|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2008-02-05 09:25
Atsisveikindama su ilgamete darbuotoja Vilma Uldinskiene (dešinėje) Socialinės paramos skyriaus vedėja Danutė Grabauskienė pasidžiaugė, jog ir visos kitos darbuotojos nemoka dirbti kitaip – tik iš širdies.Autorės nuotr. Birutė NENĖNIENĖ
Vedėja paprašė savo darbuotojas siūlyti idėjų, kaip įdomiau surengti Tarptautinės vaikų gynimo dienos šventę neįgaliems vaikams, pasirūpinti, kad neliktų pamirštas nė vienas vienišas žmogus. Nuo seno įprasta, kad prieš Kalėdas dažnoje seniūnijoje organizuojamos labdaros akcijos, tačiau skyriaus vedėja pasiūlė šiemet paskelbti tokią akciją vienu metu, pavasarėjant, pavyzdžiui, vasario–kovo mėnesiais, o po to surinktus drabužius, atlikusius baldus ar kitus buities daiktus išdalyti skurdžiau gyvenančioms, daugiavaikėms šeimoms. Dalykiškam pasitarimui pasibaigus, skyriaus vedėja atsisveikinimo žodį tarė ir gėlių įteikė ilgametei Kybartų seniūnijos socialinei darbuotojai Vilmai Uldinskienei. Jos vietoje įsidarbino Vilniaus universitete socialinius mokslus baigusi Edita Oginskienė. Nuo pat Socialinės paramos skyriaus susikūrimo Kybartų seniūnijoje dirbusi Vilma Uldinskienė nė nejuto, kaip praėjo penkiolika metų. Pradžioje socialinis darbas buvo orientuotas tik į įvairių pašalpų išmokėjimą, o visą apskaitą reikėjo pradėti nuo nulio. Juk tik prieš trejus ketverius metus pradėti įdiegti kompiuteriai. „Grynakraujė“ kybartietė, kaip pati sakė, prie šio darbo ir aplinkos labai priprato, vertina bendradarbių kolegiškumą ir draugiškumą. Tačiau jaučiasi subrendusi keisti darbo vietą, pobūdį ir aplinką, nes Marijampolės kolegijoje baigė socialinių mokslų studijas ir žinias norisi pritaikyti naujoje aplinkoje. Moteris niekur toli neišvyksta – ji jau įsidarbino Kybartų vaikų globos namuose auklėtoja. Kai prieš penkiolika metų seniūnijai prireikė žmogaus pašalpoms skaičiuoti, pakvietė Vilmą. Specialiai finansinių dalykų nestudijavusi moteris praktinių įgūdžių buvo įgijusi ankstesnėje įstaigoje iš didelę patirtį turinčių „seno raugo“ buhalterių. Dabar naujoji vieta moterį vilioja kaip iššūkis – viską pradėti nuo nulio naujomis sąlygomis. Įstaigos darbo specifika ir aplinka – gerai pažįstamos. Dėl šiek tiek pavėluotų studijų Vilma randa sau pasiteisinimą: „Taip išėjo...“ Moteris sukūrė šeimą, paskui neturėjo nuolatinio darbo. Paskutiniame klasės susitikime viena seniai matyta bendraklasė nusistebėjo, kaip Vilma, buvusi viena geriausių klasės matematikių, mėgusi tiksliuosius mokslus, pasirinko socialinę sritį. „Man matematinis mąstymas padeda susikoncentruoti į pagrindinius dalykus, suvokti esmę“, – sakė kybartietė. Tačiau, nepaisant šito suvokimo, ji tiek pradėjusi dirbti socialinėje sferoje, tiek ir dabar, kai jau įgijo patirties, vis tiek pirmiausia linkusi patikėti žmonių nuoširdumu. „Jeigu žmogus kreipiasi, vadinasi – jam reikia, jis tikisi tavo pagalbos. Galbūt jis apie vieną ar kitą dalyką neturi informacijos, todėl užtenka vien išklausyti ir nukreipti. Dažnai bendravimui paskiri nemažai savo darbo laiko, o dienai pasibaigus niekaip negali pasakyti, ką konkrečiai nuveikei“, – savo patirtimi dalijosi kolegių socialinio darbo veterane pavadinta Vilma Uldinskienė. Publikuota: 2008-02-05 09:25:27 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|