„Santaka“ / Tolimosios Meksikos magija užburia turistų širdis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-02-21 09:06

Dalinkitės:  


Meksikietis paaiškino, kaip iš agavos gaminama tekila.

Tolimosios Meksikos magija užburia turistų širdis

(Tęsinys. Pradžia Nr. 20)



Nugalėtoją aukodavo dievams

Dar viena žymi vietovė iš majų palikimo – tai labiausiai turistų lankoma Čičen Ica, šventasis majų miestas, buvęs politinis, ekonominis ir religinis šios civilizacijos centras. Majai – talentingi astronomai ir matematikai, sukūrę įžymųjį majų kalendorių, pagrįstą tiksliais dangaus kūnų stebėjimais. Čičen Icoje pastatyta Lietaus Dievo Kukulkano piramidė – tai tikslus majų kalendoriaus atspindys. Piramidė sudaryta iš 9 lygių, kurių kiekvienas išklotas 52 plokštėmis – tiek metų sudaro majų ciklą. Kiekvienoje pakopoje yra 365 laiptai – tiek dienų yra metuose. Pakankamai gerai Čičen Icoje išsilaikiusi observatorija. Kadangi prietaisų tyrinėti žvaigždes tada nebuvo, majai tai išsprendė gan paprastai: aukštos piramidės viršūnėje buvo iškastas neapsakomo gilumo šulinys, kurio vandenyje kuo puikiausiai atsispindėjo žvaigždės ir kiti dangaus kūnai, kuriuos tokiu būdu buvo galima tyrinėti.

Čičen Icoje išlikusi aikštė, kurioje buvo žaidžiamas žaidimas su kaučiukiniu kamuoliu. Aikštė yra maždaug tokio dydžio, kaip mūsų laikų futbolo aikštė, tik jos ilgosios kraštinės yra uždaros – sumūryta aukšta siena. Abiejose priešingose sienų pusėse pritvirtinti akmeniniai lankai, panašiai kaip krepšinio aikštėje, tik vertikaliai sienai. Žaidimo esmė buvo tokia: stipriausi majų vyrai turėjo įmesti sunkų kaučiukinį kamuolį į tą akmeninę skylę. Kamuolį buvo galima liesti tik pečiais, klubais ir šlaunimis. Man fantazijos nepakako įsivaizduoti, kaip tą buvo galima padaryti. Stipriausi vyrai treniruodavosi metų metus, kad galėtų dalyvauti tokiose varžybose. Svarbiausias dalykas, kad laimėjusysis būdavo paaukojamas Dievams. Pasirodo, silpnų ir Dievams nereikia! Laimėtojas iškilmingai būdavo nešamas ilga alėja nuo žaidimų aikštės iki aukojimo vietos ir įmetamas į gilų šulinį. Kiekvienam stipriam vyrui tai buvo didelė garbė!

1988 m. Čičen Ica pateko į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą, o 2007 m. meksikiečiai šį miestą pasiūlė įtraukti į didžiausių pasaulio stebuklų sąrašą.

Be abejo, ne visos piramidės išliko iki mūsų dienų. Teko mums matyti Čolulu piramidės liekanas. Ji buvo pati didžiausia piramidė Meksikoje, didesnė net už Cheopso piramidę Egipte. Vien tik eidami aplink Čolulu piramidę mes sugaišome apie 2 valandas.



Iš kaktusų – degtinė ir... siūlai

Meksika – tai ne vien piramidžių, bet ir tekilos šalis. Teko lankytis meksikiečių fazendose, kur auginami kaktusai – agavos. Išpjovus agavos vidurį, ten kaupiasi skystis, jis fermentuojasi ir taip gaunamas alkoholinis gėrimas, vadinamas pulka. Skoniu jis šiek tiek primena gerokai atskiestą lietuvišką naminukę. Ilgiau rauginamas šitas gėrimas tampa stipresnis, skaidrėja – tai jau yra tekila. Vietinėse parduotuvėse tekilos galima nusipirkti labai daug rūšių ir įvairios talpos buteliuose: nuo suvenyrinių kelių šimtų gramų buteliukų iki penkių litrų. Iš kaktusų gaunama ne tik tekila, bet gaminamas ir popierius, siūlai. Fazendoje matėme primityvias mašinas, su kuriomis ir šiandien iš agavos gaminami siūlai, o pakelės užeigose ragavome net keptų kaktusų. Skonis labai savotiškas – tarsi valgytum paraugintą cukiniją.



Išgąsdino iguanos

Gamta Meksikoje labai įvairi: nuo neįžengiamų džiunglių iki aukštų kalnų. Vietinis gidas mums suorganizavo pasiplaukiojimą motorine valtimi po vietovę, kurią net neišmanau kaip pavadinti. Tai lyg ir ežeras su daugybe kanalų, salų, užutėkių... Tik pradėjus plaukti, vandenyje pamatėme kažkokių gyvūnėlių nugaras, panašias į krokodilų... Nors ir žinojome, kad Meksikoje krokodilai negyvena, vis tiek buvo nejauku.

Pasirodo, mus išgąsdino iguanos. Plaukdamos jos tikrai panašios į krokodilus, o gulėdamos medžiuose prieš saulutę atrodo visai simpatiškos... Salelėse, kurios priaugusios medžių ir krūmų, pilna beždžionių. Gražu pažiūrėti, kaip jos karstosi medžiais, skleidžia įvairiausius garsus. Matėme medžius, tūpte nutūptus paukščių. Vaizdelis panašus į matytą Kuršių nerijoje, kai kormoranai tupi ant nuniokotų medžių. Tik Meksikoje ant tų paukščių, kurie labai panašūs į mūsiškius gandrus, niekas nepyksta, – gamta ir žmogus sugyvena taikiai.



Matėme ir indėnų

Neatsiejama Meksikos kultūros dalis yra kino serialai. Juos rodo visos šalies televizijos, o žiūri, kaip ir pas mus, daugiausia namų šeimininkės. Serialuose vaidina tiek ispanų, tiek ir meksikiečių aktoriai.

Patys Meksikos gyventojai nėra labai patrauklūs: visi gana žemo ūgio, platokais veidais. Yra Meksikoje išlikę keletas kaimo vietovių, kur gyvena tikrieji indėnai, iki pat šių dienų nesusimaišę su ispaniško kraujo meksikiečiais. Ten lankytis neteko, bet tikrų indėnų matėme: įspūdingų veido bruožų, aukštaūgiai, tamsiais ilgais plaukais, be galo spalvingais rūbais.

Sakoma, kad skirtingų rasių palikuonys susirenka gražiausius bruožus, tačiau indėnų ir ispanų mišinys – ne kažin koks...



Dijana OLIŠAUSKIENĖ

Agentūros „Jūrinė Šarka“ vadovė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas