Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-02-29 16:57

---

Pulkininkas leitenantas gydytojas Mauša Dembovskis (1876–1941), nužudytas Baltrušių šilelyje.
Nuotrauka iš Krašto muziejaus archyvų

1918 metų pabaigoje laikina Lietuvos Vyriausybė pakvietė šalies piliečius stoti į besikuriančią Lietuvos kariuomenę ir apginti auštantį laisvės rytą.

Iš Vilkaviškio krašto į šį kvietimą atsiliepė per 1200 vyrų. Tai buvo apskrityje gyvenę lietuviai, vokiečiai, žydai. Po kovų dalis jų negrįžo į gimtąsias vietas. Pavyzdžiui, vien tik iš Pilviškių ir Paežerių valsčių negrįžo 23 savanoriai.

Iš apskrities į savanorių gretas įstojo vienuolika žydų tautybės piliečių. 1920 metų spalio 4 dieną ties Perloja žuvo 6-o pėstininkų pulko eilinis Nisanas Mackebuckis. Jis yra palaidotas Alytaus miesto žydų kapinėse. 1920 metų birželio 7 dieną ties Vištyčiu žuvo 5-o pėstininkų pulko eilinis Jokūbas Chaitas, jis palaidotas Vilkaviškio miesto žydų kapinėse.

Pulkininkas leitenantas Mauša Dembovskis, grįžęs iš Pirmojo pasaulinio karo tarnybos Rusijos kariuomenėje, 1919 metais įstojo į Lietuvos kariuomenę ir iki 1923 metų tarnavo gydytoju. Po to grįžęs į gimtinę gydė Pilviškių ir Kudirkos Naumiesčio žmones. 1941 metais jis buvo nukankintas Baltrušių šilelyje netoli Pilviškių.

Tai tik keli pavyzdžiai iš Vilkaviškio apskrities 1918–1923 metų savanorių vardyno, išleisto prieš dešimtmetį. Šiais metais, pažymint Lietuvos kariuomenės atkūrimo 90-ies metų jubiliejų, numatoma išleisti papildytą minėtą vardyną. Todėl dar kartą prašau visus savanorių gimines ir pažįstamus, žinančius apie savanorių gimtines ir palaidojimo vietas, pranešti Vilkaviškio krašto muziejui.

Dar 1925 m. Lietuvos kariuomenės savanoris M.Dembovskis rašė: „Ir šiandien matydami savo garbingą kariuomenę gerai apmokytą, ginkluotą ir net kultūriškai aukštai pakilusią, mes galime didžiuotis...“

Dalyvaukime savanorių atminimo paieškose, kad kuo mažiau liktų jų vardų, neįtrauktų į vardyną. Tai bus atmintis ir pagarba jiems, o mes krašto savanorių vardus išsaugosime kitoms kartoms.



Danutė ARDZIJAUSKAITĖ

Vilkaviškio krašto muziejaus muziejininkė

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---