Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-02-12 09:04

---

Daugeliu talentų apdovanota Vilija Žalienė savo gyvenimą skiria kūrybai.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Vilkaviškiečiai jau įprato būti kviečiami į Vilijos Žalienės poezijos vakarus, knygų pristatymus, į jos vedamus literatūrinius renginius ar etikos bei kultūros temas nagrinėjančius seminarus, kurie vyksta jos iniciatyva. Paskutinysis vakaras „Šviesos ženklai“ buvo ypatingas. Jį V.Žalienė skyrė savo buvimo Sūduvos krašte dvidešimtpenkmečiui.

„Prieš dvidešimt penkerius metus atvažiavau į šią nežinomą žemę ir per šiuos metus pamažu pažinau šio krašto spalvas, žmones, pamilau kalvas ir lygumas. Į širdį įaugo suvalkietiškos šnektos skambumas. Ir dabar galiu pasakyti, kad Sūduvos žemė savo ypatingu grožiu, skambumu, tyrumu gali užburti kiekvieno žemaičio širdį“, – susirinkusiesiems į autorinį vakarą toks V.Žalienės prisipažinimas nebuvo staigmena. Juk tą vakarą Vilkaviškio kultūros rūmų diskotekų salėje, dekoruotoje mėgstamiausiomis Vilijos spalvomis – balta ir mėlyna – ją supo žmonės, per tuos metus buvę šalia: kartu dirbę, mokęsi, kūrę dainas, groję kanklėmis, skaitę eiles ar drauge jų klausęsi. Pristatydama jauną dainų atlikėją, savo bičiulę Jolantą Zaveckaitę V.Žalienė kalbėjo, kad nežiūrint metų skirtumo jas jungia sielų giminingumas, minčių, svajonių, troškimų bendrumas. Būtent tas sielų giminingumas ir gaubė visus autorinio vakaro svečius: ir programos dalyvius, ir klausytojus.

Kaip tik prieš dešimtmetį, vasario mėnesį, pasirodė pirmoji V.Žalienės poezijos knyga „Ugnies giesmė“. Jos viršelyje autorė, gimusi ir augusi Skaudvilėje, lakštingalų ir pakalnučių žemėje prie Ančios upės, užrašė: „Prie Vištyčio ežero atradau žemiškuosius savo namus.“ Būdami šalia Vilijos galėjome jausti, kad jai šiuose namuose gera. Viena po kitos į gyvenimą išėjo keturios poezijos knygos, iliustruotos pačios V.Žalienės karpiniais ar tapybos darbais, kai kurie jos eilėraščiai po Sūduvą skamba dainomis. Vakaro metu išgirdome dar vieną premjerą – naują dainą pagal Vilijos tekstą atliko Vilma ir Virgilijus Anelauskai.

Autorinis vakaras dar kartą atskleidė, kiek daug įvairių kūrybinių galių slypi V.Žalienės sieloje. Vilija profesionaliai skaito savo eiles, pati kuria dainų melodijas, neatsiejama savo gyvenimo dalimi vadina kankles, kuriomis poezijos vakaruose dažnai skambina pati ar jos mokytojos Daivos Venienės vadovaujamas Muzikos mokyklos kanklininkių ansamblis.

Kanklininkės, kaip ir „Aušros“ vidurinės mokyklos vokalinis ansamblis „Aušrinė“ (vadovė Rita Štrimaitienė), yra tikri V.Žalienės bendražygiai, lydintys ją visur, kur bekeliautų su savo knygomis ar poezija. O ji skamba ne vien rajono žmonėms. Ne vieną vakarą V.Žalienė yra surengusi ir Vilniuje, ir Kaune, ir gimtojoje Žemaitijoje.

Vilijos poezija skamba ir rusų kalba. „Kai jaučiu, kad mintį stipriau galiu pasakyti rusų kalba, rašau rusiškai, kai atrodo, jog įspūdį geriau perteikti lietuvių kalba, rašau lietuviškai, o kai kada ir žemaitiškai“, – prieš pakviesdama bičiulę kybartietę Valentiną Šibajavą paskaityti eilių iš rusiškojo poezijos rinkinio „Begalybės džiaugsmas“ pasakojo V.Žalienė.

Pasak savo „sielos seseriai“ dainą skyrusios Aušros Barauskienės, V.Žalienė yra iš tų žmonių, kurie dalijasi savimi su kitais. Su labai daug žmonių. Ji moka kituose pastebėti ir pasidžiaugti kiekvienu kūrybinio prado virptelėjimu. Kiek gražių minčių ir jausmų pati kūrėja surado savo vadovaujamos vaikų poezijos studijos „Versmė“ mergaičių eilėraštukuose, kurie įsipynė į bendrą literatūrinio vakaro tonaciją! Kokia bendravimo šiluma ir dėkingumu ji supo visus jos vakare koncertavusius, kalbėjusius ar jos šviesaus poetinio žodžio klausiusius žmones! V.Žalienės poezijoje daug ugnies ir šviesos įvaizdžių. Tačiau daugumai ji pati yra šviesa, į kurią lygiuojamasi, prie kurios glaudžiamasi, kurios spinduliuose šildomasi. Kaip sakė viena vakaro dalyvė, šalia Vilijos visuomet norisi pasitempti, būti dvasingesniam, išmintingesniam, gražesniam...

Pastaruoju metu V.Žalienė daugiausiai savo laiko skiria kūrybai. Kiek anksčiau ji yra rašiusi: „Kas rytą šviesos skambesys pažadina džiaugsmui ir laimei, svajonėms ir kovai... Kas rytą iš sapno realybės į rūpesčių dieną prasiveržia Tikėjimo ir Kūrybos galia... Gyvenk ja!“ Taip V.Žalienė ir gyvena...

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---