„Santaka“ / Skleisti informaciją reikia noro ir pasiruošimo

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-03-14 17:32

Dalinkitės:  


Beveik trisdešimtį metų dirbanti biologijos mokytoja Birutė Miliauskienė mielai pasidalys naujausiomis žiniomis.

Autorės nuotr.


Skleisti informaciją reikia noro ir pasiruošimo

Birutė NENĖNIENĖ

Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos biologijos mokytoja Birutė Miliauskienė dalyvavo seminare „Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos metodikos ypatumai“. Jo organizatorius – Vilniaus pedagoginio universiteto Sporto ir sveikatos fakulteto Sveikatos katedra – siekia parengti lektorius pedagogus, galinčius vykdyti šią programą.

Gal prieš dvejus trejus metus šios programos projektas sukėlė įvairių diskusijų, nes lygiagrečiai buvo siūlomas lytinio švietimo projektas pagal Švedijoje taikomą modelį. Ugdymo programos projektas buvo paskelbtas internete, tačiau mažai kieno matytas ir jau beveik pamirštas.

Suintrigavo tai, kad į dviejų dienų seminarą buvo kviečiama po vieną atstovą iš savivaldybės. Jame turėjo dalyvauti septyniasdešimt, o atvyko keturiasdešimt mokytojų, socialinių darbuotojų iš įvairių Lietuvos vietų. Suprantama, kad organizatoriai pasidės pliusiuką, jog yra dirbama rūpinantis jaunimo ruošimo šeimai srityje, o informacijos sklaida priklausys nuo seminare dalyvavusių žmonių pozicijos ir nusiteikimo.

Rengimo šeimai programą mokyklose siūloma integruoti į visus dėstomus dalykus, tačiau tai realiai padaryti, pasak mokytojos B.Miliauskienės, yra sunku. Po seminaro ji jau pasikeitė informacija su savo mokyklos socialinėmis pedagogėmis, kurios šia tema rengia ir vykdo projektus.

Seminare buvo aiškinama, kaip lytiškumo tema nuosekliai galima kalbėti ikimokyklinio amžiaus vaikams, pradinukams, paaugliams, jaunuoliams, suaugusiesiems. Kalbėjo Pedagoginio universiteto dėstytojos, Vilniaus arkivyskupijos šeimos centro direktorius A.Petronis išdėstė krikščionišką poziciją apie šeimos sampratą ir funkcijas. Abi dienas Pedagoginio universiteto dėstytoja S.Ustilaitė aiškino rengimo šeimai, lytiškumo bei lytinio švietimo ir ugdymo vertybinius skirtumus, supažindino su aktyviais darbo metodais, užsiėmimų metu klausytojai diskutavo, sprendė situacijas. Seminaro dalyviams buvo paruošta daug diskeliuose įrašytos vaizdinės medžiagos. Jie pirmieji gavo dar spaustuvės dažais kvepiantį Pedagoginio universiteto leidinį – S.Ustilaitės knygelę „Lytiškumo ugdymas“. Pasinaudojant joje išdėstyta metodika ir pavyzdžiais, galima rengti paskaitų ciklą apie šeimos vertybines nuostatas, išaiškinti, kuo skiriasi lytiškumo, lytinių santykių, šeimos sąvokos. Deja, ji išleista juokingai mažu pusantro šimto egzempliorių tiražu.

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė E.Bugailiškienė priminė, jog „Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos“ patvirtinimas esąs „ant ribos“, todėl mokytojai dar gali šia tema diskutuoti, teikti pasiūlymus.

Mokytoja B.Miliauskienė, pasinaudodama seminaro medžiaga, sukėlė ją į kompaktinius diskelius ir paruošė dviejų dalių paskaitą. Viena dalis – apie paauglių požiūrį į lytinį brendimą, ankstyvąjį nėštumą, įrašytas filmukas apie negimusio vaikelio vystymąsi. Kita – apie rizikingą elgseną lytinio brendimo laikotarpiu, yra filmuko „Vaiko laiškas mamai“ įrašas. Mokytoja gali pademonstruoti vaizdo medžiagą ir ją pakomentuoti ar kitaip skleisti.

Pirmiausia šią temą biologė ruošiasi išdėstyti savo mokykloje vienuoliktokams, po to paprašys vaikų išsakyti savo mintis ir nuomonę. Taip pat pasinaudodama seminaro medžiaga ji galvoja parengti „dvylikos žingsnių“ pokalbį, nuo ko prasideda pirmoji meilė: pirmas žvilgsnis, akių kontaktas, pokalbis apie orą, pokalbis apie save, pirmasis susikabinimas rankomis, draugiškas apsikabinimas, paglostymas, glamonėjimasis ir t. t.

B.Miliauskienės nuomone, ir kitų mokyklų biologijos, tikybos mokytojai, socialiniai pedagogai gyvybės vystymosi bei jos išsaugojimo temos nenutyli. Diskusijas išprovokuoja ir patys vaikai po įvairių spaudoje ar televizijoje pagarsintų įvykių arba svarstymų apie homoseksualų teises kurti šeimas.

Seminare užsimezgė diskusija apie amžiną bėdą, jog ne visi tėvai išdrįsta su savo vaikais kalbėti apie gyvybės atsiradimą, lytiškumą. Ir šiais technologijų laikais į vaiko klausimą, iš kur jis atsirado, atsakoma, jog atnešė gandras. Mokytoja B.Miliauskienė sakė, jog jai, kaip biologei, šią temą išdėstyti yra paprasčiau, nes ji yra šeštos ir devintos klasės programose, o penktokams pasiruošusi kalbėti kaip klasės vadovė.

„Svarbu pajausti ir rasti tą amžiaus tarpsnį, kada net mažam vaikui reikia suprantamai paaiškinti, kaip jis atsirado, kad jis yra svarbus ir gerbtinas kaip asmuo. Juk kuo vaikas auga didyn, tuo interesai plečiasi. Žinodamas esmę, suvokdamas lytiškumą ir tai, kad kiekvienas žmogus yra vertybė, kurią reikia gerbti, jis nesigėdys savo kūno, nesityčios iš kitų. Jeigu keturiolikos penkiolikos metų mergaitės tampa mamomis, tai net nereiktų kelti tokio klausimo, kad mažiems vaikams per anksti kalbėti apie lytiškumą“, – sakė mokytoja.

Kaip žinia, vyresnės kartos žmonės užaugo ir patys užaugino dorus vaikus net negirdėję apie jokias šeimos, lytiškumo ugdymo programas, prevencijas. „Manyčiau, jog anksčiau tėvai buvo didesnis autoritetas šeimose, jose buvo ugdoma pagarba ir diegiama dora, perduodama iš kartos į kartą. Dabar juk įvairiais kanalais pateikiama daug informacijos, kuri įvairiai interpretuojama, o tėvai neturi laiko bendrauti su vaikais”, – svarstė mokytoja.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas