Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-02-27 16:10

---

Po straipsnio „Dialoge“ sužibo viltis

Vasario 22 d. nepriklausomame savaitraštyje „Dialogas“ (Nr. 8) išspausdintas straipsnis „Ministerija spaudžia Kauną, Kaunas – Seimą“. Jame aprašyta situacija dėl vykdomos švietimo įstaigų tinklo pertvarkos yra analogiška mūsų rajone bei visoje Lietuvoje susidariusiai situacijai. Kaip pasakė Lietuvos tėvų forumo atstovas A.Murauskas, „panaši situacija yra visoje Lietuvoje, tik ne visur atsirasdavo kritinė masė blaiviai mąstančių žmonių, kurie sugebėtų atsilaikyti prieš planingą Švietimo ir mokslo ministerijos buldozerio griovimą“.

Džiugu sužinojus, kad kituose rajonuose, netgi miestuose, kur yra ne keletas, bet dešimtys vidurinių mokyklų, visuomenė sugeba įžvelgti grėsmę, jog vykdant švietimo reformą tokiu būdu gali nukentėti pati švietimo paslaugos kokybė. Daugelis patirtį ir vardą turinčių pedagogų bei vaikų psichologų tvirtina, kad mokyklų bei mokytojų kaita išbalansuoja vaiko (paauglio) vidinį pasaulį, sumažina saugumo jausmą ir tai neigiamai veikia mokslo rezultatus. Juk tiek mokiniui, tiek mokytojui reikia laiko priprasti vieniems prie kitų, įvertinti jau pasiektą pažangą, pamatyti žinių spragas bei jas „užlopyti“. Lig šiol mokyklų keitimas pedagoginiu požiūriu buvo traktuojamas kaip neigiamas faktorius. Žinome, kad tiek dabartiniai pedagogai, tiek paaugliai yra labiau pažeidžiami psichologiškai nei anksčiau.

Grįžtant prie kauniečių, atkreiptinas dėmesys, kad miesto valdžia neliko abejinga tėvų, mokytojų bei moksleivių pageidavimams ir toliau po 2012 m. leisti funkcionuoti vidurinėms mokykloms, atsižvelgiant į kauniečių Seimo narių išsakytas mintis, jog „<...> Švietimo įstatymas leidžia ir toliau po 2012 m. funkcionuoti vidurinėms (nuo I iki XII kl.) mokykloms“ (11 str. 3 d. ir 41 str. 7 d. 1 p.). Todėl praėjusią savaitę nuspręsta Kaune mokyklų pertvarkos nebetęsti ir kreiptis į Seimą bei Vyriausybę, jog šios valdžios institucijos įstatymus ir nutarimus pakeistų taip, kad jie tenkintų tėvų, mokytojų ir mokinių interesus. Posėdyje dalyvavę parlamentarai, mokytojų profsąjungos bei mokyklų asociacijos pirmininkai, Lietuvos tėvų forumo atstovai aiškiai ir nedviprasmiškai buvo už tęstinį mokymą, t. y. vidurinių mokyklų išsaugojimą.

Gaila, kad mūsų rajone dėl nesuprantamų priežasčių viskas daroma skubos tvarka. Kiti rajonai dar tikisi, kad situacija gali pasikeisti ir bando ieškoti išeičių, o mūsų rajono Savivaldybės Taryba mielai pritarė (išskyrus keletą opozicijos narių) Vilkaviškio miesto vidurinių mokyklų reorganizavimui jau nuo 2009 m. rugsėjo 1 d., kai visos kitos rajono vidurinės mokyklos numatomos reorganizuoti tik nuo 2012 m. rugsėjo 1 dienos.

Keisčiausia, kad nei spaudoje, nei prie apskritojo stalo nebuvo suorganizuota jokių diskusijų ir debatų dėl pertvarkos proceso, o pradėjus kelti klausimus atsakymai tiesiog stebino: „viskas nuspręsta“, „jau per vėlu ką nors daryti“. Kas nusprendė – Švietimo skyrius, meras ar kažkurios mokyklos direktorius – taip ir lieka neatsakyta.

Tikimės, kad geriau įsigilinę į situaciją suvoksite jos svarbą bei tolesnes pasekmes. Nejaugi nepatenkinta tik Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos bendruomenė? O kaip situaciją vertina „Aušros“ vidurinės mokyklos 5–7 klasių tėvai, kurių vaikai kaip žaisliukai numatomi permesti vieniems dvejiems metams į Salomėjos Nėries pagrindinę mokyklą, po to – vėl atgal į „Aušros“ gimnaziją?

Dėl ko toks chaosas? Tuo labiau kad net ir daugelis švietimo struktūros darbuotojų tam nepritaria. Tokia prievartinė reforma tikrai neišspręs kritusio pažangumo, juk, anot pasakėčių autoriaus I.Krylovo, nuo muzikantų susodinimo tvarkos orkestras tikrai geriau negros.

Įvertinus susidariusią situaciją respublikoje (mokytojų streikus, nepasitenkinimą vykdoma pertvarka, pirmus bandymus pareikšti savo nuomonę įstatymų leidėjams ir vykdytojams, eiline interpeliacija ministrei) peršasi išvada, kad skubėti reformuotis tikrai neverta. Argi jau taip svarbu, koks yra mokyklos pavadinimas ir kokie – viduriniųjų ar vyresniųjų klasių – moksleiviai joje mokosi? Svarbu, kad moksleiviai gautų kvalifikuotą paslaugą, t. y. tinkamą žinių lygį. Išdraskyti galima greitai, bet ar nereikės vėliau vėl lipdyti? Mes pasisakome už visų tipų mokyklas, bet esame prieš prievartinį skaidymą į dešimtmetes ir gimnazijas. Kiekvienos mokyklos bendruomenė turi turėti teisę apsispręsti.

Belieka tik pasveikinti ir palaikyti kauniečius, jų demokratišką valdžią, siekiančią įgyvendinti rinkėjų, o ne savus interesus. Kaip dažnai pamirštama, jog tiek Seimas, tiek rajonų tarybos išrinktos ne tam, kad primestų savo valią, o tam, kad išgirstų „apačioje“ esančių nuomonę ir jiems atstovautų.

Manome, jog prasidėjus judėjimui dėl šios pertvarkos neapgalvoto įgyvendinimo, kol dar Vilkaviškyje esančios stiprios vidurinės mokyklos nesugriautos (nereorganizuotos), mes tikrai galime išreikšti savo poziciją ir parodyti, kad ir Vilkaviškio „provincijoje“ yra tos kritinės blaiviai mąstančių žmonių masės.

Liaudies išmintis byloja: nebijokime priešų, bijokime abejingų. Džiaugiamės, kad mūsų Seimo narys A.Butkevičius neliko abejingas ir taip pat ėmėsi padėti spręsti susidariusią situaciją. Belieka tikėtis tik Vilkaviškio valdžios vyrų bei moterų „praregėjimo“.



Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos tarybos nariai

(20 parašų)

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---