|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2008-03-28 16:26
Antrus metus policijos komisariatui vadovaujančiam Virginijui Adomaičiui įsimintiniausias gyvenimo įvykis nutiko prieš kelis mėnesius.Romo ČĖPLOS nuotr.
Virginijus ADOMAITIS, Vilkaviškio rajono Policijos komisariato viršininkas: – Įdomiausias mano gyvenimo nuotykis įvyko visai neseniai – vos prieš kelis mėnesius. Kaip šiandien prisimenu tą gruodžio 12-ąją. Buvo apie 9 val. ryto, darbo dienos pradžia. Buvau užėjęs į kabinetą pas Viešosios policijos pareigūnus, kai paskambino Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojas ir pranešė, jog turiu svečių iš Marijampolės. Kai atėjau į savo kabinetą, pas sekretorę radau manęs laukiančius tris pareigūnus iš Marijampolės policijos komisariato. Jie mane informavo apie Policijos departamentą pasiekusį skambutį. Paskambinęs anonimas departamento vadovybei pranešė, neva darbe esu visiškai girtas. Marijampoliečiai buvo įpareigoti šį skundą patikrinti. Tokio akibrokšto tikrai nesitikėjau. Pasiūliau kolegoms iš Marijampolės išgerti arbatos, bet jie atsisakė ir išsitraukė alkotesterį. Nors gretimo rajono komisariato pareigūnai elgėsi taktiškai, bet neįprastai šaltai. Iki tol su jais bendraudavau gan draugiškai. Kai alkotesterio ekrane įsižiebė visi nuliai, įtampa atlėgo. Kolegos pranešė vadovybei apie patikrinimo rezultatus ir sutiko drauge išgerti arbatos. Tuo metu ir aš atgavau pusiausvyrą – pradėjau garsiai juoktis. Tiesa, buvo labai nemalonu, kad kažkas sugalvojo man pakenkti: sumenkinti mano autoritetą, sužlugdyti reputaciją. Galbūt ir gerai, kad buvo atsiųsti tikrintojai, kurie išsklaidė kažkam kilusias abejones. Juk kartais paleistas gandas gali labai pakenkti, sugriauti pareigūno karjerą. Tai buvo gera pamoka ir ką tik iš civilinio gyvenimo atėjusiems jauniems policininkams, kurie kartais mano esą visagaliai ir nebaudžiami. Šio atvejo ir to nemalonaus jausmo, kuris apėmė sužinojus, su kokia misija atvyko kolegos, ko gero, nepamiršiu visą gyvenimą. Publikuota: 2008-03-28 16:26:32 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|