|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2008-03-28 16:13
Birutės NENĖNIENĖS nuotr.
„Broli durininke, ar žinai, kam noriu padovanoti šiuos vaisius, saldžiausius visame mano vynuogyne?“ „Tikriausiai vienuolyno abatui ar kuriam nors broliui.“ „Ne. Noriu padovanoti tau!“ „Man? Būtent man?“ – brolis durininkas iš susijaudinimo net paraudo. „Žinoma, kadangi visada draugiškai su manimi elgiesi ir padedi, kai paprašau pagalbos. Norėčiau, kad ši vynuogių kekė tau suteiktų bent lašelį džiaugsmo.“ Valstiečio veide švietė nuoširdi bičiuliška šypsena, tad netrukus ėmė šypsotis ir vienuolis. Durininkas paėmė dovaną ir padėjęs matomoje vietoje gėrėjosi ja visą rytą. Vynuogės buvo išties puikios. Staiga šovė jam mintis: „Kodėl gi nepadovanojus šios kekės abatui, kad suteikčiau ir jam truputį džiaugsmo?“ Nešinas vynuogėmis brolis durininkas nužingsniavo pas abatą. Vienuolyno viršininkas nuoširdžiai nudžiugo. Bet prisiminęs sergantį senyvo amžiaus brolį nusprendė: „Nunešiu vynuoges jam, gal jis kiek pralinksmės.“ Taigi vaisių kekė nukeliavo toliau. Neužsibuvo net ir sergančiojo brolio celėje. Mat šis pagalvojo, kad vynuogės suteiktų džiaugsmo broliui virėjui, nuolat triūsiančiam prie puodų, tad vaisius nusiuntė jam. Virėjas savo ruožtu padovanojo vynuoges broliui zakristijonui, nes norėjo jį pradžiuginti, o pastarasis sumanė pavaišinti patį jauniausiąjį vienuolyno brolį. Šis nunešė vynuoges dar kitam. Pagaliau saldžiųjų vynuogių kekė sugrįžo pas brolį durininką (kad jam suteiktų džiaugsmo). Tik tada ratas užsidarė. Džiaugsmo ratas. Nereikia laukti, kad pradėtų kažkas kitas. Jau šiandien tu pats gali pradėti skleisti džiaugsmą. Kartais pakanka mažytės kibirkštėlės įžiebti skaisčią ugnį. Pakanka lašo gėrio, kad pasaulis imtų keistis. Meilė – tai vienintelis turtas, kuri auga tada, kai ja pasidalijama: vienintelė dovana, didėjanti dovanojama. Tai vienintelis dalykas, kurio kuo daugiau atiduodame, tuo daugiau gauname; dovanok meilę, nelaikyk jos sau, leisk jai skristi kartu su vėju, iškratyk savo kišenes, savo krepšį, išliek vandenį iš stiklinės ir rytoj turėsi daugiau nei iki šiol. Bruno FERRERO Publikuota: 2008-03-28 16:13:42 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|