos atidarymo metu kalbėjusi Vilkaviškio kultūros centro etnografė Nijolė Skinkienė sakė, jog ne tik šio, bet ir ankstesnio, Vištytyje surengto plenero metu gimusius kūrinius numatoma parodyti kuo gausesniam žmonių būriui. Planuojama surengti parodą Vilkaviškio miesto šventėje, kuri tradiciškai vyksta liepos 6-ąją dr. J.Basanavičiaus aikštėje minint Valstybės ir Mindaugo karūnavimo dieną.

Projektą plenerams surengti ruošė Nijolė Skinkienė. Pagrindiniai rėmėjai buvo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija ir Kultūros ministerija. O plenerų iniciatorė ir vadovė – Stasė Zelinauskaitė, vadovaujanti Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro dailės studijai. Kūrybinės stovyklos sukviečia buvusius studijos mokinius, dabar jau studentus, ir svečius. Jų būna ir iš kitų miestų, net iš užsienio. Norinčių dalyvauti tokiose stovyklose nestinga. Darbus kūrėjai palieka rajone. Jais jau pasipuošę daugelis Vištyčio įstaigų, Vilkaviškio kultūros centras. Savo „dalies“ laukia ir gražiškiečiai.


Į parodos atidarymą atvykę darbų autoriai dalijosi prisiminimais apie nepakartojamas praėjusios vasaros kūrybos ir gyvenimo dienas vienoje seniausių rajono gyvenviečių – Gražiškiuose. Pasak kūrinius pristačiusios menotyrininkės Aušrinės Dubauskienės, „savita miestelio architektūra, akmenų takai, tiesiog kitaip šilti, savyje neužsisklendę čia gyvenantys žmonės nuteikė menininkus atvira siela priimti šią aplinką. Čia esi persmelkiamas tarsi kitokios būties. Ore tvyranti gera aura sielą apvalo ir nuteikia naujiems potyriams.“ Visa tai atsiskleidžia ir kūriniuose.

Keramikės Reginos Kitavičienės sukurtos trys skulptūrėlės – tarsi grupelė moterų, vilkinčių vienodo stiliaus, bet skirtingo margumo sijonais, kuriuose įžvelgiami medinių durų raštai, o taškeliams panaudoti akmenukai, aišku, primena Gražiškių grindinį. Keramikos technologinių procesų vadovu ir mokytoju buvo Andrius Janulaitis. Plenero dalyvės gražiškietės Aidos Durneikaitės kieme jis kantriai rentė degimo krosnį. Buvo eksperimentuojama siekiant išgauti archajiškąją keramiką. Andrius sukūrė vyro figūrą ir visus uždegė idėja palikti savo ženklą staktos aprėminimo molyje.

Senųjų stogastulpių paskirtį – laikyti dangų – primena medžių kamienai viename iš vitražistės Jolantos Skrinskaitės tapybos darbų. Lankytojai stabtels ir prie žemiškesnei temai skirtos Almos Galinskaitės spalvinės kompozicijos „Vištos“, prie raudonųjų obuoliukų, svajingai kviečiančių prie seno šulinio. Mėlynos kalvų krašto erdvės pojūtį Martyno Krupinsko hiperrealistinės manieros tapybos darbe išryškina senas automobilis. Svečias iš Prancūzijos Bernardas Remia tapė savo malonumui, ir žmonės jam buvo įdomesni nei daiktai. Architektūrą studijuojanti Indrė Kasparaitytė tapybos diptike kiekvieno žiūrovo vaizduotei suteikia visišką laisvę. Dailės mokytoja Audronė Gurinskienė ištikima žolynų tematikai, bet viename iš darbų išvysime ir Gražiškių miestelio paveldo vertybes. Keramikė, plenero vadovė Stasė Zelinauskaitė pasirinko gulbės motyvą ir meninį piešimą, perpintą realizmu bei abstrakcija. Įkomponavusi perpieštą seną kareivio fotografiją ji tarsi priminė Gražiškių krašte išsaugotas Šyvio šokdinimo tradicijas. Pirmąkart plenere buvo pasitelkta ir jauniausia menų sesuo – fotografija. Interjero dizainerės Renatos Kalvaitytės fotonuotraukose – meniškai sustabdytos Gražiškių miestelio ir jo apylinkių žmonių gyvenimo akimirkos, kurių prasmė nesibaigia su šia diena. Nuotraukos bei vaizdajuostė primins ir plenero dalyvių kūrybines kančias bei daugybę smagių akimirkų tarp gražių, puikių, savąjį kraštą mylinčių žmonių.


Paroda Vilkaviškio kultūros rūmų antrojo aukšto fojė veiks apie porą mėnesių. Ar susirinks šiemet į plenerą menininkai, studentaujantys buvę vilkaviškiečiai – neaišku. Puse lūpų buvo užsiminta, kad tokiam jų subūrimui, kuris rajono kultūriniame gyvenime kuria unikalią tradiciją, šiemet lėšų neskirta.





Publikuota: 2008-04-04 17:46:03

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai