„Santaka“ / Prezidento apdovanojimai – už išaugintus vaikus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-04-29 16:32

Dalinkitės:  


Tuoj po ceremonijos Prezidento spaudos tarnyba redakcijai persiuntė Džojos Gundos Barysaitės nuotrauką, kurioje Albina Levendrauskienė atminčiai nufotografuota su Prezidentu Valdu Adamkumi ir Socialinės apsaugos ir darbo ministre Vilija Blinkevičiūte.

Prezidento apdovanojimai – už išaugintus vaikus

Birutė NENĖNIENĖ

Vakar į Lietuvos Prezidentūrą buvo pakviesta Albina Levendrauskienė iš Kybeikių kaimo (Kybartų sen.). Ši motina, pagimdžiusi, šeimoje išauginusi ir dorai išauklėjusi vienuolika savo vaikų Motinos dienos proga Prezidento dekretu kartu su daugiau kaip dvidešimt daugiavaikių motinų iš visos Lietuvos apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.

Šalies Prezidentas Valdas Adamkus, įteikęs apdovanojimus, kalbėjo, jog atmintis ir pagarba Motinai – tai vertybės, kurios visais laikais lieka moralinės tvirtybės šaltiniu ir mūsų gyvenimo dvasiniu pamatu. Ant šio pamato kuriami žmonių santykiai visada išlieka žmogiškai šilti ir taurūs. Jis pabrėžė, jog geriausias motinos meilės ir žmogiško artumo įrodymas – jų šeimose augantys dori ir darbštūs vaikai. „Toks gyvenimo kelias, kokį pasirinkote Jūs, niekada nebūna lengvas, tačiau visada prasmingas“, – pažymėjo Prezidentas.

Albina Levendrauskienė sutriko sužinojusi, jog bus apdovanojama. „Už ką gi?“ – klausė ji, visą gyvenimą pripratusi ramiai dirbti, kad vaikams, netrūktų duonos kąsnio.

Albina ir Juozas Levendrauskai nelinkę guostis, jog kažkada buvo sunku gyventi. Nesiskundžia ir dabartimi, tik kažkaip išdavikiškai abiejų akyse sužvilga ašaros, kai ima pasakoti, kaip tą keturiasdešimt metų kartu nugyveno, vaikus augino, siekėsi.

Vyriausiam sūnui Vaidotui gruodžio 29 dieną bus keturiasdešimt metų. Jauniausiam, Andriui, devyniolika. „Mano mažiukas – iš visų aukščiausias, metro devyniasdešimt penkių centimetrų. Kai atsistoju šalia, tai aš jam tik iki peties. Matytumėt, kaip mokykloje gražiai šoko, ir mane vadovė I.Šunokienė buvo pakvietusi pasižiūrėti“, – didžiuojasi jaunėliu mama. Gegužę tarnybą Vilniuje garbės sargybos kuopoje baigia priešpaskutinis sūnus Marius. Mama ir tėtis pasidžiaugia, jog visi devyni sūnūs tarnavo kariuomenėje, ten sustiprėjo, užsigrūdino. Šiedu „mažiai“ ir Redas – Lietuvos kariuomenėje, Zigmui užsiskaitė tarnyba krašto apsaugoje, o Vaidotas, Arūnas, Almantas, Saulius, Kęstas „atpylė“ kas kur papuolė – Archangelske, Naujojoje Žemėje, Ukrainoje, Uzbekijoje, Baltarusijoje. Atostogų grįždavo arba ne. Dabar pas Lietuvoje tarnaujančius sūnus tėvai nuvyko ir per priesaikas, ir jie patys sugrįžta, aplanko. Dar neišblėsę įspūdžiai, kai balandžio 15 dieną lankėsi Rukloje, kada prisiekė Andrius.

Albina pagimdė dvylika. Antrasis sūnelis trijų dienų mirė. Po to atsirado dukra Irma. Ji dabar gyvena Kybeikiuose, kaimynystėje. Mama tvirtina, jog juodvi kaip geriausios draugės – ir darbuose kartu, ir pasikalbėti, pasitarti yra su kuo. Be to, žentas Valdas Aleksynas labai geras, mielas kaip savas vaikas.

Ir visi kiti vaikai brangūs. Trys gyvena su tėvais, kartu žemę dirba. Šiuo metu du sūnūs ir antroji dukra Ramutė išvykę uždarbiauti į Angliją. Kiti vaikai netoliese – Kybartuose, prie Pajevonio.

Albina savo didžiausiu gyvenimo turtu laiko vaikus. Dėl to, kad jie sotūs būtų ir šeima turėtų savo pastogę, dirbo savęs netausodama. Dabar net pačiai nesuvokiama, iš kur turėjo tiek jėgų, kai diena dienon keldavosi pusę keturių. Ir taip visą gyvenimą melžė karves Šapalų tarybiniame ūkyje, prieš tris dešimtmečius atsikėlė į tuometinį „Šilupės“ kolūkį. Mena, kaip eilinę darbo dieną, pamelžusi 17 karvių, išvažiavo gimdyti trečio vaiko, o sugrįžusi iš ligoninės vėl stojo į darbą.

Ištekėjo Albina už keleriais metais vyresnio Juozo dvidešimties neturėdama. Mano, kad tai buvusi tokia jos dalia. Mat, gimė ir užaugo Agurkiškėse, Šakių rajono kaime, visiškai apsuptame miško, nuo šešiolikos metų darbavosi miške. Jos tėvų namai pokario metai šitoje gūdumoje paženklinti skaudžiais ir atsakingais išbandymais, o jai – nesudaryta galimybe mokytis. Ištekėjusi už brandesnio vyro, vairavusio kolūkio pirmininko „Volgą“ ir kombainą, jautėsi tvirtai. Juk net pareiškimus santuokai nuvežti išskyrė lengvąją mašiną. Bet jauna moteris į šeimos gyvenimą žiūrėjo atsakingai ir laikėsi nuostatos išsaugoti kiekvieną užsimezgusią gyvybę. Pamečiui gimstančius vaikus padėdavo prižiūrėti kartu gyvenusi Juozo mama.

Albina šiandien gali pasidžiaugti, jog ligoninės niekada daugiau neprireikdavo – tik gimdant. Ačiū Dievui, ir dabar dar nereikia. Tik vyrui sveikata buvo ganėtinai sušlubavusi. Moteris mena, kaip suspėdavo namuose ir fermose susitvarkyti ir kas antrą dieną ligonį Kaune aplankyti.

Ir dabar Albina Levendrauskienė ligomis nesiskundžia. Gražiai nubalę plaukai dar labiau išryškina jos akyse slepiamą ilgesį, su kuriuo žvelgia į kelią, kada užsuks vaikai. Paskutinįkart į namus visi buvo susirinkę praeitų metų gegužę, kad kartu atšvęstų savo mamos šešiasdešimtmetį.

Prie tėvų gyvenantis Almantas sakė, jog augti tokiam būriui buvo smagu. Visi baigė vidurinę arba profesines mokyklas. Nesipešdavo, o jei susipykdavo, patys ir išsiaiškindavo, niekada nebėgdavo skųstis tėvams. Nemažai padėdavo mamai fermose. Labiausiai patikdavo sverti veršelius, o ir kitos melžėjos vis klausdavo, kada pagelbėti ateis Levendrauskienės vaikai. Pasak Almanto, mokykloje jie nesijautė nejaukiai ar prastesni – juk dar dėvėjo uniformas, apranga neišsiskyrė, o bendraamžiams nebuvo svarbu, iš kokios esi šeimos, svarbu draugiškai sutari.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas