|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-04-26 09:02
Žemėtvarkos skyriaus vedėjas S.Kravčenka aiškino, kad nemažai valstybinę žemę dirbančių žmonių, tokios žemės nuomos sutarčių nesudarę ir dėl to praradę pirmumo teisę ją nusipirkti.Romo ČĖPLOS nuotr. Algimantas GUDAITIS
Žemės pirkimo tvarką šiuo metu reguliuoja 2004 m. liepos 15 d. Seimo išleistas „Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas“. Tačiau viena yra perskaityti įstatymą ir visai kita – sugebėti juo pasinaudoti. Į Žemėtvarkos skyriaus specialistę Kybartų seniūnijoje Birutę Brokienę ir šios seniūnijos teritorijai priklausančių kadastrinių vietovių žemėtvarkos projektų autorių Zenoną Žaldoką kreipėsi būrelis Gudkaimio, Bajorų ir kitų aplinkinių kaimų gyventojų. Jie pajuto, jog iš jų rankų slysta keletą metų iš valstybės nuomota ir jų dirbta žemė. Tokią žemę nusiperka didesni ūkininkai ir mažažemis ar vidutiniokas žemdirbys lieka tik su savo 2–3 hektarais. Pasiaiškinti, kodėl taip atsitinka, į žemėtvarkininkės kabinetą buvo susirinkę ne tik keli Kybartų krašto ūkininkai, bet atvyko ir rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Stanislovas Kravčenka, Seimo nario Algirdo Butkevičiaus padėjėjas Algirdas Neiberka, seniūnijos teritorijoje esančių kadastro vietovių žemėtvarkos projektų autorius Zenonas Žaldokas. Nerimas ir nežinia dėl ateities kaimo žmonėms atsirado po to, kai nutirpus sniegui į jų iš valstybės nuomojamus, rudenį suartus ir naudotus laukus atėjo matininkai ir pradėjo vesti ribas bei kalti riboženklius kitiems savininkams. Žemėtvarkos skyriaus vedėjas S.Kravčenka aiškino, jog taip tęsiamas žemėtvarkos procesas ir viskas vykdoma pagal įstatymus. Grąžinus savininkams anksčiau turėtas žemes, pamatavus kaimo mažažemiams asmeninio ūkio sklypus (2–3 ha), sutvarkius žemių perkėlimo procesą bei atlikus kitas įstatymuose numatytas pirmaeiles žemių grąžinimo bei paskirstymo procedūras, buvo galima suskaičiuoti, kiek atliko laisvos žemės. Gudkaimio kadastrinėje vietovėje valstybės laisvo fondo žemei atiteko daugiau nei 1000 hektarų. Tokią žemę valstybės nustatyta tvarka galima parduoti. Dauguma kaimo žmonių iš perskaitytų ar girdėtų įstatymų, iš žemės reformos eigos bei patirties įsidėmėjo kelias žemės naudojimo galimybes: ūkininkai gali dirbti grąžintą nuosavą, asmeninio ūkio žemę, nuomojamą žemę. Nuomojama žemė vėl buvo dvejopa – nuomojama iš savininkų ir iš valstybės. Ne vienam kaime gyvenančiam žmogui atrodė, jei jis keletą metų nuomoja iš valstybės ir dirba tą patį žemės plotą, tai kada panorės ar susirinks pinigų, galės tą žemę nusipirkti, o iki tol niekas žemės iš ją dirbančio atimti negali. Deja, įstatymai kalba visai kitaip. Ir jų nežinojimas, nesupratimas ar neįvertinimas dabar ne vieną kaimo žemdirbį stumia į neviltį ir nuostolius. Žemės pardavimą reglamentuojančiuose įstatymuose rašoma, jog asmuo gali įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemę, jeigu jis nustatyta tvarka įregistravęs ūkininko ūkį arba turi Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą kvalifikacinį pasirengimo ūkininkauti pažymėjimą. Kas turi žemės ūkio išsimokslinimo diplomą arba daugiau kaip 5 metų žemės ūkio veiklos patirtį, kvalifikacinio pažymėjimo nereikia. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme rašoma, kad pirmumo teisę įsigyti valstybinę žemę turi ir asmenys, kurie tą žemę naudojo ne mažiau kaip vienerius metus. Taigi pirkti nuomojamą žemę pirmumo teisė lyg ir yra, tačiau kodėl žmonės ja nepasinaudoja? Tam atsiranda kitų kliūčių ir priežasčių. Kaip aiškino žemėtvarkininkai, asmenys, norintys pirkti nuomojamą žemę, pirma turi nustatytu laiku paduoti prašymą. Antra, jie turi turėti juridinį dokumentą – valstybinės žemės nuomos sutartį – patvirtinantį, kad tą žemę tikrai nuomojo. Dauguma žemę nuomojančių mažažemių nuomos sutarčių neturi arba jų terminas jau pasibaigęs. Žmonės kelis metus dirbo valstybinę žemę, ją deklaravo, už ją mokėjo mokesčius, bet nuomos sutarčių nesudarė. B.Brokienė aiškino, kad prasidėjo naujas kaimų žemės dalijimo etapas, kai miestiečiai atsineša teisėtus sprendimus, jog už jų tėvų ar senelių turėtus miestuose, bet dabar užimtus kelis arus žemės kaimo vietovėje reikia skirti kelias dešimtis hektarų. Tokie žemės savininkai turi pirmumo teisę prieš pageidaujančius pirkti žemę. Taip dėl vienokių ar kitokių priežasčių dabar netenka galimybės dirbti anksčiau naudotą žemę Bajorų kaimo ūkininkai Egidijus Kučiauskas, Albinas Damidavičius, kybartietė Lionė Brokevičienė ir kiti. Ne vienas žemės nuomotojas aiškino, nežinojęs, jog reikia iki nustatyto laiko paduoti prašymus nuomojamai žemei pirkti, jog turi pirmumo teisę tokią žemę pirkti, kad niekas neperspėjo, jog nuomojama žemė gali būti atimta. Žemėtvarkininkai rodo, jog B.Brokienės darbo kabinete, koridoriuje iškabinti skelbimai, skelbta ir rajono spaudoje apie Gudkaimio ir kitų kadastro vietovių projektų papildymus, ant sienų iškabinti laukų žemėlapiai, kuriuose laisvi valstybinio fondo žemės plotai nuspalvinti melsva spalva. „Kam rūpėjo ir kas norėjo, tas sužinojo“, – sakė S.Kravčenka. Žemėtvarkininkai apie žemės reformą kalba ir rašo paprastam žmogui ar ne tos srities specialistui sunkiai įkandama „daktarų“ kalba. Vargu, ar kiekvienas kaimo žmogus supranta, ką reiškia sąvokos „kadastras“, „tęstinumas“, „ekvivalentas“, „projekto autorius“ ir kt. Žemėtvarkos skyriaus skelbimai gana lakoniški. 2004 m. lapkričio 9 d. „Santakoje“ atspausdintame Žemėtvarkos skyriaus skelbime parašyta, kad pradėti rengti Gudkaimio ir kitų kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektų papildymai. Pastabas ir pasiūlymus dėl projektų rengimo galima pateikti projektų autoriams ir Žemėtvarkos skyriaus specialistams. Skelbime visai neužsimenama, jog su šiuo projekto papildymu pradedamas valstybinės žemės pardavimas, neminima iki kurio laiko reikia paduoti prašymus žemei pirkti ir kiti kaimo žmogui svarbūs dalykai. Ar nebūtų mažiau nesusipratimų ir skriaudų, jei kiekvienam dirbančiam valstybinę žemę būtų išsiųsti laiškai ir priminta, ką jis artimiausiu laiku turi padaryti, kad neliktų be žemės ir duonos? Žinoma, teisus ir Žemėtvarkos skyriaus vedėjas, tokių laiškų ne visiems reikėjo. Po minėto skelbimo „Santakoje“ žemės pirkėjų prašymu Gudkaimio kadastrinėje vietovėje 23 ūkininkams jau suformuoti sklypai 594 hektarams valstybinės žemės nusipirkti. Vieni perka po kelias dešimtis, kiti po kelis šimtus hektarų, o ją dirbusiam ir nuomojusiam gali nelikti nė pushektario. Publikuota: 2005-04-26 09:02:04 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|