|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2004-12-21 08:32
Dangyra APANAVIČIENĖ
„Laisvas žmonių judėjimas ir legalus darbas Jungtinėje Karalystėje“ – taip buvo pavadinta konferencija Vilniuje, į kurią buvo pakviesti žurnalistai ir savivaldybių vadovai iš visos Lietuvos. Pastarųjų dalyvavo vos vienas kitas, ir iš to galima daryti išvadą, kad valdžiai žmonių emigravimo į užsienį problema kol kas nerūpi. Pagaliau ne kažin ką vietinė valdžia ir gali, kai pati valstybė neturi konkretaus plano, kaip sulaikyti jaunus žmones tėvynėje, kaip sudaryti galimybes jiems čia dirbti ir rasti savo vietą. Konferencijos rengėjai – Jungtinės Karalystės ambasada Lietuvoje bei Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LR Vyriausybės – nei skatina lietuvius vykti dirbti į užsienį, nei agituoja juos likti Lietuvoje. Svarbiausias šių institucijų tikslas – pateikti lietuviams objektyvią informaciją apie darbą užsienyje, supažindinti, kas laukia išvykus svetur, ko tikėtis. Po gegužės 1-osios, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Jungtinė Karalystė (JK) atvėrė savo šalių darbo rinką naujosioms ES valstybėms. Ypač daug lietuvių išvyko ir tebevyksta dirbti į Angliją. Susimąsčiusiems apie darbą užsienyje žmonėms neretai kyla klausimas: ar tikrai lietuviai laukiami Didžiojoje Britanijoje, ar gali ši šalis įdarbinti tiek norinčių, pagaliau – kodėl ji tai daro? Konferencijoje kalbėjęs Jungtinės Karalystės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje C.Roberts teigė, jog užsieniečių įdarbinimas jų šaliai ekonomiškai naudingas, o lietuviams – taip pat gerai, nes jie gali užsidirbti. Tačiau mūsų tautiečiai pagaliau turėtų suprasti, kad dirbti Didžiojoje Britanijoje būtina legaliai. „Niekas lietuvių neišnaudos ir neskriaus, jeigu jie įsidarbins oficialiai ir žinos savo teises“, – sakė ambasadorius, pabrėždamas, kad JK šalyse dirbti nelegaliai nėra jokių priežasčių, nes legaliam darbui sudarytos visos sąlygos. Konferencijos rengėjai pabrėžė, kad daugelio problemų išvengtų patys žmonės, o vėliau – ir įvairios užsienio šalies institucijos, jeigu lietuvaičiai ryžtųsi vykti į svetimą šalį pirmiausiai viską gerai apgalvoję ir įvertinę. Dar prieš išvykstant būtina žinoti, kur gyvensite, kur dirbsite, kiek uždirbsite, kiek išleisite būstui ir maistui, ar turėsite pinigų pragyventi, jeigu nepavyktų iškart įsidarbinti. Tik viską gerai suskaičiavus ir apsvarsčius galima ryžtis kelionei. Daugelis problemų kyla būtent dėl nežinojimo ir... skurdo. Kur kas lengviau tiems, kurie bent minimaliai moka anglų kalbą. Atvykus į šalį užsienio kalba teks pildyti įsidarbinimo dokumentus, atsidaryti sąskaitą banke, nes atlyginimai pervedami į korteles. Be to, jausitės mažiau priklausomi nuo darbdavio ar įdarbinimo agentūros, konflikto atveju galėsite pakovoti už savo teises, be kitų pagalbos pasiieškoti kito darbo. Vienas iš būdų susirasti darbą – pasinaudoti įdarbinimo agentūrų, įsikūrusių Lietuvoje arba pasirinktoje užsienio šalyje, paslaugomis. Tačiau prieš tai reikėtų įsitikinti, ar agentūra patikima: pasiieškoti informacijos internete, paklausinėti pažįstamų, anksčiau išvykusių dirbti. Iš anksto reikėtų pasidomėti ir būsimu darbdaviu. Agentūros, įdarbinusios žmones įmonėje, paprastai moka jiems darbo užmokestį, išskaičiuoja pajamų ir valstybinio draudimo mokesčius, gali suteikti gyvenamąją vietą, pasirūpinti nuvežimu į darbą ir parvežimu. Tačiau faktiškai dirbama įmonei, su kuria agentūra būna sudariusi sutartį ir kurios administracija kontroliuoja bei vadovauja darbuotojams. Darbuotojas gali apsieiti ir be agentūros paslaugų, tuomet jis sudaro tiesioginę sutartį su įmone, kurioje dirba. Visi darbuotojai, sulaukę 18 metų ir vyresni, Didžiojoje Britanijoje, kaip ir mūsų šalyje, turi teisę į valstybinį minimalų darbo užmokestį. Asmenims nuo 18 iki 21 metų amžiaus mokama ne mažiau kaip 3,80 svarų sterlingų, vyresniems (nuo 22-ejų) – ne mažiau kaip 4,50 svarų sterlingų už valandą. Iš jūsų negali reikalauti dirbti daugiau kaip 48 val. per savaitę, nebent būsite pasirašę sutikimą dirbti ilgiau. Jei būsite pasamdyti dirbti derliaus nuėmimo rankomis darbus, pavyzdžiui, Anglijoje ir Velse privalu mokėti ne mažiau kaip 4,50 svarų sterlingų, o dirbant kitus žemės ūkio darbus – ne mažiau kaip 5,15 svarų sterlingų už valandą. Jei ūkyje dirbsite daugiau kaip 39 val. per savaitę, turėsite teisę į užmokestį už viršvalandžius, kuris yra pusantro karto didesnis už pagrindinį valandinį atlyginimą. Škotijoje ir Šiaurės Airijoje taikomi kitokie minimalaus užmokesčio įkainiai, kuriuos prieš vykstant taip pat reikia žinoti. Tačiau gandais, kad Didžiojoje Britanijoje padavėjas uždirba 17 svarų sterlingų per valandą, tikėti neverta. Tokių nekvalifikuoto darbo įkainių šioje šalyje nėra. Darbdaviai iš darbo užmokesčio gali išskaičiuoti mokesčius už apgyvendinimą. Žinotina, kad šią sumą riboja įstatymai. Jeigu gaunate minimalią algą, darbdavys negali išskaičiuoti daugiau nei 24,50 svarų sterlingų per savaitę. Gali būti išskaičiuojamos ir išlaidos už nuvežimą į darbo vietą bei parvežimą. Taip pat išskaičiuotinas pajamų mokestis ir valstybinio draudimo įmoka. Be darbuotojo sutikimo raštu (pvz., sutartyje) jokių kitų mokesčių išskaityti negalima. Jeigu darbuotojas moka pajamų mokestį ir valstybinio draudimo įmokas, jam suteikiamas valstybinio draudimo numeris. Kartą per metus darbuotojas turi teisę gauti mokamas keturių savaičių (iskaitomos darbo dienos) trukmės atostogas. Taigi, jei darbo sutartis pasirašyta metams, priklauso 20 dienų atostogos, jeigu pusei metų – 10 dienų mokamos atostogos. Dirbantiems žemės ūkio sektoriuje atitinkamai – 22 d. ir 11 d. Konferencijoje kalbėjęs JK Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovas C.Nield kalbėjo, jog atvykus dirbti į Didžiąją Britaniją reikia užsiregistruoti VRM – Darbuotojų registracijos schemoje (Worker Registration Scheme – WRS). Registruotu paštu WRS būtina išsiųsti užpildytą prašymo formą, įdarbinimo sutarties kopiją, pasą arba asmens identifikavimo kortelę, sumokėti (pašto perlaida, kortele, kt.) 50 svarų sterlingų mokestį. Per maždaug 3 savaites į gyvenamąją vietą atsiunčiama registracijos kortelė, sertifikatas, per 7 d. grąžinamas pasas. Beje, savo asmens dokumentų daugiau niekam nepatikėkite. Jei kas nors nenori grąžinti paso, būtina pranešti policijai. Prieš pasirašydami darbo sutartį ar kitus dokumentus žmonės turėtų atidžiai juos perskaityti ir įsitikinti, kad tikrai supranta tai, su kuo sutinka. Reikia nevengti prašyti agentūros darbuotojų, kad paaiškintų. Ir dar. Ministerijos atstovas p. C.Niel drąsino: „Nebijokite keisti darbo. O jeigu darbdavys jus atleido neteisėtai – drįskite kreiptis į teismą. Atminkite, kad dirbdamas legaliai turite tokias pačias teises, kaip ir bet kuris dirbantis anglas.“ Publikuota: 2004-12-21 08:32:56 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|