|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2008-02-05 09:13
|
|
|
E.Baukienė tikisi, kad jos kūryba suras kelią į skaitytojų širdis.
Romo ČĖPLOS nuotr.
„Mano gyvenimo svajonė – matyti savo eilėraščius knygoje – išsipildė. Nesitikėjau, kad pavyks, todėl labai dėkinga visiems, padėjusiems man išleisti šią knygelę. Ypač savo buvusiems auklėtiniams“, – laikydama rankose dar, galima sakyti, spaustuvės dažais kvepiančią poezijos knygą „Būties krantuos“ kalbėjo Eleonora Baukienė.
Poezijos dvasia nuo mokyklos laikų supo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos gyvenimą, tačiau pirmąjį savo eilėraštį platesniam skaitytojų ratui ji pateikė tik prieš vienuolika metų. Per šį laiką jos šviesaus tikėjimo, meilės ir ilgesio persmelktas žodis skambėjo įvairiuose renginiuose, pasirodydavo mūsų laikraščio puslapiuose. Dabar turime ypatingu dvasingumu spinduliuojančią knygą, kurią puošia autorei brangių žmonių darbai. Viršelyje – sūnaus Rimo paveikslas, iliustracijose – vyro tautodailininko Alfonso Baukaus drožinėti dirbiniai.
„Dažnai žvelgiu į nakties dangų ir žvaigždžių švytėjime pajuntu Amžinybę. Mąstau apie skubantį laiką. Kaip norėčiau, kad jis dar palauktų manęs... Tiek daug dar nepadaryta... Su tuo žvaigždžių švytėjimu ir atėjau į sielos žodžių poeziją. Nebuvo sunku ateiti, nes šalia buvo mano žmogus, menininkas, kurio darbai spinduliavo ir tebespinduliuoja prakalbinto medžio poezija. Jo atminimui ir skiriu savo eilėraščius“, – knygelės įžangoje rašo E.Baukienė.
Pasak knygą pas skaitytoją palydinčios kolegės Vilijos Žalienės anotacijos, „iš meilės žmogui, žemei, dangui gimsta tikra kūryba. Širdies gelmių ugny išskaistinti žodžiai – paprasti ir šventi kaip išpažintis. Taip eilėraštis tampa sielos malda...“
Tą sielos maldą – knygą „Būties krantuos“ – poezijos gerbėjai šiuo metu gali įsigyti Vilkaviškio knygyne. Netrukus E.Baukienė žada visuomenei surengti ir šios knygos pristatymą.
„Santakos“ inf.
Eleonora Baukienė. Iš knygos „Būties krantuos“
Sušildyk širdį šąlančią
Sušildyk širdį šąlančią
Šiltu žodžiu.
Paglostyk galvą
Delnu geru.
Ir atsilieps širdis!
Nublanks naktis.
Aušra atvers duris
Į saulėtą dangaus
Šventovę.
Ir auš diena šviesi,
Pilna gerumo
Ir prasmės.
Ne veltui artimo gėla
Tavo širdy skaudės.
Paglostyki man galvą
Šilta ranka.
Išauš nauja,
Gera diena.
Nepasiduosiu
Brendu į nežinią
Rytojaus,
Lyg į šaltą upę.
Kurgi nuneš
Srovė mane?
Dar priešinuos.
Dar pasroviui
Neplauksiu.
Tik ar užteks jėgų
Manajam atkaklumui?
Ta nežinia –
Lyg juodas šulinys.
Baisu pažvelgti
Į tamsias gelmes.
Tiktai žinau –
Negreitai pasiduosiu.
Argi nulauš
Rudeniai vėjai
Tą seną pakelėje uosį?
Pilnaties naktį
Vidurnaktis prabyla
Į mane žvaigždžių
Šviesa sidabrine.
Vėl vaikščioja aplink
Žalsvi šešėliai,
Ir krūpčioja
Nuo netikėto garso
Vidurnakčio tyla.
Vėl plaukia pro mane
Geltoni lapai,
Lyg gęstančių liepsnų
Mirgėjimas
Jau rudeniu
Pakvipusia upe.
Naktis šviesi,
Be debesėlio.
Vėl patekėjo pilnatis.
Nublyško žvaigždės.
Bet savojo šešėlio nematau.
Gal ten, mėnulio jūroje,
Jisai nuskendo?
Praeina ši naktis,
Kaip daugel jau praėjo.
Ir vėl išauš diena.
Atneš vėl šviesą ir šešėlius...
Lyg savo motinėlę
Neužmirštuolių pievoj
Sidabrines rasas
Basa braidžiau.
Jų mėlynam šešėly
Pavasariui meldžiaus...
Pakėlusi akis,
Skendau padangių mėly.
Pabirę linksmos trelės
Iš žydinčio dangaus
Pripildė sielą džiaugsmo
Lyg rytmečio medaus.
Paskui grįžau
Į savo seną sodą
Ir obelėlę
Apkabinusi glaudžiau
Lyg savo motinėlę.
Jos žilą galvą bučiavau...
Pabiro žiedlapiai balti.
Apkrito veidą ir rankas
Lyg saulės ašaros...
Ir vėl šnabždėjo obelys
Gegužio pasakas...
„Mano gyvenimo svajonė – matyti savo eilėraščius knygoje – išsipildė. Nesitikėjau, kad pavyks, todėl labai dėkinga visiems, padėjusiems man išleisti šią knygelę. Ypač savo buvusiems auklėtiniams“, – laikydama rankose dar, galima sakyti, spaustuvės dažais kvepiančią poezijos knygą „Būties krantuos“ kalbėjo Eleonora Baukienė. |
Poezijos dvasia nuo mokyklos laikų supo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos gyvenimą, tačiau pirmąjį savo eilėraštį platesniam skaitytojų ratui ji pateikė tik prieš vienuolika metų. Per šį laiką jos šviesaus tikėjimo, meilės ir ilgesio persmelktas žodis skambėjo įvairiuose renginiuose, pasirodydavo mūsų laikraščio puslapiuose. Dabar turime ypatingu dvasingumu spinduliuojančią knygą, kurią puošia autorei brangių žmonių darbai. Viršelyje – sūnaus Rimo paveikslas, iliustracijose – vyro tautodailininko Alfonso Baukaus drožinėti dirbiniai.
„Dažnai žvelgiu į nakties dangų ir žvaigždžių švytėjime pajuntu Amžinybę. Mąstau apie skubantį laiką. Kaip norėčiau, kad jis dar palauktų manęs... Tiek daug dar nepadaryta... Su tuo žvaigždžių švytėjimu ir atėjau į sielos žodžių poeziją. Nebuvo sunku ateiti, nes šalia buvo mano žmogus, menininkas, kurio darbai spinduliavo ir tebespinduliuoja prakalbinto medžio poezija. Jo atminimui ir skiriu savo eilėraščius“, – knygelės įžangoje rašo E.Baukienė.
Pasak knygą pas skaitytoją palydinčios kolegės Vilijos Žalienės anotacijos, „iš meilės žmogui, žemei, dangui gimsta tikra kūryba. Širdies gelmių ugny išskaistinti žodžiai – paprasti ir šventi kaip išpažintis. Taip eilėraštis tampa sielos malda...“
Tą sielos maldą – knygą „Būties krantuos“ – poezijos gerbėjai šiuo metu gali įsigyti Vilkaviškio knygyne. Netrukus E.Baukienė žada visuomenei surengti ir šios knygos pristatymą.
„Santakos“ inf.
Sušildyk širdį šąlančią
Šiltu žodžiu.
Paglostyk galvą
Delnu geru.
Ir atsilieps širdis!
Nublanks naktis.
Aušra atvers duris
Į saulėtą dangaus
Šventovę.
Ir auš diena šviesi,
Pilna gerumo
Ir prasmės.
Ne veltui artimo gėla
Tavo širdy skaudės.
Paglostyki man galvą
Šilta ranka.
Išauš nauja,
Gera diena.
Brendu į nežinią
Rytojaus,
Lyg į šaltą upę.
Kurgi nuneš
Srovė mane?
Dar priešinuos.
Dar pasroviui
Neplauksiu.
Tik ar užteks jėgų
Manajam atkaklumui?
Ta nežinia –
Lyg juodas šulinys.
Baisu pažvelgti
Į tamsias gelmes.
Tiktai žinau –
Negreitai pasiduosiu.
Argi nulauš
Rudeniai vėjai
Tą seną pakelėje uosį?
Vidurnaktis prabyla
Į mane žvaigždžių
Šviesa sidabrine.
Vėl vaikščioja aplink
Žalsvi šešėliai,
Ir krūpčioja
Nuo netikėto garso
Vidurnakčio tyla.
Vėl plaukia pro mane
Geltoni lapai,
Lyg gęstančių liepsnų
Mirgėjimas
Jau rudeniu
Pakvipusia upe.
Naktis šviesi,
Be debesėlio.
Vėl patekėjo pilnatis.
Nublyško žvaigždės.
Bet savojo šešėlio nematau.
Gal ten, mėnulio jūroje,
Jisai nuskendo?
Praeina ši naktis,
Kaip daugel jau praėjo.
Ir vėl išauš diena.
Atneš vėl šviesą ir šešėlius...
Neužmirštuolių pievoj
Sidabrines rasas
Basa braidžiau.
Jų mėlynam šešėly
Pavasariui meldžiaus...
Pakėlusi akis,
Skendau padangių mėly.
Pabirę linksmos trelės
Iš žydinčio dangaus
Pripildė sielą džiaugsmo
Lyg rytmečio medaus.
Paskui grįžau
Į savo seną sodą
Ir obelėlę
Apkabinusi glaudžiau
Lyg savo motinėlę.
Jos žilą galvą bučiavau...
Pabiro žiedlapiai balti.
Apkrito veidą ir rankas
Lyg saulės ašaros...
Ir vėl šnabždėjo obelys
Gegužio pasakas...
Publikuota: 2008-02-05 09:13:11
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|