|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2008-03-21 17:19
|
|
|
UAB „Arvi cukrus“ atstovai sakė, kad fabriko jokiu būdu nesiruošia uždaryti.
Autorės nuotr.
Kristina VAITKEVIČIENĖ
Antradienį UAB „Arvi cukrus“ surengė spaudos konferenciją, kurioje siekė išaiškinti visuomenei, jog bet kokiu atveju ketina dirbti ir supirkinėti cukrinius runkelius, net jei juos teks priimti iš Lenkijos ūkininkų. Fabriko direktorius Gintaras Vaitkūnas augintojų reikalavimus pakelti kainą vadino ultimatumu, su kuriuo jie nežada taikstytis, o runkelių savikainą, kurią pateikė žemdirbiai, sakė esant išpūstą ir neatitinkančią tikrovės.
Durys atviros,
tačiau apsauga budri
Įmonės vyriausiasis agronomas Virgilijus Paltanavičius sakė, kad „Arvi“ firma visada linkusi tartis su žemdirbiais ir kad nė vienas nebuvo išvytas. Priešingai – direktoriaus durys visada esančios atviros. Tačiau net kviestieji spaudos atstovai prie vartų buvo kruopščiai tikrinami. Apsauga turėjo sąrašus, kurie žmonės gali patekti į vidų, o lydinčius asmenis griežtai prašė likti už vartų...
Pinigų gauna daugiau
negu prašo?
G.Vaitkūno teigimu, ūkininkai, kalbėdami apie kainas, nutylėjo kai kuriuos faktus. Prašydami 150 litų už bazinio cukringumo runkelių toną, jie už ją jau gauna... 150,17 Lt. Direktorius taip suskaičiavo, prie fabriko siūlomos kainos – 108 Lt – pridėjęs ES per Nacionalinę mokėjimo agentūrą mokamą runkelių kainos sumažėjimo kompensaciją – 42,17 Lt. Nuo 2009 metų ši kompensacija pakils dar 3,49 Lt (bus 45,66 Lt). Taigi runkelių kaina bus 153,66 Lt už toną.
Direktorius sakė, kad šiuos pinigus, kuriuos ūkininkai gauna už kainų sumažėjimą, jiems uždirbo ne kas kitas, o cukraus fabrikas. Mat pastarasis praeitais metais į restruktūrizavimo fondą sumokėjo per 9 mln. litų, šįmet – beveik 15 mln. Lt. Dar papildomai per 20 mln. litų kainavo augintojams išpirkta 8 tūkst. tonų baltojo cukraus kvota. Štai iš šių pinigų ES ir moka augintojams nustatytą kainos mažėjimo kompensaciją, kuri praeitais metais buvo apie 4,5 mln. litų, o šįmet siekia daugiau nei 5,5 mln. litų.
Ūkininkai praras ypač
pelningą kultūrą
Pasak G.Vaitkūno, ūkininkai, atsisakę auginti cukrinius runkelius dabar, praras galimybę grįžti prie šios kultūros auginimo ateityje, kai visų kultūrų supirkimo kainos keisis. Be to, fabrikas sudaro galimybę auginti virškvotinius runkelius ir priims juos kvotinių runkelių supirkimo kaina. Įmonė padidino ir mokestį už transportavimą. Anksčiau už toną 1 km vežamų runkelių (vadinamąjį tonkilometrį) mokėję 0,26 Lt, dabar žada mokėti 0,35 Lt.
Fabriko specialistai paskaičiavę, jog bet kokiu atveju ūkininkas iš 1 ha cukrinių runkelių turės daugiau nei 2,5 tūkst. litų pelno, kai iš kitų kultūrų, susumavus išlaidas ir pajamas, tokio pelno nebus. „Arvi“ specialistų paskaičiavimai rodo, jog rapsų pelningumas yra 739 Lt/ha, o kviečių – 1439 Lt/ha.
Partneriai taip nesielgia
– Mes pirkome papildomą kvotą savo ūkininkams, norime su jais bendradarbiauti, o jie mums pateikia ultimatumą, – sakė direktorius. – Partneriai taip nesielgia. Kur eis trys šimtai mūsų darbuotojų, jei mes išardysime gamyklą, ar apie juos kas pagalvojo? Tai jie apgynė fabriką, kai šiam buvo iškilusi grėsmė, ūkininkų ten buvo nedaug.
V.Paltanavičiaus teigimu, UAB „Arvi“ savo augintojams norėtų ir galėtų pasiūlyti labai geras trąšų ir chemikalų kainas, bet nė vienas dėl jų derėtis neatėjo. Jie tik paskaitė apie kainas internete ir net nepasivargino pasikalbėti su firmos atstovais.
Stengėsi dėl „savų“
ūkininkų
– Prioritetą teikiame saviems ūkininkams, tačiau jeigu jie ir toliau kategoriškai laikysis savo pozicijos, būsime priversti susitarti su kaimynais lenkais. Fabrikas išliks bet kuriuo atveju, apmaudu tik, kad ilgametes tradicijas turinčios kultūros nebeliks Lietuvoje, – teigė G.Vaitkūnas. – Lenkų žemdirbius ieškoti kontaktų su Marijampolės gamykla verčia nepalanki situacija kaimyninėje šalyje. Ten už toną runkelių mokama, skaičiuojant mūsų pinigais, tik 95 litai. Be to, Lenkijoje pastaruoju metu uždaryti keturi cukraus perdirbimo fabrikai, tad ūkininkams iškilo reali grėsmė dėl realizacijos.
Neatsisako mokėti
delspinigių
Fabriko atstovai teigė, kad šiuo metu jau pasirašomos preliminarios sutartys su cukrinių runkelių augintojais – ir tokių jau yra. Kiek jų, direktorius pasakyti negalėjo, tik tvirtino, kad skaičius per kelias dienas pasikeitė.
Paklaustas, kodėl ūkininkams iki kovo 18 dienos dar nebuvo pervesti pinigai už rudenį supirktą produkciją, nors sutartis numato, kad tai reikia padaryti iki kovo 1 dienos, G.Vaitkūnas sakė, jog fabrikas privalėjo atsiskaityti iki kovo 15 d. Už pavėlavimą yra numatyti delspinigiai, kurių fabrikas neatsisako mokėti. Pinigus buvo žadama pervesti iki šios savaitės pabaigos.
Praras dešimtis milijonų
Ūkininkai tą pačią dieną rinkosi Žemės ūkio rūmuose. Nežinodami, kokias kainas „iškapstė“, kiek priskaičiavo ir ką žurnalistams pasakoja fabriko atstovai, žemdirbiai galėjo tik pasiguosti, kad nepavyksta prisibelsti į perdirbėjų sąžinę. Artėjant lemtingai cukrinių runkelių augintojams kovo 31 dienai, iki kurios galima pateikti paraiškas dėl įmonių restruktūrizavimo, tampa aišku, kad kilęs konfliktas baigsis augintojų nenaudai, t. y. įmonėms nepateikus paraiškos Lietuva praras apie 80 mln. EUR restruktūrizavimui skirtos paramos. Augintojų teigimu, perdirbėjai nusiteikę kelerius metus mokėti baudas už nevykdomas kvotas, o vėliau, įsigaliojus leidimui, perdirbti pigias cukranendres ir gaminti rafinuotą cukrų.
Suvalkiečiai nusiteikę
vieningai
Pasak kooperatyvo „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkės Vidos Svotienės, darosi akivaizdu, kad derėtis su monopolį turinčiais perdirbėjais beviltiška.
– Jie ne tik mūsų neklauso, bet net nesiteikia kalbėtis. Dar ir Europos Sąjungos išmokas prie savo kainos priskaičiavo. Šios runkelių kainos mažėjimo kompensacijos ūkininkui priklauso net ir tada, jei jis dabar neaugina runkelių, bet juos augino 2006 metais. Kompensacijos bus mokamos iki 2014 metų ūkininkams, kurie deklaravę bent vieną hektarą žemės ūkio naudmenų ir net nesvarbu, kad jose – ne runkeliai. Be to, įmonė siunčia laiškus, kuriuose grasinama, jog nepranešus iki kovo 21 d. dėl cukrinių runkelių auginimo bus atimama kvota. Tokie laiškai pažeidžia tarpprofesinį susitarimą, kuris su fabriku nutrauktas nebuvo,– sakė kooperatyvo valdybos pirmininkė.
Palaiko valdžios
institucijos
Trečiadienį žemdirbių delegacija buvo išvykusi į Seimą susitikti su Kaimo reikalų komitetu, kad paaiškintų, kodėl runkelių auginimo sektoriuje tvyro tokia įtampa.
Pasak kooperatyvo „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkės V. Svotienės, ten žemdirbiai buvo priimti ir palaikomi. Kartu su Žemės ūkio rūmais kreiptasi į valdžios institucijas, kad šios ryžtingiau imtųsi iniciatyvos prisidėti prie situacijos normalizavimo ir padėtų žemdirbiams išvengti galimų ekonominių nuostolių.
Žemdirbiai raginami solidarizuotis ir palaikyti Lietuvos cukrinių runkelių augintojų kooperatyvų išsakytą poziciją bei nepasirašinėti cukrinių runkelių auginimo sutarčių su cukraus gamybos įmonėmis.
Kompromisas pasiektas nebuvo
Bendrovė „Arvi cukrus“ išplatino pranešimą, jog dėl cukrinių runkelių auginimo ir pardavimo fabrikui pradėjo tartis su pavieniais gamintojais – stambiomis bendrovėmis, Šiaurės Lietuvos regionų žemės savininkais. Mat tokią galimybę UAB „Arvi cukrus“ suteikia Žemės ūkio ministerijos neseniai pakeista tvarka, numatanti galimybę perdirbėjui derėtis ne tik su asocijuotomis žemdirbių struktūromis, bet ir su atskirais ūkininkais ar bendrovėmis.
Bendrovės pranešime sakoma, kad eiti tokiu keliu juos paskatino įstrigusios Marijampolės cukraus gamyklos ir žemdirbių kooperatyvo derybos.
„Ar bus pasirašytas susitarimas su keliais stambiais ūkiais, ar su kooperatyvu „Suvalkijos cukriniai runkeliai“, priklausys nuo pastarojo pozicijos. Jei kooperatyvo vadovai ir toliau ultimatyviai reikalaus iš perdirbėjo nepagrįstų sąlygų, ignoruos pereinamojo laikotarpio išmokas, Suvalkijos ūkininkai liks ir be galimybės auginti šią kultūrą, ir be ES dotacijų“, – rašoma pranešime.
Tik neaišku, apie kokias ES dotacijas kalba fabrikas. Mat runkelių kainos mažėjimo kompensacijos, kaip jau minėta, priklauso ir ūkininkui, kuris šiuo metu runkelių neaugina, bet tai dar darė 2006 metais. Tai patvirtino ir Vilkaviškio rajono savivaldybs Žemės ūkio skyriaus specialistai.
Dėl kompensacijos reikia iki liepos 1 dienos pateikti prašymą rajono Žemės ūkio skyriuje.
Antradienį UAB „Arvi cukrus“ surengė spaudos konferenciją, kurioje siekė išaiškinti visuomenei, jog bet kokiu atveju ketina dirbti ir supirkinėti cukrinius runkelius, net jei juos teks priimti iš Lenkijos ūkininkų. Fabriko direktorius Gintaras Vaitkūnas augintojų reikalavimus pakelti kainą vadino ultimatumu, su kuriuo jie nežada taikstytis, o runkelių savikainą, kurią pateikė žemdirbiai, sakė esant išpūstą ir neatitinkančią tikrovės. |
Įmonės vyriausiasis agronomas Virgilijus Paltanavičius sakė, kad „Arvi“ firma visada linkusi tartis su žemdirbiais ir kad nė vienas nebuvo išvytas. Priešingai – direktoriaus durys visada esančios atviros. Tačiau net kviestieji spaudos atstovai prie vartų buvo kruopščiai tikrinami. Apsauga turėjo sąrašus, kurie žmonės gali patekti į vidų, o lydinčius asmenis griežtai prašė likti už vartų...
G.Vaitkūno teigimu, ūkininkai, kalbėdami apie kainas, nutylėjo kai kuriuos faktus. Prašydami 150 litų už bazinio cukringumo runkelių toną, jie už ją jau gauna... 150,17 Lt. Direktorius taip suskaičiavo, prie fabriko siūlomos kainos – 108 Lt – pridėjęs ES per Nacionalinę mokėjimo agentūrą mokamą runkelių kainos sumažėjimo kompensaciją – 42,17 Lt. Nuo 2009 metų ši kompensacija pakils dar 3,49 Lt (bus 45,66 Lt). Taigi runkelių kaina bus 153,66 Lt už toną.
Direktorius sakė, kad šiuos pinigus, kuriuos ūkininkai gauna už kainų sumažėjimą, jiems uždirbo ne kas kitas, o cukraus fabrikas. Mat pastarasis praeitais metais į restruktūrizavimo fondą sumokėjo per 9 mln. litų, šįmet – beveik 15 mln. Lt. Dar papildomai per 20 mln. litų kainavo augintojams išpirkta 8 tūkst. tonų baltojo cukraus kvota. Štai iš šių pinigų ES ir moka augintojams nustatytą kainos mažėjimo kompensaciją, kuri praeitais metais buvo apie 4,5 mln. litų, o šįmet siekia daugiau nei 5,5 mln. litų.
Pasak G.Vaitkūno, ūkininkai, atsisakę auginti cukrinius runkelius dabar, praras galimybę grįžti prie šios kultūros auginimo ateityje, kai visų kultūrų supirkimo kainos keisis. Be to, fabrikas sudaro galimybę auginti virškvotinius runkelius ir priims juos kvotinių runkelių supirkimo kaina. Įmonė padidino ir mokestį už transportavimą. Anksčiau už toną 1 km vežamų runkelių (vadinamąjį tonkilometrį) mokėję 0,26 Lt, dabar žada mokėti 0,35 Lt.
Fabriko specialistai paskaičiavę, jog bet kokiu atveju ūkininkas iš 1 ha cukrinių runkelių turės daugiau nei 2,5 tūkst. litų pelno, kai iš kitų kultūrų, susumavus išlaidas ir pajamas, tokio pelno nebus. „Arvi“ specialistų paskaičiavimai rodo, jog rapsų pelningumas yra 739 Lt/ha, o kviečių – 1439 Lt/ha.
Partneriai taip nesielgia
– Mes pirkome papildomą kvotą savo ūkininkams, norime su jais bendradarbiauti, o jie mums pateikia ultimatumą, – sakė direktorius. – Partneriai taip nesielgia. Kur eis trys šimtai mūsų darbuotojų, jei mes išardysime gamyklą, ar apie juos kas pagalvojo? Tai jie apgynė fabriką, kai šiam buvo iškilusi grėsmė, ūkininkų ten buvo nedaug.
V.Paltanavičiaus teigimu, UAB „Arvi“ savo augintojams norėtų ir galėtų pasiūlyti labai geras trąšų ir chemikalų kainas, bet nė vienas dėl jų derėtis neatėjo. Jie tik paskaitė apie kainas internete ir net nepasivargino pasikalbėti su firmos atstovais.
– Prioritetą teikiame saviems ūkininkams, tačiau jeigu jie ir toliau kategoriškai laikysis savo pozicijos, būsime priversti susitarti su kaimynais lenkais. Fabrikas išliks bet kuriuo atveju, apmaudu tik, kad ilgametes tradicijas turinčios kultūros nebeliks Lietuvoje, – teigė G.Vaitkūnas. – Lenkų žemdirbius ieškoti kontaktų su Marijampolės gamykla verčia nepalanki situacija kaimyninėje šalyje. Ten už toną runkelių mokama, skaičiuojant mūsų pinigais, tik 95 litai. Be to, Lenkijoje pastaruoju metu uždaryti keturi cukraus perdirbimo fabrikai, tad ūkininkams iškilo reali grėsmė dėl realizacijos.
Fabriko atstovai teigė, kad šiuo metu jau pasirašomos preliminarios sutartys su cukrinių runkelių augintojais – ir tokių jau yra. Kiek jų, direktorius pasakyti negalėjo, tik tvirtino, kad skaičius per kelias dienas pasikeitė.
Paklaustas, kodėl ūkininkams iki kovo 18 dienos dar nebuvo pervesti pinigai už rudenį supirktą produkciją, nors sutartis numato, kad tai reikia padaryti iki kovo 1 dienos, G.Vaitkūnas sakė, jog fabrikas privalėjo atsiskaityti iki kovo 15 d. Už pavėlavimą yra numatyti delspinigiai, kurių fabrikas neatsisako mokėti. Pinigus buvo žadama pervesti iki šios savaitės pabaigos.
Praras dešimtis milijonų
Ūkininkai tą pačią dieną rinkosi Žemės ūkio rūmuose. Nežinodami, kokias kainas „iškapstė“, kiek priskaičiavo ir ką žurnalistams pasakoja fabriko atstovai, žemdirbiai galėjo tik pasiguosti, kad nepavyksta prisibelsti į perdirbėjų sąžinę. Artėjant lemtingai cukrinių runkelių augintojams kovo 31 dienai, iki kurios galima pateikti paraiškas dėl įmonių restruktūrizavimo, tampa aišku, kad kilęs konfliktas baigsis augintojų nenaudai, t. y. įmonėms nepateikus paraiškos Lietuva praras apie 80 mln. EUR restruktūrizavimui skirtos paramos. Augintojų teigimu, perdirbėjai nusiteikę kelerius metus mokėti baudas už nevykdomas kvotas, o vėliau, įsigaliojus leidimui, perdirbti pigias cukranendres ir gaminti rafinuotą cukrų.
Pasak kooperatyvo „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkės Vidos Svotienės, darosi akivaizdu, kad derėtis su monopolį turinčiais perdirbėjais beviltiška.
– Jie ne tik mūsų neklauso, bet net nesiteikia kalbėtis. Dar ir Europos Sąjungos išmokas prie savo kainos priskaičiavo. Šios runkelių kainos mažėjimo kompensacijos ūkininkui priklauso net ir tada, jei jis dabar neaugina runkelių, bet juos augino 2006 metais. Kompensacijos bus mokamos iki 2014 metų ūkininkams, kurie deklaravę bent vieną hektarą žemės ūkio naudmenų ir net nesvarbu, kad jose – ne runkeliai. Be to, įmonė siunčia laiškus, kuriuose grasinama, jog nepranešus iki kovo 21 d. dėl cukrinių runkelių auginimo bus atimama kvota. Tokie laiškai pažeidžia tarpprofesinį susitarimą, kuris su fabriku nutrauktas nebuvo,– sakė kooperatyvo valdybos pirmininkė.
Trečiadienį žemdirbių delegacija buvo išvykusi į Seimą susitikti su Kaimo reikalų komitetu, kad paaiškintų, kodėl runkelių auginimo sektoriuje tvyro tokia įtampa.
Pasak kooperatyvo „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkės V. Svotienės, ten žemdirbiai buvo priimti ir palaikomi. Kartu su Žemės ūkio rūmais kreiptasi į valdžios institucijas, kad šios ryžtingiau imtųsi iniciatyvos prisidėti prie situacijos normalizavimo ir padėtų žemdirbiams išvengti galimų ekonominių nuostolių.
Žemdirbiai raginami solidarizuotis ir palaikyti Lietuvos cukrinių runkelių augintojų kooperatyvų išsakytą poziciją bei nepasirašinėti cukrinių runkelių auginimo sutarčių su cukraus gamybos įmonėmis.
Bendrovė „Arvi cukrus“ išplatino pranešimą, jog dėl cukrinių runkelių auginimo ir pardavimo fabrikui pradėjo tartis su pavieniais gamintojais – stambiomis bendrovėmis, Šiaurės Lietuvos regionų žemės savininkais. Mat tokią galimybę UAB „Arvi cukrus“ suteikia Žemės ūkio ministerijos neseniai pakeista tvarka, numatanti galimybę perdirbėjui derėtis ne tik su asocijuotomis žemdirbių struktūromis, bet ir su atskirais ūkininkais ar bendrovėmis.
Bendrovės pranešime sakoma, kad eiti tokiu keliu juos paskatino įstrigusios Marijampolės cukraus gamyklos ir žemdirbių kooperatyvo derybos.
„Ar bus pasirašytas susitarimas su keliais stambiais ūkiais, ar su kooperatyvu „Suvalkijos cukriniai runkeliai“, priklausys nuo pastarojo pozicijos. Jei kooperatyvo vadovai ir toliau ultimatyviai reikalaus iš perdirbėjo nepagrįstų sąlygų, ignoruos pereinamojo laikotarpio išmokas, Suvalkijos ūkininkai liks ir be galimybės auginti šią kultūrą, ir be ES dotacijų“, – rašoma pranešime.
Tik neaišku, apie kokias ES dotacijas kalba fabrikas. Mat runkelių kainos mažėjimo kompensacijos, kaip jau minėta, priklauso ir ūkininkui, kuris šiuo metu runkelių neaugina, bet tai dar darė 2006 metais. Tai patvirtino ir Vilkaviškio rajono savivaldybs Žemės ūkio skyriaus specialistai.
Dėl kompensacijos reikia iki liepos 1 dienos pateikti prašymą rajono Žemės ūkio skyriuje.
Publikuota: 2008-03-21 17:19:48
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|