„Santaka“ / Žmogaus vardas – atsakingai parenkama ir brangintina dovana

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-02-22 17:22

Dalinkitės:  


Žmogaus vardas – atsakingai parenkama ir brangintina dovana

Birutė NENĖNIENĖ


Skirtingais laikais – skirtingos mados

Pirmoji ir neįkainojama tėvų dovana yra vaiko – naujo žmogaus – gyvybė, gyvenimas. Antroji – visam gyvenimui suteikiamas vardas. Kaip žinia, gražių ir skambių vardų yra tūkstančiai. Taigi nėra ko stebėtis, jei vardo pasirinkimo galvosūkis tėvams būna sunkiai įveikiamas. Atskirais laikotarpiais vyrauja daugumai žmonių gražūs, kažkuo patinkantys vardai.

Pavyzdžiui, vyresnioji ir senoji prieškario lietuvių karta savo vaikus krikštijo krikščioniškais ir tautiniais vardais, išreikšdami savo tikėjimą, patriotiškumą. Antai, daugelis berniukų, gimusių 1930-aisiais – jubiliejiniais Vytauto Didžiojo metais, gavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio vardą. O dabar retai sutiksi paauglį ar mažą vaiką, pavadintą šiuo vardu, didelė retenybė Jonas ir Juozas, ką jau bekalbėti apie Bronių, Kazimierą, Albiną, Stasį... Beveik nesurasi mažų ar paauglių Nijolių, Irenų, Janinų, Elvyrų, dar retkarčiais pasitaiko maža Birutė, Onutė.

Iš senųjų vardų mergaitėms noriau parenkami skambūs krikščioniški Marijos, Barboros, Monikos, Ievos vardai. Pavyzdžiui, prieš 20–25 metus buvo populiarūs berniukų vardai Andrius, Rolandas, Marius, Mantas, mergaičių – Rūta, Jurga, Kristina, Inga.




Populiariausi vardai – Matas ir Augustė

Praėjusiais metais rajono Civilinės metrikacijos skyriuje vaikus užregistravę tėvai berniukams daugiausia kartų parinko Mato, Luko, Justo, Emilio, Nojaus vardus, mergaitėms – Augustės, Gabrielės, Gabijos, Viltės, Ugnės vardus. Be šių, Lietuvoje praėjusiais metais buvo populiarūs dar ir Dominyko, Nedo, Tito, Roko, Igno, Kamilės, Austėjos, Viktorijos, Emilijos, Evelinos vardai.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2007 metų pradžioje suaugusiųjų gyventojų populiariausi vardai buvo Jonas, Antanas, Juozas, Petras, Vytautas, Stasys, Pranas, Kazys, Vladas, Ona, Marija, Elena, Janina, Irena, Jadvyga, Aldona, Veronika, Regina.



Pasiduodama madai

Iš istorinių šaltinių žinoma, jog XIII–XV amžiuje Lietuvoje žmonės vadinosi vien vardais.

Dabartiniai lietuvių vardai yra trejopos kilmės: senieji baltiški, atėjusieji krikščionybės laikotarpiu ir naujieji – skolintiniai, atkeliavę iš įvairių pasaulio kalbų, bei naujadarai.

Dažnai jauni tėvai pasiduoda vadinamajai vardų madai, kuriai įtaką daro televizijos serialai, šou, filmai, meilės romanai ar pasaulio garsenybės. Neretai duodant vardą net neįsigilinama į jo reikšmę, o trokštama įmantrumo, kad vaiko vardas būtų „kitoks“: skambėtų kaip „televizijos žvaigždės“ ar išsiskirtų iš kitų. Tačiau visai nesusimąstoma, ar mielas ir malonus jis atrodys po kelerių, keliolikos ar keliasdešimties metų, kaip su savo vardu jausis lietuvė senelė Saima, Hela, Milagra, Estrėja, lietuvis senelis Dijus, Majus, Tajus (tokiais vardais savo vaikus pernai bei užpernai pavadino ir mūsų rajono jauni tėveliai)...




Specialistai siūlo išsiversti į lietuvių kalbą

Kalbininkai, kiti specialistai besirenkantiems svetimos kilmės vardą pataria pasirinkti lietuvišką jo variantą, pavyzdžiui, Dovydas, o ne Deividas (angl. k.). Taip pat pravartu sužinoti, ką reiškia vardas. Pavyzdžiui, Feliksas (lot. k.) ir lietuviškas Laimis reiškia „laimingasis“. Graikiškas Andrius ir hebrajiškas Tadas reiškia „drąsuolis“, Eugenijus (gr. k.) – kilmingas, Kotryna (gr. k.) – „tyra, švari“, Virginija (lot. k.) – „mergelė“ ir t. t.

Dėl netikusios vardų parinkimo kultūros, ieškant negirdėto vardo, pavadinama vardais, reiškiančiais ne itin geras žmogaus savybes, arba išvertus į lietuvių kalbą jie reiškia „gyvatė“, „čigonė“, „uodega“, „akloji“, „kenčiantysis“ ir panašiai. Dar „gražiau“ būna, kai naujagimiui suteikiamas vardas, kuriuo kaimynas šaukia savo numylėtinį keturkojį.



Tradicijų laikomasi retai

Jau reta šeima paiso senolių keliose kartose palaikytos tradicijos, jog su gimimo diena kūdikis atsineša ir savo vardą, dažniausiai – kurio nors šventojo (pavyzdžiui, kovo 4-ąją – Kazimiero). Bet dar neišnykusi sena giminių ir šeimų tradicija vaikus pavadinti senelių, prosenelių, tetų, dėdžių vardais.


Kai kurie tėvai sukuria „unikalų“ vardą iš savo vardų dalių, tačiau toks sulipdytas vardas neturi jokios reikšmės ir kalendoriuose nėra pažymėto jo vardadienio.



Vardų įvairovė

Lietuviškų vardų reikšmės išsamiai yra paaiškintos Kazimiero Kuzavinio ir Broniaus Savukyno sudarytame „Lietuvių vardų kilmės žodyne“, kurio išleistas jau penktasis leidimas. Renkant vardą gali pagelbėti ir neseniai sukurta internetinė svetainė www.vaikis.com. Joje skelbiamasi, jog pristatoma didžiausia oficiali nuo 1992 metų Lietuvoje registruotų vardų duomenų bazė.

Kokios esama vardų įvairovės, galima tik stebėtis vartant kalendorius. Kai kurie vardai – Jono, Marijos, Leono ir kiti – per metus pasikartoja po dešimtis kartų. Tačiau per ilgą laiką nusistovėjo viena kuri data, nes žmonės savo vardą siejo su vieno ar kito šventojo reikšmingesne data. Taigi, Joninės švenčiamos birželio 24 dieną, Marijos vardas – rugsėjo 8 dieną, Petrinės ir Povilinės – birželio 29 dieną ir t. t.



Kurią dieną švęsti?

Vardadienių „chaosą“ sutvarkyti ėmėsi leidyklos „Kalendorius“ direktorius Aurelijus Naruševičius. Istorikas kruopščiai, ilgai ir daug dirbo, apklausinėjo žmones, rinko duomenis ir sukūrė vardų dienų sistemą. Jis ieškojo tokios išeities, kad K.Kuzavinio ir B.Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodyne“ įtrauktas kiekvienas vardas turėtų savo datą ir nesikartotų. 1996 metais „Kalendoriaus“ leidykla išleido pirmąjį „Vardų kalendorių“, kuriame įrašyti 4039 vardai. Vėlesniais metais, remiantis ta pačia sistema, išleisti nauji leidimai, taip pat ir „Vardadienių knyga“.

Vardadienių kalendoriaus sudarytojas viename interviu yra sakęs, jog šioje srityje ilgai dirbo tikėdamasis, kad žmonės įpras prie nurodytų vardadienių datų. Tačiau vis atsiranda žmonių, pageidaujančių įtraukti į kalendorius savo vaikų ar vaikaičių vardus, sudarytus ne pagal lietuvių vardų kilmės principus.

Gerai tai, kad dauguma spaudos leidinių vardadienius skelbia jau remdamiesi „Vardų kalendoriumi“, tačiau kartais nemažai vardų prirašoma ir iš įvairiausių kitų šaltinių, o tai vėl „veda į chaosą“. Pagaliau – žmogaus valia, jo pasirinkimo laisvė, kurią dieną laikyti savo vardadienio švente, jei apskritai patinka ją švęsti.



„Jei norės – pasikeis“

Vilkaviškio civilinės metrikacijos skyriaus vyr. specialistė Genovaitė Tilvikienė sakė, jog neretai jaunus tėvus perspėja dėl kūdikiui pasirenkamo vardo. Pataria neduoti mažybinio, pvz., Saulytė, arba svetimo lietuvių kultūrai ir tradicijai. Ne visada pasiseka išaiškinti. Užsienyje (Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Švedijoje) laikinai gyvenantis jaunimas savo kūdikiams parenka toje šalyje įprastus vardus (Kevinas, Molly ir pan.). Jauni tėvai tokį pasirinkimą pagrindžia tuo, kad „ten mūsų lietuviškų vardų niekas nesupranta ir neištaria“, o sugrįžus į Lietuvą vaikas, jei norės, galėsiąs tą vardą pasikeisti.


Specialistė paaiškino, jog dėl vardo pakeitimo turi teisę kreiptis pats žmogus, sulaukęs aštuoniolikos metų.

„Tokie pageidavimai reti, per metus pasitaiko 4–5 atvejai, matyt, visi patenkinti savo vardais. Ne taip seniai vardą keitėsi keturiasdešimtmetė, kurią tėvai buvo užrašę Roleta“, – sakė G.Tilvikienė.



Priverčia ir būtinybė

Pastaruoju metu tenka padaryti nemažai vardų keitimų, tiksliau – juos suvienodinti.

„Kada žmonės pradeda tvarkytis dokumentus dėl palikimų, paveldėjimų, apsižiūri, jog artimo žmogaus vienoks vardas užrašytas gimimo metrikuose, kitoks – mirties liudijime, dar kitoks – kituose dokumentuose: jis sutrumpintas, praleistas skiemuo ir pan. Šiaip sau, nei iš šio, nei iš to, vardas negali pasikeisti. Koks yra užrašytas gimimo metrikuose, toks turi būti ir mirties liudijime“, – aiškino G.Tilvikienė. Civilinės metrikacijos skyrius tik surenka duomenis, o keitimo faktą patvirtina Teisingumo ministerija.

Pasitaiko pageidaujančių keistis ir pavardes. Jos pakeičiamos laikantis tam tikrų reikalavimų.





Publikuota: 2008-02-22 17:22:09

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai