Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-03-21 17:44

---

Į redakciją kreipėsi pilviškietė, sunerimusi dėl savo artimųjų sveikatos. Jos vaikai ir anūkai labai daug laiko praleidžia prie kompiuterio – dirba, žaidžia, naršo po internetą. Kompiuteris stovi kambaryje, kuriame miega vaikai, tad močiutė nuolat nervinasi, kad jis gali pakenkti sveikatai. Moteris prašė išspausdinti specialistų komentarą, kad galėtų nusiraminti ar į protą atvesti savo vaikus.

Svarbus apšvietimas

Vilkaviškio ligoninės Konsultacinio skyriaus okulistė Liucija Rudinskienė patvirtino, kad tiek suaugusiųjų, tiek vaikų akims gali pakenkti ilgas žiūrėjimas į kompiuterio ekraną. Ypač akims kenkia darbas kompiuteriu prieblandoje. Dienos metu kompiuteris turi būti gerai apšviestas. Geriausia, kad šviesa būtų iš kairės pusės ir neatsispindėtų nuo ekrano. Vakare reikia naudoti dirbtino apšvietimo nukreiptos šviesos šaltinius. Svarbu imtis priemonių atspindžiams ekrane sumažinti.

Labai ryškus ir netolygus apšvietimas patalpoje gali sukelti nemalonius atsispindėjimus ekrane. Jiems sumažinti reikia užtraukti užuolaidas, atitinkamai pasukti monitoriaus ekraną, naudoti ekrano filtrus, išjungti viršutinį apšvietimą. Atstumas nuo dirbančiojo su kompiuteriu akių iki ekrano turi būti ne mažesnis nei 40 centimetrų. Panašus atstumas turi būti ir tarp kompiuterio ekrano ir klaviatūros. Klaviatūra ir pelė turi būti viename aukštyje.

Pacientų nepadaugėjo

Ilgai dirbant kompiuteriu įtempiama rega, per mažas atstumas nuo ekrano sukelia kompiuterinį regėjimo sindromą, pasireiškiantį akių sausumu, niežėjimu, perštėjimu, paraudimu. Nuovargiui mažinti rekomenduojami nesudėtingi pratimai akims: stebėti matymo zonoje judančius objektus, sutelkti žvilgsnį į nutolusius daiktus, laisvai, atsipalaidavus pasivaikščioti.

Reikėtų darbą su tekstais kaitalioti su kompiuteriniais žaidimais, kuriuose yra judantys objektai. Toks kaitaliojimas reikalaus pakeisti akių dėmesį, mažins jų pervargimą dėl ilgo įtempto žiūrėjimo į vieną objektą (tekstą).

Okulistė sakė nepastebėjusi, kad atsiradus kompiuteriams kabinete būtų padaugėję ar sumažėję pacientų – pas okulistus jų pilna visuomet. Akys genda ir per daug žiūrint televizorių, skaitant blogai apšviestoje patalpoje, polinkį į regėjimo sutrikimus galime ir paveldėti.

Tiems, kurie kreipiasi į okulistus dėl akių nuovargio dirbant su kompiuteriu, okulistė rekomenduoja akinius su antirefleksine danga.



Kenkia ir klaviatūra

Sveikatos specialistai tvirtina, kad kompiuteris nėra nekaltas laisvalaikio praleidimo būdas. Jie tikina, kad ilgalaikis ir neatsakingas darbas ar pramogavimas prie kompiuterio gali pakenkti sveikatai. Kompiuterio skleidžiama spinduliuotė, elektriniai, elektromagnetiniai, elektrostatiniai laukai kenkia centrinei nervų sistemai, akims, širdžiai.

Neigiamus sveikatai laukus skleidžia ne tik kompiuterio ekranas, bet ir klaviatūra bei pelė. Pasitaiko, jog klaviatūra skleidžia didesnius neigiamus sveikatai laukus nei pats ekranas. Rašomieji stalai paprastai gaminami su važinėjančia lentynėle kompiuterio klaviatūrai. Ji dažniausiai būna pilvo srities lygyje, tad spinduliuotė, kurią išskiria klaviatūra, tiesiogiai veikia lytines liaukas. Paaugliai bei jauni vyrai itin turėtų vengti ant kelių laikyti nešiojamuosius kompiuterius, nes tai gali pakenkti jų vaisingumui. Beje, spinduliavimas iš užpakalinės kompiuterio ekrano pusės yra kur kas didesnis nei iš priekinės.



Vėdinti ir drėkinti

Ne mažiau nei kompiuterio skleidžiamas spinduliavimas žmogui kenkia ilgas sėdėjimas prie jo vienoje pozoje, neturint darbui pritaikyto stalo, kėdės. Ilgai netaisyklingai sėdint, sutrinka kaulų, raumenų, kraujotakos sistemų funkcijos, net gali išsivystyti ligos.

Saugiausia dirbti kompiuteriu, kurio monitoriaus ekranas užpildytas skystaisiais kristalais. Jei dirbate su senesniu kompiuteriu, turėtumėte trumpinti darbo laiką. Šviesos šaltiniai – langas, peršviečiamos pertvaros neturėtų būti už nugaros, jei reikia – galima įrengti vietinį apšvietimą. Patalpą, kurioje dirbama kompiuteriu, būtina vėdinti. Šaltuoju metų periodu patalpos temperatūra turėtų būti apie 23 laipsnius šilumos, o šiltuoju periodu – ne daugiau kaip 27 laipsniai šilumos.

Patalpose, kur dirbama kompiuteriais, reikėtų pakabinti termometrą, kuris parodytų temperatūrą ir oro drėgnumą. Oro drėgmė patalpoje turėtų būti apie 40–60 procentų. Kompiuteris kaista, džiovina orą, todėl patalpą patartina papildomai drėkinti. Dirbant su kompiuteriu reikia kas valandą daryti 15 minučių pertrauką.



Tik ne miegamajame

Kompiuterio negalima statyti patalpoje, kurioje žmogus miega. Tėvai turėtų suprasti, jog kiekvieną dieną įjungtas kompiuteris neigiamai veikia jauną organizmą. Nėra tinkama vieta kompiuteriui patalpos kampas. Kampe oras nejuda, užsistovi.

Ilgai dirbti kompiuteriu nerekomenduojama alergiškiems žmonėms, turintiems susilpnėjusį imunitetą, širdies kraujagyslių sutrikimų, netgi sergantiems gripu.

Specialistai nėra vieningos nuomonės dėl kompiuterių spinduliuotės keliamos grėsmės bei būdų ją sumažinti. Vieni rekomenduoja prie kompiuterių statyti kaktusus, kurie švelnina kenksmingą poveikį, sugerdami spindulius. Kiti tvirtina, kad sugėrusių kenksmingus spindulius gėlių spinduliuotė – dar didesnė nei kompiuterio.



Žmonija susitaikė

Ne mažiau kenksmingi yra mobiliųjų telefonų, mikrobangų krosnelių, kitų elektros prietaisų skleidžiami elektromagnetiniai laukai. Netgi atmosferos elektromagnetiniai laukai neigiamai veikia mūsų organizmą. Pripažinta, kad elektromagnetiniai laukai sukelia neurasteniją, galvos skausmus, nerimą, impotenciją, kad policininkai, naudojantys greičio kontrolės radarus, dažniau patiria infarktus. Bet žmonės į tai kreipia vis mažiau dėmesio, neurastenija ir depresija kai kuriose šalyse jau nelaikomos ligomis. Žmonija susitaikė su elektros įrenginių neigiamu poveikiu, nes šie prietaisai labai pagerino mūsų gyvenimo kokybę.

Suprantama, kad šiais laikais tikrai nebeišsiversime be kompiuterių, kurie veržiasi į daugelį sričių ir tampa pagrindine darbo priemone. Naudojantis bet kokiu daiktu svarbiausia laikytis darbo taisyklių. Tad, anot habil. dr. prof. Jono Grigo, tiriančio elektromagnetinių bangų poveikį žmogaus organizmui, kuo įrankis sudėtingesnis, tuo jis gali būti pavojingesnis, o pavojingas gali būti ir plaktukas, jei, užuot kalęs vinis, kaukštelsi kam į kaktą.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---