|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2008-02-29 16:26
|
|
|
Birutė Misiukevičienė ir Juozas Lekešis vėl geros nuotaikos, nes gali važinėti savo automobiliu.
Autorės nuotr.
Birutė NENĖNIENĖ
Kybartiečiai Birutė Misiukevičienė ir Juozas Lekešis šiandien laimingi, nes vėl gali važinėti savo 1986 metų gamybos „Ford Siera”. Susisiekimo priemonė garbaus amžiaus, pasiligojusiems žmonėms yra nepamainoma pagalbininkė tvarkant buitį, palaikant ryšį su kitais žmonėmis. Ypač tai svarbu sunkiau judančiai ir Kybartų bažnyčios chore giedančiai Birutei.
Atvykę į redakciją kybartiečiai sakė, jog už sugrąžintą galimybę važinėti ir vėl atgautą ramybę jiedu nuoširdžiai nori padėkoti kybartiečiui mokytojui Vytautui Valiokui.
Nemalonumas kybartiečiams nutiko sausio 19-ąją.
Kybartuose, prie „Vilionės“ parduotuvės, J.Lekešis dėdamasis piniginę į puspalčio vidinę kišenę tiesiog nejuto, kada ji išslydo. Gal pusvalandis tetruko, kol su žmona susitvarkę kitus reikalus pasiekė namus ir apsižiūrėjo, jog pametė piniginę, kurioje buvo automobilio dokumentai, vairuotojo teisės ir 150 litų. Žmogus, grįžęs į parduotuvę, dar visur apžiūrinėjo, tačiau veltui. Pardavėjos apie surastą piniginę taip pat nieko nebuvo girdėjusios.
Sausio 22 dienos „Santakoje“ buvo išspausdintas prašymas dokumentus grąžinti, už tai buvo žadama atsilyginti. Tačiau telefono skambučio žmonės nesulaukė. Berods, kitos dienos pavakarę į jų namus užsuko trys paauglės mergaitės ir atnešė transporto priemonės registracijos liudijimą. Mergaitės aiškino, jog dokumentą radusios numestą miesto sode, o atnešti paskatinusi vienos jų močiutė, kuri „Santakoje“ buvo perskaičiusi skelbimą. Sutuoktiniams sužibo kibirkštėlė vilties, kad atsiras ir vairuotojo teisės, jie prašė mergaičių dar aplinkui atidžiau paieškoti, atsidėkodami davė penkiasdešimt litų. Bet mergaitės daugiau nesirodė.
Kai dabar kybartiečiai perkrato atmintį, jiems truputį keista, iš kur paauglės galėjo žinoti, jog dokumentai buvo pamesti būtent prie „Vilionės“ parduotuvės (apie tai jos prasitarė pokalbio metu). Žmonėms kilo įtarimas apie piniginėje rastų pinigų dalybas su „kažkuo“.
O tas „kažkas“ netrukus paaiškėjo. Daugiau nesulaukdami mergaičių, kybartiečiai mieste iškabino skelbimus apie pamestus dokumentus.
Maždaug po savaitės jie sulaukė skambučio. Mokytojas V.Valiokas pranešė, jog rasti jų dokumentai, bet, deja, jau sugadinti. Kybartietis pedagogas techninės apžiūros taloną šiaip taip suklijavo iš rastų trijų dalių, o vairuotojo teisės buvo suplėšytos į nago didumo skutelius, kurie rasti išmėtyti turgavietės teritorijoje.
Birutė ir Juozas nudžiugo atgavę nors tiek. Turint tokius daiktinius įrodymus, jiems buvo lengviau paaiškinti priežastį, kodėl reikalinga darytis naujas teises. Žinoma, garbaus amžiaus vyriškis jau tik ranka numoja į nerimą, rūpestį ir sugaištą laiką, kol iš medikų gavo sveikatos pažymą. Svarbiausia – juodu su žmona vėl jaučiasi pilnaverčiai, galintys laisvai judėti.
Mokytojas V.Valiokas papasakojo, jog du moksleiviai, septintokas ir aštuntokas, vieną dieną savo elgesiu išsidavė nesąžiningai pasielgę. Kiti vaikai apie tai papasakojo sporto treneriui. Pričiupti „didvyriai“ prisipažino radę piniginę, sudraskę teises ir pramogoms bei smaližiavimui išleidę svetimus pinigus. „Ką mokytojas gali tokiu atveju padaryti? Žodžiais paauklėjome, vieno tėvams pranešėme“, – sakė V.Valiokas.
Tikriausiai šitiems vaikams tolima mąstytojo šv. Augustino mintis, jog sąžinė žmogų pirma perspėja kaip draugas, o paskui baudžia kaip teisėjas. Ir kokia gi bausmė gali būti didesnė kaip sąžinės žaizda?
Menasi nesenas atvejis, kai į redakciją užsuko du Vilkaviškio „Aušros“ vidurinės mokyklos mokiniai, berods, šeštokai. Berniukai parašė skelbimą apie rastą piniginę, nors joje pinigų buvo nedaug. Juk ir juodu galėjo pasidalyti, pilvus saldumynų prisikimšti, niekas tos piniginės nebūtų nė ieškojęs.
Po kurio laiko iš vieno jų mamos teko sužinoti, jog berniukai buvo be galo laimingi už savo poelgį iš piniginės savininkės senutės radybų gavę po dešimt litų.
Atsilyginti geru už gera – ir yra mūsų žmogiškų santykių pagrindas.
Kybartiečiai Birutė Misiukevičienė ir Juozas Lekešis šiandien laimingi, nes vėl gali važinėti savo 1986 metų gamybos „Ford Siera”. Susisiekimo priemonė garbaus amžiaus, pasiligojusiems žmonėms yra nepamainoma pagalbininkė tvarkant buitį, palaikant ryšį su kitais žmonėmis. Ypač tai svarbu sunkiau judančiai ir Kybartų bažnyčios chore giedančiai Birutei. |
Atvykę į redakciją kybartiečiai sakė, jog už sugrąžintą galimybę važinėti ir vėl atgautą ramybę jiedu nuoširdžiai nori padėkoti kybartiečiui mokytojui Vytautui Valiokui.
Nemalonumas kybartiečiams nutiko sausio 19-ąją.
Kybartuose, prie „Vilionės“ parduotuvės, J.Lekešis dėdamasis piniginę į puspalčio vidinę kišenę tiesiog nejuto, kada ji išslydo. Gal pusvalandis tetruko, kol su žmona susitvarkę kitus reikalus pasiekė namus ir apsižiūrėjo, jog pametė piniginę, kurioje buvo automobilio dokumentai, vairuotojo teisės ir 150 litų. Žmogus, grįžęs į parduotuvę, dar visur apžiūrinėjo, tačiau veltui. Pardavėjos apie surastą piniginę taip pat nieko nebuvo girdėjusios.
Sausio 22 dienos „Santakoje“ buvo išspausdintas prašymas dokumentus grąžinti, už tai buvo žadama atsilyginti. Tačiau telefono skambučio žmonės nesulaukė. Berods, kitos dienos pavakarę į jų namus užsuko trys paauglės mergaitės ir atnešė transporto priemonės registracijos liudijimą. Mergaitės aiškino, jog dokumentą radusios numestą miesto sode, o atnešti paskatinusi vienos jų močiutė, kuri „Santakoje“ buvo perskaičiusi skelbimą. Sutuoktiniams sužibo kibirkštėlė vilties, kad atsiras ir vairuotojo teisės, jie prašė mergaičių dar aplinkui atidžiau paieškoti, atsidėkodami davė penkiasdešimt litų. Bet mergaitės daugiau nesirodė.
Kai dabar kybartiečiai perkrato atmintį, jiems truputį keista, iš kur paauglės galėjo žinoti, jog dokumentai buvo pamesti būtent prie „Vilionės“ parduotuvės (apie tai jos prasitarė pokalbio metu). Žmonėms kilo įtarimas apie piniginėje rastų pinigų dalybas su „kažkuo“.
O tas „kažkas“ netrukus paaiškėjo. Daugiau nesulaukdami mergaičių, kybartiečiai mieste iškabino skelbimus apie pamestus dokumentus.
Maždaug po savaitės jie sulaukė skambučio. Mokytojas V.Valiokas pranešė, jog rasti jų dokumentai, bet, deja, jau sugadinti. Kybartietis pedagogas techninės apžiūros taloną šiaip taip suklijavo iš rastų trijų dalių, o vairuotojo teisės buvo suplėšytos į nago didumo skutelius, kurie rasti išmėtyti turgavietės teritorijoje.
Birutė ir Juozas nudžiugo atgavę nors tiek. Turint tokius daiktinius įrodymus, jiems buvo lengviau paaiškinti priežastį, kodėl reikalinga darytis naujas teises. Žinoma, garbaus amžiaus vyriškis jau tik ranka numoja į nerimą, rūpestį ir sugaištą laiką, kol iš medikų gavo sveikatos pažymą. Svarbiausia – juodu su žmona vėl jaučiasi pilnaverčiai, galintys laisvai judėti.
Mokytojas V.Valiokas papasakojo, jog du moksleiviai, septintokas ir aštuntokas, vieną dieną savo elgesiu išsidavė nesąžiningai pasielgę. Kiti vaikai apie tai papasakojo sporto treneriui. Pričiupti „didvyriai“ prisipažino radę piniginę, sudraskę teises ir pramogoms bei smaližiavimui išleidę svetimus pinigus. „Ką mokytojas gali tokiu atveju padaryti? Žodžiais paauklėjome, vieno tėvams pranešėme“, – sakė V.Valiokas.
Tikriausiai šitiems vaikams tolima mąstytojo šv. Augustino mintis, jog sąžinė žmogų pirma perspėja kaip draugas, o paskui baudžia kaip teisėjas. Ir kokia gi bausmė gali būti didesnė kaip sąžinės žaizda?
Menasi nesenas atvejis, kai į redakciją užsuko du Vilkaviškio „Aušros“ vidurinės mokyklos mokiniai, berods, šeštokai. Berniukai parašė skelbimą apie rastą piniginę, nors joje pinigų buvo nedaug. Juk ir juodu galėjo pasidalyti, pilvus saldumynų prisikimšti, niekas tos piniginės nebūtų nė ieškojęs.
Po kurio laiko iš vieno jų mamos teko sužinoti, jog berniukai buvo be galo laimingi už savo poelgį iš piniginės savininkės senutės radybų gavę po dešimt litų.
Atsilyginti geru už gera – ir yra mūsų žmogiškų santykių pagrindas.
Publikuota: 2008-02-29 16:26:29
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|