|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2008-02-05 08:28
Geriausiai Paulauskai savo namuose jaučiasi tada, kai yra visi kartu.Romo ČĖPLOS nuotr. Eglė MIČIULIENĖ
Viename iš Lauko gatvės daugiabučių nei užuolaidos, nei žaliuzės nenusileidžia. Didžiulis, grindis siekiantis balkono stiklas atidengia gražią ryškiaspalvę erdvę, viduje vaikštančius žmones. Šio buto gyventojai žino, kad vakarais prie didelio, iš vidaus apšviesto lango nejučiomis stabteli praeiviai. Tačiau šeimininkų – tėčio Kazimiero, mamos Jurgitos, vienuolikmečio Pijaus ir mažiausios, metukų dar neturinčios Mėjos – tai visai netrikdo. „Neturime ko slėpti. Šeimoje nėra problemų, kurias reikėtų dangstyti nuo žmonių. Aš pats keletą metų gyvenau Olandijoje. Ten žmonės langų nedangsto, grožio neslepia“, – sakė K.Paulauskas. Šeimininkai tvirtino, kad norint permainų originaliai galima sutvarkyti ne tik namą, bet ir mažesnę erdvę turintį butą. Žinoma, Paulauskams teko pavargti, kol susitvarkė leidimus buto rekonstrukcijai. Tačiau kai rezultatas geras, vargo negaila. Pirmame aukšte esantį standartinį trijų kambarių butą naujakuriai pakeitė kardinaliai. Išgriovė kambarių, vonios sienas, pertvarą, skiriančią kambarį nuo balkono. Dabar, kai jos nebėra, net kieme stovint matyti pusė buto: ne tik salonas, bet ir koridorius, stiklinė vonios siena. „Anksčiau šis butas buvo niūrus, tamsus. Gailimės, kad tada nenufotografavome“, – kalbėjo Jurgita. Paulauskų bute dominuoja ryškios spalvos. Didysis kambarys ir virtuvė šviečia oranžiniu atspalviu. Sodrios mandarino spalvos sienos, meistro pagamintos lentynos, virtuvę ir kambarį skiriantys baldai. Lentynos kambaryje – išties originalios: uolieną primenantys vertikalūs tuščiaviduriai stulpai nudažyti oranžine spalva ir sujungti marmuro plokštėmis. Grublėta faktūra išryškėja įžiebus viduje įmontuotas elektros lemputes. Apskritai apšvietimo bute – labai daug. Daugybė lempų įmontuota sienose, po kabančiomis lubomis, nišose, žodžiu, kur tik įmanoma. Šeimininkai tvirtino, kad tai – ne tik gražu, bet ir labai praktiška. Nors butas pakankamai apšviestas, Paulauskai tiesiog dievina žvakes. Atėjus į svečius, jaukios žvakių liepsnelės virpėjo ant stalo, komodos, lentynų, balkone... „Negalime be jų gyventi. Atsikėlęs aš pirmiausiai uždegu žvakes“, – neslėpė Kazimieras. Paulauskų svetainę puošia dailūs itališki baldai: zebrano medžio komoda su odinėmis durimis, siaura kampinė spinta, didelis kvadratinis stalas juodo stiklo paviršiumi. Ant modernios sofos – net trylika skirtingo dydžio pagalvėlių. Ryškiaspalvė šiame bute ir vonios patalpa. Sienos išklijuotos skaisčiai raudonomis ir geltonomis blizgiomis itališkomis plytelėmis. Didelę dalį patalpos užima masyvi dvivietė sūkurinė vonia. „Jei reikėtų, čia tilptume visi keturi“, – juokėsi šeimininkas. Nuo koridoriaus vonios erdvę skiria stiklo plytelių siena ir didelės stiklinės durys. Šeimos miegamasis skiriasi nuo likusios buto dalies: apšvietimas blausus, sienų spalvos prislopintos. Čia juk – ramybės ir poilsio zona. Šiame kambaryje nėra ne tik televizoriaus, bet ir jokio šakutės lizdo. „Koks poilsis tuomet, kai kažkas žiūri televizorių?“ – aiškino Kazimieras. Nors į butą Paulauskai įsikėlė daugiau nei prieš pusę metų, jis dar nebaigtas įrengti. Kai kur likę neapdailinti sienų kraštai, nesuremontuotas vaikų kambarys, nepabaigta virtuvė, joje nėra ir baldų, buitinės technikos. Tai nereiškia, kad šeima sėdi alkana – maisto jie užsisako „Pijo picoje“. Nieko stebėtino: juk Paulauskai – šios picerijos savininkai. Paulauskai neatsidžiaugia meistru Šarūnu Orentu, kuris jau tapo šeimos draugu. „Auksinių rankų žmogus, – Šarūną apibūdino Kazimieras. – Myli savo darbą, mėgsta ieškoti naujovių.“ Galima sakyti, jog Kazimieras – idėjų „generatorius“, o Šarūnas – jų įgyvendintojas. Šis žmogus iš pradžių buvo pakviestas įrengti piceriją, vėliau – perdaryti visą Paulauskų įsigytą butą. Tačiau darbų bute meistras pabaigti nespėjo. „Tikėjomės, kad remontas bus baigtas iki Kalėdų, bet „Erdvė“ pamaišė“, – pasakojo Kazimieras. Pernai Vilkaviškio centre, buvusiame „Erdvės“ restorane, verslininkai išsinuomojo patalpas. Čia šeima ruošiasi įrengti disko barą. Lyg iš dangaus nukritus tokiai galimybei, naujam disko baro interjerui rengti teko skubiai „paaukoti“ Šarūną, iki tol remontavusį butą. „Namuose galime ir pakentėti, o ten juk laikas spaudžia, norime kuo greičiau atidaryti barą. Dirbame per naktis“, – sakė Kazimieras. Planuojama, jog baras iki kovo 10 dienos bus atidarytas. Paulauskai tvirtino, kad baro interjeras bus įspūdingas. Keisis ne tik interjero detalės, bet ir baldai, meniu. Paulauskų šeima labai vertina naujoves ir pagal galimybes stengiasi jas taikyti savo namuose ir darbe. „Mūsų tėtė nuolat sugalvoja ką nors naujo, – savo vyrą gyrė Jurgita. – Būna, sėdi sėdi, pašoka ir sako: „O žinai, darom šitaip...“ „Pamatau įdomų, nematytą daiktą – ir jį įsigyju. Manau, kad verčiau pataupyti ir įsigyti originalų dalyką, nei pirkti bet ką“, – pasakojo vyriškis. Todėl Paulauskų namuose baldai, grindų danga, buitinė įranga – viskas iš naujų, modernių medžiagų. Tiek namuose, tiek „Pijo picoje“ maistą stengiamasi patiekti įdomesnėse, neįprastos formos lėkštėse, dailiose taurėse. Neseniai Paulauskai įgyvendino dar vieną naujovę: atidarė „Pijo picos“ tinklalapį www.pijopica.lt. Jame yra ne tik picerijos adresas, telefonai, meniu, bet nurodyta ir patiekalų sudėtis, įkeltos nuotraukos. Tai naujovė ne tik mūsų rajone, bet ir visoje apskrityje. Šeimininkai baldais buto stengiasi neperkrauti – įsigijo tik pačius reikalingiausius. „Kuo daugiau erdvės – tuo laisviau kvėpuoti“, – sakė Jurgita. Suprantama, nuosavame name tos erdvės būtų dar daugiau. Paulauskai tos minties nesikrato. Tačiau viskam, anot šeimos, savas laikas. O dabar žmonės džiaugiasi nauju butu. „Čia – labai ramu, gražu, ir miesto centras šalia. Aš pats – kaunietis ir niekada nebūčiau patikėjęs, kad apsistosiu Vilkaviškyje“, – kalbėjo Kazimieras. „Kas jums patiems labiausiai patinka jūsų namuose?“ – pokalbiui baigiantis paklausiau Paulauskų. Turėjau galvoje buto interjerą, bet šeimininkai klausimą suprato kitaip. „Man – mano šeima, – nemirktelėjęs atsakė Kazimieras. – Grįžtu namo – ir niekur nesinori eiti.“ Jurgita jam pritarė: „Mums tikrai labai gera, kai būname visi kartu.“ Publikuota: 2008-02-05 08:28:50 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|