|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2008-03-14 17:36
|
|
|
„Rudenėlio“ klubo meno mėgėjų kolektyvai norėtų dažniau pasirodyti rajoninių renginių metu.
Romo ČĖPLOS nuotr.
Birutė PAVLOVIENĖ
Tradicinėje savo susitikimų vietoje – Aušros“ vidurinės mokyklos aktų salėje – pagyvenusių žmonių klubas „Rudenėlis“ ataskaitinį-rinkiminį susirinkimą surengė Tarptautinės moters dienos išvakarėse. Apžvelgė veiklą, išklausė revizijos komisijos ataskaitą, rinko vadovybę, sveikino jubiliatus, prisiminė palikusius šį pasaulį narius. Na, o vyrai dar buvo paruošę ir sveikinimo montažą moterims.
Atsiskaitydama klubo valdybos pirmininkė Elena Vosylienė sakė, kad pasendina ne senatvė, o tai, kad jai atėjus žmogus tarsi dingsta, užsidaro namuose, paskęsta liūdesyje, nerime. „Rudenėlyje“ galima pajusti, jog metų našta neslegia. Klubui priklauso daugiau kaip 60 žmonių. 42 iš jų dalyvauja saviveikloje. Klubas turi pagyvenusių žmonių tautinių šokių ratelį (vadovė Vilija Merčaitienė), ansamblius (vadovė Rita Štrimaitienė), muzikinę grupę, chorą. Klubo narės Leonardos Gaurylienės suburtas dramos ratelis – vienintelė tokia suaugusiųjų studija rajone, todėl „gelbsti“ jį ir apskrities teatrų apžiūrose. Aktyviai veikia gausi poezijos mėgėjų bei kūrėjų sekcija, kurią tikrąja to žodžio prasme globoja Eugenija Janulevičienė: literatūriniai susitikimai rengiami jos bute. Ataskaitinio susirinkimo dalyviai neprieštaravo, kad „Rudenėlio“ meno mėgėjų filialu būtų Kybartuose susikūręs dainingų moterų ansamblis „Gija“, kuris nori kam nors priklausyti, kol įregistruos savo organizaciją.
Klubo kolektyvai populiarūs už rajono ribų: koncertavo Vilniuje, Kėdainiuose, Tauragėje, kurortinio sezono atidarymo šventėje Druskininkuose ir kt. Jie yra pakviesti į retro muzikos festivalį Kaune, į teatrų apžiūrą Kazlų Rūdoje. „O štai rajono kultūriniame gyvenime jaučiamės nustumti į nuošalę“, – apgailestavo pranešėja. Ji pasidžiaugė, kad šokėjai buvo prisiminti ir pakviesti į Vilkaviškio kultūros rūmų sceną per Vasario 16-osios minėjimą. Klubas nenuvylė Vilkaviškio miesto bendruomenės, kai vasarą koncertavo vandens šventėje. „Rudenėlio“ parengta programa įsiminė čekams, kipriečiams, velsiečiams, dalyvavusiems tarptautiniame projekte „Aušros“ vidurinėje mokykloje. Ruošiamasi dalyvauti rajono vokalinių ansamblių apžiūroje Gražiškiuose. Pasisekimo sulaukiama kaimo bendruomenėse, bet koncertinės išvykos darosi vis sunkiau „įkandamos“. Gausiam saviveiklininkų būriui reikia didelio autobuso, o jį samdyti brangu. Rengti mokamus koncertus ir taip užsidirbti lėšų negalima, nes klubas yra ne pelno siekianti organizacija. Koncertinėms išvykoms autobusą ne kartą parūpino Savivaldybė. Veiklą parėmė A.Butkevičiaus labdaros ir paramos fondas, Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų rėmimo fondas. Bet iš pastarojo negavo tiek lėšų, kiek buvo suplanavę dviem pateiktiems projektams. Susirinkime dalyvavusi Kaimo bendruomenių sąjungos atstovė supažindino su galimybėmis dalyvauti Vietos veiklos grupės veikloje, rengti projektus, nes kitaip pinigų niekas nedalys.
Nuskriausti lieka tie nariai, kurie nedalyvauja saviveikloje. Anksčiau klubas rengdavo įvairių susitikimų, tačiau pernai buvo pasikvietę tik „Sodros“ atstovę. Nesuorganizavo ir jokios ekskursijos. Bet ne dėl to, kad nebūtų norinčių važiuoti. Klubo nariai – pensininkai. Jiems susimokėti už autobusą – ne pagal kišenę. Susirinkime dalyvavęs Algirdo Butkevičiaus labdaros ir paramos fondo vadovas ir šio Seimo nario padėjėjas Algirdas Neiberka pažadėjo, kad šiemet skirs lėšų ir ekskursijai.
„Rudenėlis“ veikia nuo 2001 metų kovo 2-osios. Septintus metus jam vadovaujanti Elena Vosylienė prašė nerinkti jos pirmininke, leisti atsipūsti. Vardijo ir savo veiklos „trūkumus“: „Nemoku vadovauti, paskirstyti darbų, per daug jų imuosi pati ir visko nepajėgiu aprėpti, be to, yra jaunesnių...“ Susirinkimo dalyvių tai „nesugraudino“. Klubo veiklą jie įvertino gerai. Kalbėjusieji įrodinėjo, kad niekas kitas jam nevadovaus geriau nei Elytė. Taip visi vadino naujos valdybos pirmininke vėl išrinktą E.Vosylienę, kuriai pasitraukus gali imti byrėti ir klubas.
Pakalbinome E.Vosylienę, teiraudamiesi apie veiklą.
– Iš kur semiatės tiek energijos?
– Nežinau. Be veiklos savęs neįsivaizduoju. Net jei būtų atsižvelgę į prašymą, nerinkę pirmininke, iš „Rudenėlio“ nebūčiau išėjusi. Būčiau jame kaip iki šiol dainavusi, šokusi. Tokia aš nuo mažens. Būdama šešerių jau dalyvavau mūsų – Vikšraičių – šeimos kapeloje Turčinų kaime (Šakių r.). Buvau penktas vaikas, „sugramdyta“ po aštuonerių metų pertraukos, taigi mažiausia. Tėtis, brolis grojo armonikomis, kitas brolis – smuiku, viena sesuo – kontrabosu, kita – gitara. O aš striksėdavau prieš juos nuo vieno trobos krašto iki kito. Tai buvo mano pirmieji šokiai. Vyriausias brolis buvo Kauno cirko artistas. Cirkas atvažiuodavo į mūsų sodybą. Aš visada sėdėdavau pirmoje eilėje. Kai brolis grįždavo į namus, jis irgi ruošdavo „cirką“: pastatydavo mane prie klėties ir apsmaigstydavo mėtydamas peilius. Šeštoje klasėje su Kudirkos Naumiesčio suaugusiųjų choru jau važiavau į respublikinę dainų šventę, nes chorui trūko sopranų.
– Savo „nemokėjimo“ vadovauti trūkumus išgalvojote ar jie tokie yra iš tikrųjų?
– Aš iš tiesų daug ko imuosi pati. Ne dėl to, kad nepasitikėčiau kitais. Bet kol suskambinsi telefonu, kol susitarsi, tik daugiau užtruks laiko. Kai kurie bijosi atsakomybės, todėl vis vien turiu eiti, daryti kartu. Užsikraunu rūpestį, o paskui negaliu užmigti. Tenka ir pažliumbti, visko būna.
– O kada smagiausia?
– Po koncerto, kai jis pasiseka, kai sulaukiame žiūrovų plojimų.
– Pranešime davėte receptą, ką daryti žmogui, kad jis nesijaustų pasenęs, – neužsidaryti namuose. Tai nebuvo vien graži frazė?
– Tikrai ne. Matau, kokie būna žmonės, kai ateina į „Rudenėlio“ susitikimus, renginius, repeticijas. Ypač pasitempusios moterys. Jos pasipuošusios, akys švyti. Čia visi suranda bendrų interesų, susigrupuoja pagal pomėgius, pasikalba, pabendrauja. Jei žmogus bus tik tarp savo sienų, neteks stiprybės. Nei sau, nei kitiems neįrodys, kad senatvė irgi gali būti žydinti.
– Pirmininkės pareigos patikėtos dar dvejiems metams. Vyras, dukros, anūkai nebara, kad per mažai laiko skiriate jiems?
– Reikia suspėti visur. O darbų yra, nes gyvename tarp miesto ir kaimo. Turime butą Vilkaviškyje ir namą sode. Manau, šeimos nenuskriaudžiu. Anūkus padėjau auginti. Mažiausi ir dabar dar atskuba po mokyklos, nes žino, jog laukia močiutės paruošti pietūs.
Tradicinėje savo susitikimų vietoje – Aušros“ vidurinės mokyklos aktų salėje – pagyvenusių žmonių klubas „Rudenėlis“ ataskaitinį-rinkiminį susirinkimą surengė Tarptautinės moters dienos išvakarėse. Apžvelgė veiklą, išklausė revizijos komisijos ataskaitą, rinko vadovybę, sveikino jubiliatus, prisiminė palikusius šį pasaulį narius. Na, o vyrai dar buvo paruošę ir sveikinimo montažą moterims. |
Atsiskaitydama klubo valdybos pirmininkė Elena Vosylienė sakė, kad pasendina ne senatvė, o tai, kad jai atėjus žmogus tarsi dingsta, užsidaro namuose, paskęsta liūdesyje, nerime. „Rudenėlyje“ galima pajusti, jog metų našta neslegia. Klubui priklauso daugiau kaip 60 žmonių. 42 iš jų dalyvauja saviveikloje. Klubas turi pagyvenusių žmonių tautinių šokių ratelį (vadovė Vilija Merčaitienė), ansamblius (vadovė Rita Štrimaitienė), muzikinę grupę, chorą. Klubo narės Leonardos Gaurylienės suburtas dramos ratelis – vienintelė tokia suaugusiųjų studija rajone, todėl „gelbsti“ jį ir apskrities teatrų apžiūrose. Aktyviai veikia gausi poezijos mėgėjų bei kūrėjų sekcija, kurią tikrąja to žodžio prasme globoja Eugenija Janulevičienė: literatūriniai susitikimai rengiami jos bute. Ataskaitinio susirinkimo dalyviai neprieštaravo, kad „Rudenėlio“ meno mėgėjų filialu būtų Kybartuose susikūręs dainingų moterų ansamblis „Gija“, kuris nori kam nors priklausyti, kol įregistruos savo organizaciją.
Klubo kolektyvai populiarūs už rajono ribų: koncertavo Vilniuje, Kėdainiuose, Tauragėje, kurortinio sezono atidarymo šventėje Druskininkuose ir kt. Jie yra pakviesti į retro muzikos festivalį Kaune, į teatrų apžiūrą Kazlų Rūdoje. „O štai rajono kultūriniame gyvenime jaučiamės nustumti į nuošalę“, – apgailestavo pranešėja. Ji pasidžiaugė, kad šokėjai buvo prisiminti ir pakviesti į Vilkaviškio kultūros rūmų sceną per Vasario 16-osios minėjimą. Klubas nenuvylė Vilkaviškio miesto bendruomenės, kai vasarą koncertavo vandens šventėje. „Rudenėlio“ parengta programa įsiminė čekams, kipriečiams, velsiečiams, dalyvavusiems tarptautiniame projekte „Aušros“ vidurinėje mokykloje. Ruošiamasi dalyvauti rajono vokalinių ansamblių apžiūroje Gražiškiuose. Pasisekimo sulaukiama kaimo bendruomenėse, bet koncertinės išvykos darosi vis sunkiau „įkandamos“. Gausiam saviveiklininkų būriui reikia didelio autobuso, o jį samdyti brangu. Rengti mokamus koncertus ir taip užsidirbti lėšų negalima, nes klubas yra ne pelno siekianti organizacija. Koncertinėms išvykoms autobusą ne kartą parūpino Savivaldybė. Veiklą parėmė A.Butkevičiaus labdaros ir paramos fondas, Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų rėmimo fondas. Bet iš pastarojo negavo tiek lėšų, kiek buvo suplanavę dviem pateiktiems projektams. Susirinkime dalyvavusi Kaimo bendruomenių sąjungos atstovė supažindino su galimybėmis dalyvauti Vietos veiklos grupės veikloje, rengti projektus, nes kitaip pinigų niekas nedalys.
Nuskriausti lieka tie nariai, kurie nedalyvauja saviveikloje. Anksčiau klubas rengdavo įvairių susitikimų, tačiau pernai buvo pasikvietę tik „Sodros“ atstovę. Nesuorganizavo ir jokios ekskursijos. Bet ne dėl to, kad nebūtų norinčių važiuoti. Klubo nariai – pensininkai. Jiems susimokėti už autobusą – ne pagal kišenę. Susirinkime dalyvavęs Algirdo Butkevičiaus labdaros ir paramos fondo vadovas ir šio Seimo nario padėjėjas Algirdas Neiberka pažadėjo, kad šiemet skirs lėšų ir ekskursijai.
„Rudenėlis“ veikia nuo 2001 metų kovo 2-osios. Septintus metus jam vadovaujanti Elena Vosylienė prašė nerinkti jos pirmininke, leisti atsipūsti. Vardijo ir savo veiklos „trūkumus“: „Nemoku vadovauti, paskirstyti darbų, per daug jų imuosi pati ir visko nepajėgiu aprėpti, be to, yra jaunesnių...“ Susirinkimo dalyvių tai „nesugraudino“. Klubo veiklą jie įvertino gerai. Kalbėjusieji įrodinėjo, kad niekas kitas jam nevadovaus geriau nei Elytė. Taip visi vadino naujos valdybos pirmininke vėl išrinktą E.Vosylienę, kuriai pasitraukus gali imti byrėti ir klubas.
Pakalbinome E.Vosylienę, teiraudamiesi apie veiklą.
– Iš kur semiatės tiek energijos?
– Nežinau. Be veiklos savęs neįsivaizduoju. Net jei būtų atsižvelgę į prašymą, nerinkę pirmininke, iš „Rudenėlio“ nebūčiau išėjusi. Būčiau jame kaip iki šiol dainavusi, šokusi. Tokia aš nuo mažens. Būdama šešerių jau dalyvavau mūsų – Vikšraičių – šeimos kapeloje Turčinų kaime (Šakių r.). Buvau penktas vaikas, „sugramdyta“ po aštuonerių metų pertraukos, taigi mažiausia. Tėtis, brolis grojo armonikomis, kitas brolis – smuiku, viena sesuo – kontrabosu, kita – gitara. O aš striksėdavau prieš juos nuo vieno trobos krašto iki kito. Tai buvo mano pirmieji šokiai. Vyriausias brolis buvo Kauno cirko artistas. Cirkas atvažiuodavo į mūsų sodybą. Aš visada sėdėdavau pirmoje eilėje. Kai brolis grįždavo į namus, jis irgi ruošdavo „cirką“: pastatydavo mane prie klėties ir apsmaigstydavo mėtydamas peilius. Šeštoje klasėje su Kudirkos Naumiesčio suaugusiųjų choru jau važiavau į respublikinę dainų šventę, nes chorui trūko sopranų.
– Savo „nemokėjimo“ vadovauti trūkumus išgalvojote ar jie tokie yra iš tikrųjų?
– Aš iš tiesų daug ko imuosi pati. Ne dėl to, kad nepasitikėčiau kitais. Bet kol suskambinsi telefonu, kol susitarsi, tik daugiau užtruks laiko. Kai kurie bijosi atsakomybės, todėl vis vien turiu eiti, daryti kartu. Užsikraunu rūpestį, o paskui negaliu užmigti. Tenka ir pažliumbti, visko būna.
– O kada smagiausia?
– Po koncerto, kai jis pasiseka, kai sulaukiame žiūrovų plojimų.
– Pranešime davėte receptą, ką daryti žmogui, kad jis nesijaustų pasenęs, – neužsidaryti namuose. Tai nebuvo vien graži frazė?
– Tikrai ne. Matau, kokie būna žmonės, kai ateina į „Rudenėlio“ susitikimus, renginius, repeticijas. Ypač pasitempusios moterys. Jos pasipuošusios, akys švyti. Čia visi suranda bendrų interesų, susigrupuoja pagal pomėgius, pasikalba, pabendrauja. Jei žmogus bus tik tarp savo sienų, neteks stiprybės. Nei sau, nei kitiems neįrodys, kad senatvė irgi gali būti žydinti.
– Pirmininkės pareigos patikėtos dar dvejiems metams. Vyras, dukros, anūkai nebara, kad per mažai laiko skiriate jiems?
– Reikia suspėti visur. O darbų yra, nes gyvename tarp miesto ir kaimo. Turime butą Vilkaviškyje ir namą sode. Manau, šeimos nenuskriaudžiu. Anūkus padėjau auginti. Mažiausi ir dabar dar atskuba po mokyklos, nes žino, jog laukia močiutės paruošti pietūs.
Publikuota: 2008-03-14 17:36:51
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|