„Santaka“ / Mokslininkų gyvenime – kruopštus darbas ir atradimai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-02-29 16:40

Dalinkitės:  


Biomedicinos mokslų daktarui Arūnui Balsevičiui įdomu stebėti kiekvieną stotyje išaugintą naujos rūšies augalą.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Mokslininkų gyvenime – kruopštus darbas ir atradimai

Eglė MIČIULIENĖ

Ne viena Vilkaviškio rajono mokykla palaiko ryšius su Gamtos tyrimų ir ekologinio švietimo stotimi, įsikūrusia Marijampolėje. Tačiau dauguma vilkaviškiečių net nežino, jog tokia stotis yra, kas joje veikiama ir kam ji reikalinga.

„Santakos“ žurnalistai, apsilankę stotyje, sužinojo nemažai įdomių dalykų. Pavyzdžiui, kad šios stoties darbuotojai Gražiškių seniūnijos teritorijoje yra radę iki tol Lietuvoje neatrastą augalą.



Nekalba apie ląsteles

Dėmesio verta jau vien tai, jog tokių įstaigų, kaip Gamtos tyrimų ir ekologinio švietimo stotis (GTEŠS), Lietuvoje daugiau nėra.

Tai – mokslo įstaiga. Čia dirbama dviem pagrindinėmis kryptimis: viena iš jų – tirti augaliją bei kaupti mokslinius fondus, kita – šviesti žmones bei skatinanti regionų bendradarbiavimą.

GTEŠS palaiko ryšius su Vilkaviškiu bei kitomis apskrities savivaldybėmis, taip pat – su Alytaus regionu.

Bendrai vykdomos monitoringo programos, stoties darbuotojai mokyklose skaito paskaitas.

– Nuvažiavę nekalbame apie ląsteles ir panašius dalykus. Pasakojame apie tos savivaldybės gamtą – juk vadovėliuose to nėra. Štai vyresniųjų klasių mokiniai mokosi iš verstinių amerikiečių autorių vadovėlių. Iš jų gali sužinoti apie bizonus ar kokį nors Masačusetso ežero gyvūną, o žinių, pavyzdžiui, apie Virbalgirio botaninį-zoologinį draustinį ne tik vaikai, bet ir mokytojai neturi. Tai ir aiškiname, kodėl ten draustinis, kokie augalai tose vietose auga ir taip toliau, – pasakojo šios įstaigos direktorius, biomedicinos mokslų daktaras Arūnas Balsevičius.

Vykdant Šešupės baseino upių ir upelių ar šulinių vandens kokybės monitoringą suburiami mokytojai, mokiniai. Jie, padedami mokslo darbuotojų, tiria vandenį bei šviečia bendruomenę.

Stotis organizuoja įvairius renginius: konferencijas gamtosaugos temomis, pasaulinę Žemės dieną, Paukščių palydų šventę. Pastarąją, beje, šiemet planuojama surengti Vištytyje kartu su regioninio parko administracija. Populiarus renginys – biologijos mokytojų susitikimas kiekvieną pavasarį. Jame mielai dalyvauja ir mūsų rajono mokytojai.

GTEŠS darbuotojai parašę nemažai mokslinių bei mokslo populiarinimo straipsnių, su bendraautoriais išleidę įvairių leidinių.



Įsisteigė patys

– Mūsų įstaiga įdomi tuo, kad mūsų niekas neįsteigė, – patys įsisteigėme savo iniciatyva, – pasakojo A.Balsevičius.

Stoties istorijos pradžia siekia 1990 m. Tuomet gamtininkų stotyje veikė mokinių botanikų būrelis, vadovaujamas A.Balsevičiaus. 1992 m. nuspręsta įkurti moksleivių mokslinį klubą „Herba“. Vaikai su vadovu važinėjo į ekspedicijas, išmoko pažinti augalus. Jaunimas vakarojo prie mikroskopų, mokslinės literatūros, kaupė ir tvarkė herbariumą. Netrukus jaunieji gamtininkai pradėjo gauti užsakymus atlikti augalijos tyrimus. Klubas nuo stoties atsiskyrė ir Moksleivių kūrybos centre įkūrė Gamtotyros laboratoriją.

Šioje laboratorijoje jau dirbo ir keletas etatinių darbuotojų. Veiklai plečiantis, Marijampolės savivaldybės siūlymu 1997 m. Gamtotyros laboratorija reorganizuota į savarankišką įstaigą – Gamtos tyrimų ir ekologinio švietimo stotį. Ji įsikūrė buvusios pirties patalpose Varpo gatvėje. Dabar čia dirba šeši žmonės.



Plika akimi nematyti

– Mūsų specializacija – griežtai botaninė: sėkliniai (žydintys augalai) ir sporiniai induočiai, samanos ir jų bendrijos, – aiškino stoties vadovas.

Pasak A.Balsevičiaus, botanika – labai sudėtingas mokslas.

– Susiduriame su maždaug 3,5 tūkst. rūšių. Paprastam žmogui visos varpinės žolės yra tiesiog žolės. Bet jos turi daugybę rūšių. Kai kurių gamtoje neįmanoma atpažinti. Tuomet renkame pavyzdžius, vežame į laboratoriją ir dedame po mikroskopu. Pavyzdžiui, daugelis girdėję apie tokią žolę rasakilą. Jos Lietuvoje yra net 25 rūšys, o kiekvienos rūšies požymių negali išlaikyti galvoje, be to, jie plika akimi kartais ir nematomi, – sakė A.Balsevičius.

Augalų rinkimo ir tyrinėjimo darbas reikalauja nepaprasto kruopštumo: jei kokią žolelę grubiau nuskinsi, jos skiriamųjų požymių gali ir nebelikti...



Herbarium Sudavicum

Vienas iš stoties pasididžiavimų – augalų herbariumas Herbarium Sudavicum (lot. k.) – Sūduvos herbariumas. Tai – didžiulė mokslinė dokumentuota augalų pavyzdžių kolekcija, tvarkoma pagal tam tikrus reikalavimus.

Herbariume saugomas 26 tūkst. 751 herbariuminis pavyzdys.

GTEŠS herbariumas – oficialiai pasaulyje pripažinta duomenų bazė. Ji, kaip ir priklauso, yra įregistruota Niujorko botanikos sodo registre. Herbarium Sudavicum duomenimis naudojasi mokslininkai, studentai, jais pasiremta ir leidžiant naująją Lietuvos raudonąją knygą.

Stotis turi ir vertingą fitocenoteką – tai augalijos aprašų duomenų bazė. Ši bazė – didžiausia visoje Lietuvoje, joje sukaupta 8300 aprašų. Kaip jie sudaromi? „Eini į pievą, tarkim, kokį nors šluotsmilgyną, ir šimte kvadratinių metrų užfiksuoji visas augalų rūšis. Po to, remdamasis aprašymais, atlieki augalijos klasifikaciją“, – aiškino mokslininkas.



Turi botanikos sodą

Įstaiga turi ir botanikos sodą. Tiesa, jis ne toks, kokį mes paprastai įsivaizduojame, ar koks yra, pavyzdžiui, Kaune.

Aplink visą įstaigos pastatą ir jo viduje, dėžėse ant palangių, prisodinta galybė augalų sodinukų. Viskas tvarkingai dokumentuota: prie augalėlių įsmeigtos kortelės su lotyniškais pavadinimais, augalo kilme.

Netoli GTEŠS yra parkas, kuris, tikimasi, ateityje bus panaudotas botanikos sodo plėtrai.

– Šie augalėliai – labai geras ir įdomus būdas populiarinti mūsų miestą pasaulyje. Bendraujame su 68 botanikos sodais iš 28 valstybių: Kinijos, Izraelio, Gibraltaro, Kanados ir kitų. Siunčiame vieni kitiems katalogus ir keičiamės sėklomis. Viskas, žinoma, nemokamai, nes jei tas sėklas tektų pirkti už dolerius ar svarus – neišsimokėtume.

Neseniai rumunai atsiuntė savo sėklų katalogą. Jame jau įtrauktos pernai mūsų atsiųstos lietuviškos pomidorų veislės sėklos – tai labai malonu. Tik vietoj ‘Laukiai’ jie parašę ‘Laukai’... – šypsojosi A.Balsevičius.



Atrado naują rūšį

GTEŠS darbuotojai vieni ir su jaunimu surengę daugybę ekspedicijų.

Mūsų rajone marijampoliečiai daugiausiai tyrinėję Vištyčio regioninio parko gamtą.

Vištytyje, pasak A.Balsevičiaus, auga nemažai retų augalų rūšių, kurių nėra kitose Lietuvos vietose. Pavyzdžiui, čia aptinkamas europinis miežvienis, kuris priskirtos Lietuvos raudonosios knygos I kategorijai (rūšys, esančios prie išnykimo ribos). Vištytgiryje bei Virbalgiryje rasta miško gebenė – Lietuvos gamtoje labai retas augalas.

Vertingas, anot A.Balsevičiaus, mūsų rajone yra Podvarko miškas, ypač jame augantys ąžuolynai su skroblais.

Dar viena rajono gamtos vertybė – netoli Lenkijos sienos esantis Grybingirio rezervatas. Tai – vienas iš nedaugelio Lietuvos miškų, kurie labai mažai pažeisti žmogaus veiklos.

A.Balsevičius pasakojo, kad Vilkaviškio rajone prieš dešimt metų atrado naują Lietuvoje augalų rūšį. Tai – bešaknė volfija, mažiausias pasaulyje žydintis augalas. Jo skersmuo – vos 1,2 mm.

– Vaikščiodami šlaitais netoli Vygrio ežero radome tokią bebrų užtvanką. Žiūriu, kažkas keisto vandenyje plūduriuoja – maždaug pusmetrinis augalo sluoksnis. Pamaniau, kad plūdena (toks vandens augalas), nors kažkokia keista – gal gamtos anomalija... Pasisėmęs to augalo parsivežiau namo, ištyrinėjau, perverčiau literatūrą. Pasirodė, jog tai – bešaknė volfija. Ji iki tol Lietuvoje nebuvo rasta, – pasakojo A.Balsevičius.

Artimiausia žinoma vieta, kur volfija buvo rasta dar labai senais laikais, – tai Rytprūsiai, netoli Karaliaučiaus. Šis augalas – atneštinis, ne mūsų krašto, jis randamas Afrikoje, Amerikoje, Australijoje, o dabar – ir Lietuvoje, Gražiškių seniūnijoje. Tai – pats šiauriausias žinomas volfijos paplitimo taškas.



Vaikai žavisi gyvūnais

Nors GTEŠS domisi išskirtinai augalais, vis dėlto stotyje yra ir gyvasis kampelis. Galima sakyti, ne kampelis, o visas mini zoologijos sodas.

Kažkada kažkas šiai įstaigai padovanojo smiltpelę. Ji buvo apgyvendinta koridoriuje, narvelyje. Po kiek laiko dar kažkas atnešė žiurkėną, vėliau stotis gavo dovanų banguotųjų papūgėlių porelę... Po truputį daugėjant augintinių, Marijampolės savivaldybės Aplinkos valdymo skyrius stočiai skyrė lėšų gyvajam kampeliui įkurti.

Tas kampelis virto švietimui skirtu zoologijos kabinetu, kuris ypač patinka mažiesiems stoties lankytojams.

Čia yra 26 rūšys įvairių paukščių, 12 graužikų (dekoratyviniai triušiai, žiurkėnai, pelėnai, sterblinės voverės, degu, dygliuotosios pelės ir kt.). Yra ir roplių. Po terariumą plaukioja raudonausiai vėžliai, o viename kabinete gyvena įspūdingas laibauodegis žaltys.

Iš viso stotyje auga daugiau nei 200 įvairių gyvūnėlių. Zoologijos kabinetas taip pat atlieka šviečiamąją funkciją. Čia ne tik atvyksta ekskursijos, bet ir patys darbuotojai surengia „mobilias parodas“. Su gyvūnėliais jie vyksta į Marijampolės, Vilkaviškio rajonų, Kalvarijos savivaldybės gyvenviečių mokyklas bei vaikų lopšelius-darželius ir rengia temines gamtos pamokas ikimokyklinukams, jaunesniojo amžiaus moksleiviams. Vaikams, be abejo, tai labai patinka.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas