|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2008-03-14 17:58
|
|
|
Su kaimynais geriau sugyventi ir bendradarbiauti, o ne pyktis. Tokiu principu remiasi ir 2004–2008 m. Lietuvoje Vidaus reikalų ministerijos įgyvendinama Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities kaimynystės programa (Kaimynystės programa), kuri 2008 m. skaičiuoja savo pasiektus rezultatus.
Skaičiuojami viščiukai
Ar esate girdėję apie tik keturioms Lietuvos apskritims skirtą ES paramos programą, kuria pasinaudoję, galėtumėte nutiesti keliuką iš Lazdijų į Punską, plaukti iš Klaipėdos į Rasytę (dabartinė Rybačio gyvenvietė Kaliningrado srityje) ar atsitikus nelaimei būti nugabentiems sraigtasparniu į Balstogės ligoninę Lenkijoje, įsigyti naujus priešgaisrinės apsaugos ir greitosios medicininės pagalbos automobilius Lenkijos Bartošycų mieste arba surengti didžiulį tarptautinį festivalį Alytuje?
Kaimynystės programa šiuo metu renka derlių. Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos pasienio teritorijoje jau įgyvendinti arba baigiami įgyvendinti net 149 projektai. Alytaus, Marijampolės, Tauragės ir Klaipėdos apskrityse, Lenkijos pasienio regionuose ir Kaliningrado srityje jau „nusėdo“ per 50 milijonų litų. Savivaldybės, švietimo įstaigos, gelbėjimo tarnybos, nevyriausybinės organizacijos ir kiti juridiniai pelno nesiekiantys asmenys ne tik nutiesė dviračių takus, įkūrė turizmo centrus, surengė daugybę festivalių ir stovyklų, įvykdė ne vieną mokslinį tyrimą su partneriais iš kaimyninių šalių, bet ir gavo pirmąsias tarptautinio bendradarbiavimo pamokas.
Kur šuo pakastas?
Daugeliui žmonių vis dar nėra aišku, kurioje ES paramos vietoje buvo Kaimynystės programa, kodėl prie jos dažnai buvo prirašomi negirdėti žodžiai INTERREG arba TACIS, ir kuo ji skyrėsi nuo įprastinės „Struktūrinių fondų“ paramos. Iš tiesų Kaimynystės programa jungė du ES paramos instrumentus: Europos Bendrijų iniciatyvą INTERREG ir TACIS programą.
Pirmoji nuo įprastinės ES paramos skyrėsi tuo, jog gaires, kam reikėtų leisti ES paramos lėšas, nusistatė ne kiekviena ES narė o Europos Komisija. Taigi visos ES valstybės narės, įgyvendindamos INTERREG programas, siekė tų pačių tikslų, iš kurių svarbiausias – bendradarbiauti ir kartu spręsti problemas su partneriais užsienyje. Be INTERREG iniciatyvos, ES 2000–2006 m. programavimo periode dar vykdė „Equal“ (skirta lygioms galimybėms), „Urban“ (skirta miestų plėtrai) ir „Leader+“ (skirta gyvenimo kaime gerinimui) iniciatyvas.
TACIS programa yra skirta teikti techninę pagalbą Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalims. Jos ES lėšas 2000–2006 m. laikotarpiu naudojo vadinamajam „Kaimynystės instrumentui“ finansuoti. Taip gimė Kaimynystės programos, kuriose bendrus projektus vykdė partneriai ne tik iš ES valstybių-narių, bet ir iš ES kaimyninių šalių.
Kalbant paprastai, jeigu Lietuvos įstaiga ar organizacija 2004–2006 m. laikotarpiu norėjo, pasinaudodama ES parama, apsikuopti savo kieme (įsigyti reikalingos įrangos, restauruoti pastatus ar surengti mokymus darbuotojams), ji galėjo kreiptis dėl paramos per Lietuvos nacionalinę ES paramos programą, kurios gaires ir taisykles nustatė Lietuvos Bendrasis programavimo dokumentas (BPD). Jeigu ta pati įstaiga ar organizacija norėjo susirasti partnerių Lenkijoje ar Latvijoje (ES narėse) ir kartu su jais surengti festivalį, nutiesti kelią ar išvalyti upės vandenį, tada ji kartu su partneriais užsienyje kreipėsi paramos per INTERREG iniciatyvą. Galiausiai, jeigu organizacija ar įstaiga norėjo užmegzti partnerystę bendrai veiklai ne tik su ES valstybių-narių, bet ir su šalių – ES kaimynių (ne ES narių) įstaigomis ir organizacijomis, ji su partneriais galėjo teikti paraiškas INTERREG ir TACIS paramai gauti bei, gavusi paramą, vykdyti Kaimynystės programos projektą.
Nauda mūsų rajonui
Marijampolės apskrities įstaigos ir organizacijos įgyvendino ar vis dar įgyvendina 26 Kaimynystės programos projektus.
Vien Vilkaviškio įstaigos ir organizacijos vykdė ar vykdo 7 projektus. Vilkaviškio rajono savivaldybė kartu su 8 partneriais iš Marijampolės apskrities ir Lenkijos dalyvauja tiesiant arba remontuojant pasienio keliukus, palengvinsiančius susisiekimą su Lenkija. Kaimynystės programos projekto dėka Vilkaviškyje ir Kybartuose įrengtos stebėjimo kameros. Dar vienas Savivaldybės administracijos įgyvendinamas projektas padėjo Vilkaviškio jaunimo atstovams dalyvauti jaunimo kultūrinėje stovykloje, o gaisrininkams pasitreniruoti kartu su gaisrininkais iš Lenkijos ir Rusijos. Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras dalyvavo rengiant Šešupės euroregiono verslo informacinę sistemą, padėsiančią į Vilkaviškį pritraukti daugiau investicijų.
Ką sėsime ir pjausime 2007–2013 metais?
Vidaus reikalų ministerija jau pradėjo ir naujojo Europos Sąjungos programavimo periodo (2007–2013 m.) Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (ETBT – skirtas šalims narėms) bei Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės (EKPP – skirta šalims narėms ir ES kaimynėms) programų įgyvendinimą. Kalbant paprastai, ETBT pratęsia Europos Bendrijų iniciatyvą INTERREG, o EKPP – TACIS programą (Kaimynystės instrumentą).
Planuojama, kad balandį visi juridiniai ne pelno siekiantys asmenys bus pakviesti teikti paraiškas paramai gauti per ETBT programą „Lietuva–Lenkija“. Joje galės dalyvauti ir Marijampolės apskrities atstovai su partneriais iš Lenkijos Balstogės–Suvalkų, Elko, Lomžos ir Olštino regionų. Projektus bus galima įgyvendinti pagal du prioritetinius tikslus:
• konkurencingumo ir produktyvumo augimas;
• sanglauda ir gyvenimo kokybės gerinimas pasienio regione.
ERPF grąžins iki 85 proc. kiekvieno projekto patirtų išlaidų.
Mažesnius projektus (vienam projektui skiriama iki 100 tūkst. eurų paramos) norinčios įgyvendinti įstaigos ir organizacijos galės kreiptis dėl ES paramos per Mažųjų projektų fondą. Tai – supaprastintas mechanizmas mažiems projektams įgyvendinti.
Informaciją apie ETBT programą „Lietuva–Lenkija“ galima rasti interneto svetainėje www.lietuva-polska.eu.
EKPP programoje „Lietuva, Lenkija ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis“ su partneriais iš Lenkijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities taip pat galės dalyvauti ir Marijampolės apskrities pareiškėjai. Partnerių lietuviai galės ieškoti iš Gdansko-Gdynės-Sopoto, Gdansko, Elblongo, Olštino, Elko ir Balstogės-Suvalkų regionų Lenkijoje bei visos Kaliningrado srities.
Giedrius SURPLYS
Jungtinio techninio sekretoriato atstovas ryšiams su visuomene
Viktorina
Teisingai atsakę į šiuos klausimus, galite laimėti prizus, kuriuos įsteigė Jungtinis techninis sekretoriatas prie Vidaus reikalų ministerijos.
1. Kuris mūsų apskrities miestas įsisavino daugiau nei 1 mln. litų ES paramos per ES Kaimynystės programą?
2. Kur savo mieste esate matę ES ir Kaimynystės programos logotipus, skelbiančius, kad čia buvo vykdytas Kaimynystės programos projektas?
3. Ar gali Kaimynystės programoje ir 2007–2013 m. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programose dalyvauti verslo įmonės?
Atsakymus siųskite į redakciją (Vilniaus g. 23, Vilkaviškis).
Su kaimynais geriau sugyventi ir bendradarbiauti, o ne pyktis. Tokiu principu remiasi ir 2004–2008 m. Lietuvoje Vidaus reikalų ministerijos įgyvendinama Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities kaimynystės programa (Kaimynystės programa), kuri 2008 m. skaičiuoja savo pasiektus rezultatus. |
Ar esate girdėję apie tik keturioms Lietuvos apskritims skirtą ES paramos programą, kuria pasinaudoję, galėtumėte nutiesti keliuką iš Lazdijų į Punską, plaukti iš Klaipėdos į Rasytę (dabartinė Rybačio gyvenvietė Kaliningrado srityje) ar atsitikus nelaimei būti nugabentiems sraigtasparniu į Balstogės ligoninę Lenkijoje, įsigyti naujus priešgaisrinės apsaugos ir greitosios medicininės pagalbos automobilius Lenkijos Bartošycų mieste arba surengti didžiulį tarptautinį festivalį Alytuje?
Kaimynystės programa šiuo metu renka derlių. Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos pasienio teritorijoje jau įgyvendinti arba baigiami įgyvendinti net 149 projektai. Alytaus, Marijampolės, Tauragės ir Klaipėdos apskrityse, Lenkijos pasienio regionuose ir Kaliningrado srityje jau „nusėdo“ per 50 milijonų litų. Savivaldybės, švietimo įstaigos, gelbėjimo tarnybos, nevyriausybinės organizacijos ir kiti juridiniai pelno nesiekiantys asmenys ne tik nutiesė dviračių takus, įkūrė turizmo centrus, surengė daugybę festivalių ir stovyklų, įvykdė ne vieną mokslinį tyrimą su partneriais iš kaimyninių šalių, bet ir gavo pirmąsias tarptautinio bendradarbiavimo pamokas.
Daugeliui žmonių vis dar nėra aišku, kurioje ES paramos vietoje buvo Kaimynystės programa, kodėl prie jos dažnai buvo prirašomi negirdėti žodžiai INTERREG arba TACIS, ir kuo ji skyrėsi nuo įprastinės „Struktūrinių fondų“ paramos. Iš tiesų Kaimynystės programa jungė du ES paramos instrumentus: Europos Bendrijų iniciatyvą INTERREG ir TACIS programą.
Pirmoji nuo įprastinės ES paramos skyrėsi tuo, jog gaires, kam reikėtų leisti ES paramos lėšas, nusistatė ne kiekviena ES narė o Europos Komisija. Taigi visos ES valstybės narės, įgyvendindamos INTERREG programas, siekė tų pačių tikslų, iš kurių svarbiausias – bendradarbiauti ir kartu spręsti problemas su partneriais užsienyje. Be INTERREG iniciatyvos, ES 2000–2006 m. programavimo periode dar vykdė „Equal“ (skirta lygioms galimybėms), „Urban“ (skirta miestų plėtrai) ir „Leader+“ (skirta gyvenimo kaime gerinimui) iniciatyvas.
TACIS programa yra skirta teikti techninę pagalbą Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalims. Jos ES lėšas 2000–2006 m. laikotarpiu naudojo vadinamajam „Kaimynystės instrumentui“ finansuoti. Taip gimė Kaimynystės programos, kuriose bendrus projektus vykdė partneriai ne tik iš ES valstybių-narių, bet ir iš ES kaimyninių šalių.
Kalbant paprastai, jeigu Lietuvos įstaiga ar organizacija 2004–2006 m. laikotarpiu norėjo, pasinaudodama ES parama, apsikuopti savo kieme (įsigyti reikalingos įrangos, restauruoti pastatus ar surengti mokymus darbuotojams), ji galėjo kreiptis dėl paramos per Lietuvos nacionalinę ES paramos programą, kurios gaires ir taisykles nustatė Lietuvos Bendrasis programavimo dokumentas (BPD). Jeigu ta pati įstaiga ar organizacija norėjo susirasti partnerių Lenkijoje ar Latvijoje (ES narėse) ir kartu su jais surengti festivalį, nutiesti kelią ar išvalyti upės vandenį, tada ji kartu su partneriais užsienyje kreipėsi paramos per INTERREG iniciatyvą. Galiausiai, jeigu organizacija ar įstaiga norėjo užmegzti partnerystę bendrai veiklai ne tik su ES valstybių-narių, bet ir su šalių – ES kaimynių (ne ES narių) įstaigomis ir organizacijomis, ji su partneriais galėjo teikti paraiškas INTERREG ir TACIS paramai gauti bei, gavusi paramą, vykdyti Kaimynystės programos projektą.
Marijampolės apskrities įstaigos ir organizacijos įgyvendino ar vis dar įgyvendina 26 Kaimynystės programos projektus.
Vien Vilkaviškio įstaigos ir organizacijos vykdė ar vykdo 7 projektus. Vilkaviškio rajono savivaldybė kartu su 8 partneriais iš Marijampolės apskrities ir Lenkijos dalyvauja tiesiant arba remontuojant pasienio keliukus, palengvinsiančius susisiekimą su Lenkija. Kaimynystės programos projekto dėka Vilkaviškyje ir Kybartuose įrengtos stebėjimo kameros. Dar vienas Savivaldybės administracijos įgyvendinamas projektas padėjo Vilkaviškio jaunimo atstovams dalyvauti jaunimo kultūrinėje stovykloje, o gaisrininkams pasitreniruoti kartu su gaisrininkais iš Lenkijos ir Rusijos. Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras dalyvavo rengiant Šešupės euroregiono verslo informacinę sistemą, padėsiančią į Vilkaviškį pritraukti daugiau investicijų.
Vidaus reikalų ministerija jau pradėjo ir naujojo Europos Sąjungos programavimo periodo (2007–2013 m.) Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (ETBT – skirtas šalims narėms) bei Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės (EKPP – skirta šalims narėms ir ES kaimynėms) programų įgyvendinimą. Kalbant paprastai, ETBT pratęsia Europos Bendrijų iniciatyvą INTERREG, o EKPP – TACIS programą (Kaimynystės instrumentą).
Planuojama, kad balandį visi juridiniai ne pelno siekiantys asmenys bus pakviesti teikti paraiškas paramai gauti per ETBT programą „Lietuva–Lenkija“. Joje galės dalyvauti ir Marijampolės apskrities atstovai su partneriais iš Lenkijos Balstogės–Suvalkų, Elko, Lomžos ir Olštino regionų. Projektus bus galima įgyvendinti pagal du prioritetinius tikslus:
• konkurencingumo ir produktyvumo augimas;
• sanglauda ir gyvenimo kokybės gerinimas pasienio regione.
ERPF grąžins iki 85 proc. kiekvieno projekto patirtų išlaidų.
Mažesnius projektus (vienam projektui skiriama iki 100 tūkst. eurų paramos) norinčios įgyvendinti įstaigos ir organizacijos galės kreiptis dėl ES paramos per Mažųjų projektų fondą. Tai – supaprastintas mechanizmas mažiems projektams įgyvendinti.
Informaciją apie ETBT programą „Lietuva–Lenkija“ galima rasti interneto svetainėje www.lietuva-polska.eu.
EKPP programoje „Lietuva, Lenkija ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis“ su partneriais iš Lenkijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities taip pat galės dalyvauti ir Marijampolės apskrities pareiškėjai. Partnerių lietuviai galės ieškoti iš Gdansko-Gdynės-Sopoto, Gdansko, Elblongo, Olštino, Elko ir Balstogės-Suvalkų regionų Lenkijoje bei visos Kaliningrado srities.
Giedrius SURPLYS
Jungtinio techninio sekretoriato atstovas ryšiams su visuomene
Teisingai atsakę į šiuos klausimus, galite laimėti prizus, kuriuos įsteigė Jungtinis techninis sekretoriatas prie Vidaus reikalų ministerijos.
1. Kuris mūsų apskrities miestas įsisavino daugiau nei 1 mln. litų ES paramos per ES Kaimynystės programą?
2. Kur savo mieste esate matę ES ir Kaimynystės programos logotipus, skelbiančius, kad čia buvo vykdytas Kaimynystės programos projektas?
3. Ar gali Kaimynystės programoje ir 2007–2013 m. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programose dalyvauti verslo įmonės?
Atsakymus siųskite į redakciją (Vilniaus g. 23, Vilkaviškis).
Publikuota: 2008-03-14 17:58:02
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|