„Santaka“ / Obelių spirito varykloje išsaugotos lietuviškos degtinės gamybos tradicijos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda mūrinį namą Smėlio g. 20, Virbalyje (17 a sklypas, yra 2 garažai, ūkiniai pastatai, šiltnamis). Tel. 8 614 82 403.
Galioja iki: 2019-08-22 08:01:37

Parduoda 1 ha žemės ūkio paskirties žemės Giedrių k., Šeimenos sen.. Tel. 8 686 25 956.
Galioja iki: 2019-08-22 08:14:46

Tvarkinga šeima išsimokėtinai nupirktų sklypą statyboms. Tel. 8 625 18 726.
Galioja iki: 2019-08-26 08:23:26



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-03-21 17:57

Dalinkitės:  



Obelių spirito varykloje išsaugotos lietuviškos degtinės gamybos tradicijos

Unikalus objektas, pramonės ir architektūros paminklas, kuriame iki šiol vyksta aukščiausios rūšies produkto gamyba. Rokiškio kraštas pagrįstai gali didžiuotis vienintele Lietuvoje veikiančia Obelių spirito varykla. Įkurta prieš šimtą ir vienerius metus, ši įmonė išlaikė senąsias lietuvių degtindarių tradicijas ir tiekia spiritą tik „Vilniaus degtinei“.



Tarp alaus ir degtinės

„Pasaulio tauriųjų gėrimų“ žemėlapyje Europa aiškiai suskirstyta į tris zonas: degtinės, alaus ir vyno „juostas“. Vyno „juostai“ priklauso visa Pietų Europa, alaus – Vokietija, Čekija ir jų kaimynės, o degtinės juostos „centrai“, be abejo, yra Skandinavija ir Rytų Europa. Taip jau istoriškai susiklostė, kad mūsų šalies negalima priskirti nei prie degtinės, nei prie alaus „diržo“ – esame prie alaus „juostos“ rytinės ir degtinės „zonos“ vakarinės sienos. Būtent todėl lietuviai mėgsta bei moka gaminti ir degtinę, ir alų, o kur dar midus, įvairios trauktinės ir užpiltinės...

Būtent dėl tokios keistos „lokacijos“ lietuviška degtinė – švelnesnė, ne tokia „griebianti“, kaip rusiška „vodka“. Skandinaviškosios „finlandijos“ ir „absoliutai“ dažnam atrodo tartum išgautos tiesiai iš ledynų, o mūsiškė degioji turi ryškų grūdų aromatą bei skonį.

O kaip tas skonis atsiranda ir kodėl jis skiriasi nuo, tarkim, rusiškos ar lenkiškos „vodkos“ skonio? Kad tai išsiaiškintumėte, galite traukti Obelių link arba tiesiog pasikonsultuoti su tikros degtinės specialistais.



Šimtametės lietuviškos gamybos tradicijos

Su spiritu, iš kurio bus gaminama lietuviška degtinė, reikia elgtis švelniai nuo pat pirmojo grūdo. Gaminama senoviniu tradiciniu, tik Lietuvai būdingu metodu – tai tikro profesionalo darbas ir reikalinga ilgametė patirtis. Moderni technika ir šimtmečių patirtis sąlygoja, kad alkoholio žaliava pasiektų tinkamą konsistenciją.

Pirmasis Lietuvos miškuose išvirtos degtinės puodelis šimtus metų buvo aukojamas pagonių dievams – išpilamas ant šventos žemės. Obelių spirito varykloje kiekvienas alkoholio lašas taip pat laikomas ypatingu. Pasirūpinę kokybe, meistrai pristato jį „Vilniaus degtinės“ gamyklai, kurioje jau 10 metų gaminama „Bajorų“ degtinė.

Nepaisant konkurencijos rinkoje, bandymų kopijuoti ar naudoti pigesnius alkoholio gamybos būdus, Obelių spirito varykloje, kaip ir prieš šimtą metų, teka tradicinis lietuviškas spiritas, iš kurio autentiškus gėrimus gamina „Vilniaus degtinė“.



Marius TAMAUSKAS



Užsk. 1760






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ūkininkų laukuose žydi facelijos, dobilai, noksta grikiai
* Metusi vadovės darbą banke kraštietė iš naujo atrado save
* Rajono kolektyvai Žolinės šventėje linksmino Punsko lietuvius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar keliate atostogų nuotraukas į socialinius tinklus?
Taip, keliu nuolat.
Įkeliu vieną kitą.
Niekada to nedarau.
Socialiniais tinklais nesinaudoju.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas pasakymas „ko eigoje“?
Ne, tai netaisyklinga konstrukcija. Vyksmo laikui ar tarpui nusakyti žodžio „ eiga “ vietininkas netinka. Vietoj jo gali būti vartojama metu, per ką arba pusdalyvis, padalyvis. Žaidimo eigoje (= Žaidimo metu; Žaidžiant ) išryškėjo komandos pajėgumas. Metų eigoje (= Per metus ) daug kas gali pasikeisti.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas