|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-05-03 08:47
Birutė NENĖNIENĖ
Savivaldybėms išplatintame ministrės V.Blinkevičiūtės tekste apibūdinamas akcijos tikslas: ugdyti visuomenės atsakomybę už kiekvieną vaiką bei nepakantumą smurtautojams, mokyti ir šviesti tėvus, kaip rasti kitų vaiko auklėjimo būdų, jeigu vaikas neklauso, siekti, kad Tarptautinė vaikų teisių gynimo diena – birželio 1-oji – taptų diena be smurto žiniasklaidoje, o pati akcija – kasmetine tradicija, skirta visuomenės švietimui šioje srityje. Šiemet sukanka dešimtmetis, kai Lietuva ratifikavo vieną pagrindinių tarptautinių dokumentų vaikų teisių apsaugos srityje – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją – ir tuo pačiu prisiėmė įsipareigojimus gerbti kiekvieną vaiką, neskriausti ir nemušti jo, mokytis suprasti ir atjausti, ginti ir suteikti pagalbą, jeigu jis patyrė smurtą ar skriaudą. Prie šios akcijos kviečiamos prisidėti vietos bendruomenės, nevyriausybinės, jaunimo organizacijos, mokyklos ir t.t. Siekiama, kad akcijai ruošiantis ar jos metu iškeltos problemos bei idėjos nenusėstų vien sostinės renginiuose, bet pasiektų ir atokiausius provincijos kampelius, kad neliktų abejingų šiai problemai. – Kas labiausiai jaudina Vaiko teisių apsaugos tarnybą, kurios darbuotojos dažniausiai susiduria su smurto prieš vaikus apraiškomis? – pasiteiravome tarnybos viršininkės Danutės Viltrakienės. – Praėjusiais metais mūsų tarnyba susidūrė su trylika atvejų, kai su vaikais buvo žiauriai pasielgta dešimtyje šeimų. Vienas vaikas nuo savo tėvo rankos nukentėjo net du kartus. Dažniausiai vaikus nuskriaudė jų mamų sugyventiniai, paprastai išgėrę. Jaučiame, jog sužinome ne visus, bet tik atsitiktinius, atvejus. Net ir mamos slepia bei dangsto visuomenės akimis savo vyrų nepateisinamą elgesį. Pagaliau ir padoriose šeimose vyrauja nuostata, jog „vaikas nemuštas neužaugs“. Ir tėvai nemato nieko blogo, jei suduoda savo vaikui. Ne reti atvejai, kada dėl socialinių problemų susikaupę „nervai išliejami“ kumščiuojant moteris ir beriami ant bejėgių apsiginti mažamečių vaikų. Moterys – motinos – dažniausiai tokį terorą laiko šeimos paslaptimi, tik vienetai savo problemas jau išdrįsta patikėti psichologams ir ieškoti kvalifikuotos pagalbos. Vaikai patiria smurtą ir nuo bendraamžių. Rimtesni atvejai pasiekia Nepilnamečių reikalų inspekciją. O kiek nežinomų, neįvardytų atvejų, kai vaikai nuo bendraamžių, vyresnių paauglių ar net suaugusiųjų kenčia moralinį terorą? Gal ir gerai, kad skelbiama tokia akcija – „Mėnuo be smurto prieš vaikus“. Tačiau rūpestis visais silpnaisiais visuomenės nariais neturėtų išaugti vien akcijai prasidėjus ir išblėsti jai pasibaigus. Kol į kovą bei viešą diskusiją neįsijungs visuomenė, įvairių atsakingų institucijų bei valdžios atstovai, pastangos kovoti su smurtu bus bevaisės. Ministrė V.Blinkevičiūtė pastebi, jog efektyviausias problemos sprendimo būdas – požiūris į smurtinį elgesį. Delsti negalima – tai nuo ko stengiamasi pabėgti, atsisuka prieš tuos, kurie galvoja, jog tai ne jų reikalas. Tai – vaikų smurtas prieš suaugusius. Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir „Santakos“ redakcija kviečia visuomenę, skaitytojus, tėvus, mokytojus išsakyti savo nuomonę, iš kur atsiranda prievarta ir smurtas prieš vaikus ir silpniausius visuomenės narius? Ar įmanoma ir kaip šį reiškinį sumažinti ar pažaboti bei išgyvendinti? Kokių siūlote imtis priemonių? Sulaukus atsakymų ir juos apibendrinus, siūlymus ir išvadas bus galima pateikti Vaiko teisių apsaugos kontrolierei, Vyriausybei. Publikuota: 2005-05-03 08:47:34 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|