„Santaka“ / Jei gerai užsigavėsime – liausis ir mūsų bėdos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-02-01 17:32

Dalinkitės:  


Į šventę kviečia persirengėlis.

Jei gerai užsigavėsime – liausis ir mūsų bėdos

Kaip reikšmingiausia šventė

Užgavėnės – vienintelė ryški liaudies kalendoriaus šventė, kurios nėra švenčių datas reglamentuojančiame bažnytiniame Grigaliaus kalendoriuje. Krikščioniškos apeiginės tradicijos požiūriu Užgavėnės tėra eilinis antradienis prieš prasidedantį gavėnios pasninką. Tačiau žemdirbiams Užgavėnės visada turėjo svarbiausios metinės šventės bruožus. Užgavėnių metu atliekami ritualai prilygo pačių reikšmingiausių kalendorinio ciklo švenčių apeigoms ar net jas lenkė. Išskirtinį Užgavėnių archajiškumą lėmė tai, jog jų apeigų nereikėjo derinti su bažnytinių švenčių kalendoriniais aspektais.

Bent trumpai pristatysiu pagrindinius šios unikalios šventės bruožus, kurių dauguma jau baigia sunykti, įgauna visai kitą reikšmę, o kartais – ir formą.



Persirengėliai būdavo laukiami

Vienas iš ryškiausių ir mums visiems bene geriausiai žinomų Užgavėnių akcentų – persirengėlių vaikštynės.

Kaukėti svečiai be išimties aplankydavo kiekvieną sodybą. Šėlstantis persirengėlių būrys sodybos šeimininkams prikrėsdavo begales eibių: pribarstydavo pelenų, aplaistydavo vandeniu, ištepliodavo suodžiais, bet šeimininkai dėl to nepykdavo, svečius pavaišindavo, apdovanodavo.

Užgavėnių persirengėliai buvo laukiami kiekvienuose namuose, nes jų linkėjimai garantuodavo ateinančių metų sėkmę tiek ūkinėje veikloje, tiek ir asmeniniame gyvenime. Reikia pažymėti, jog dabartinės persirengėlių vaikštynės gerokai skiriasi nuo ankstesnės tradicijos.



Pasigendama aktyvumo ir reiklumo

Šiandieniniai Užgavėnių persirengėlių vaikštynių dalyviai, galima sakyti, tėra tik vaikai. Vaikų vaidmens suaktyvėjimas tokioje mūsų protėviams svarbioje šventėje liudija, jog ji degraduoja – praranda savo pirminę reikšmę, tradicija lėtai miršta. Ne kartą teko girdėti, jog vaikų būriai, per Užgavėnes lankantys namus, ne vienam kelia pasipiktinimą. Vyresnieji skundžiasi, jog Užgavėnės tapo jau nebe švente, o pinigų kaulijimo diena.

Į namus užklydę persirengėliai jau nebesveikina šeimininkų, o be didesnių užuolankų tiesiog paprašo pakratyti piniginę. Net blynai jiems nereikalingi. Gal ir liūdna, bet tokią šventės tradiciją suformavo ne kas kitas, o mes patys.

Seniau vaikštynėse dalyvaudavo vien tik vyriškos lyties asmenys. Moterų įsitraukimas į persirengėlių eitynes Lietuvos kaime – vėlyvas reiškinys. O apie vaikų būrius, lakstančius po kaimą su kaukėmis, nebuvo nė kalbos. Kaimo vyrai, tokį būrį sutikę, kaulytojams gerokai iškarštų kailius. Nesinori moralizuoti, bet jei žmonių bendruomenė būtų aktyvesnė – ir Užgavėnės būtų kitokios, vaikams nereikėtų perimti suaugusiųjų pareigos.

Kiekvienos sodybos šeimininkui, kurio namus šiemet aplankys persirengėliai, siūlyčiau šiuos gerokai „pašokdinti“. Tegul pasako gražias šeimininkų pasveikinimo oracijas, padainuoja, pašoka, išeidami padėkoja, laimės namams palinki. Jei jau prisiimi atsakomybę ir esi tradicijos skleidėjas, šią pareigą reikia atlikti atsakingai ir tinkamai.



Du personažai – kaip naujadaras

Dar vienas svarbus Užgavėnių akcentas – Kanapinio ir Lašininio kova. Šios kaukės yra atsiradusios tik XX a. 3–4 dešimtmečių tradicijoje. Kai kuriose senas persirengimo tradicijas turinčiose vietovėse šie personažai iš viso nebuvo žinomi, neturėjo aiškaus vaidmens. Gerokai skyrėsi ir personažų išvaizda. Tik tuomet, kai šis duetas išpopuliarėjo, jie įgijo prie vardų pritaikytą išvaizdą. Ten, kur Lašininio ir Kanapinio veiksmai buvo pritaikomi prie apeiginio vaikštynių konteksto, Lašininio pasirodymas turėjo užtikrinti skalsą, o Kanapinis savo veiksmais pažymėdavo kokybiškai naujo laiko įsigalėjimą. Tik tuomet, kai persirengėlių vaikštynės tapo tiesiog Užgavėnių karnavalu, išpopuliarėjo ir mums gerai žinoma Kanapinio ir Lašininio kova.

Beje, teigti, jog Lašininio ir Kanapinio kova simbolizuoja žiemos ir pavasario kovą, yra klaidinga.

Užgavėnės neturi jokio tiesioginio ryšio su pavasariu. Tai tokia pat žiemos šventė, kaip ir Kalėdos. Pastarasis Lašininio ir Kanapinio kovos aiškinimas išpopuliarėjo tik apie 1980 metus ir pamažu tapo mūsų tradicijos dalimi. Iš tikrųjų Lašininio ir Kanapinio kova suaugusieji mažiems vaikams stengdavosi paaiškinti, kodėl per pasninką iš kasdienio valgiaraščio dingdavo mėsa ir vėl jame atsirasdavo tik per Velykas.



Kuo riebiau, užgeriant alumi

Verta pakalbėti ir apie Užgavėnių valgius bei būrimus. Valgyti šios šventės metu buvo raginama kuo daugiau – 7–12 kartų – ir sočiau: „Kad pilvas už kaktą būtų kietesnis.“ Sotumas turėjo užtikrinti gerus metus.

Tradiciniai senųjų Užgavėnių valgiai buvo riebi putra iš ruginių miltų raugo ar burokų rasalo, vėdarai, kugelis, kiunkė (šutintos bulvės su mėsa), riebūs kopūstai, šiupinys, šaltiena, blynai, spurgos. Užsigerdavo alumi. Tikėta, jog Užgavėnių metu vandeniu užgerti negalima, nes tuomet visus metus troškulys kamuos. Taigi rinktis tikrai buvo iš ko. Visą maistą šeimyna stengdavosi suvalgyti iki vidurnakčio, nes po jo prasidėdavo gavėnia.



Stebuklingos galios

Tikėta, jog Užgavėnių maisto likučiai turi maginių galių. Jei visus metus užantyje nešiosiesi ryšelį su Užgavėnių valgio likučiais, tai vištos bus dėslios, bloga akis nenužiūrės. Nuo Užgavėnių išsaugotas mėsos gabalėlis garantavo, jog pelės namų nepuls. Tikėta, jog Užgavėnių valgių riebalais pavasarį prieš pirmąjį arimą patepus žagrę suartoje dirvoje usnys nežels. O jei tokiais taukais išsitepsi rankas bei kojas ir jų neplausi iki Pelenų dienos ryto, tais metais gyvatės neįgels.



Atkeliavo iš slavų

Šiandieninėse Užgavėnėse ypač populiarūs blynai. Nors jie beveik tapę šventės simboliu, reikia pažymėti, jog šis valgis į mūsų kultūrą atkeliavęs iš slavų tradicijos. Lietuvoje Užgavėnių metu buvo akcentuojamas mėsos, ypač riebios kiaulienos, valgymas. Neteisingas ir teiginys, jog Užgavėnių blynai yra sugrįžtančios pavasario saulės simbolis. Blynai – apeiginis slavų valgis, kuris gaminamas mirusiųjų vėlėms pavaišinti. Taigi, kaip ir per kitas šventes, Užgavėnių metu taip pat prisimenami ir pagerbiami mirusieji.



Burtai – kaip kelias į sėkmę?

Užgavėnių metu buvo tikėta ne tik maisto likučių magine galia. Gausu ir būrimų, kuriuos norėtųsi priminti. Gal skaitytojai ras sau tinkamą ir jį sėkmingai pritaikys, taip užsitikrindami metų sėkmę?

Per Užgavėnes visi stengdavosi kuo daugiau važinėtis, lankyti kaimynus, nes tai garantavo gerą linų derlių.

Iškritus iš rogių, reikia sniege gerai pasivolioti – taip padėsi pašalui iš žemės greičiau išeiti.

Suvalkiečiai tą dieną prie rambesnio arklio kinkydavo jauną kumeliuką, kurį pirmą kartą pravažinėdavo. Tikėta, kad tuomet arkliai sveikesni ir riebesni būsią.

Buvo nemalama girnomis, nevejami pančiai, kad vasarą didelių vėjų nebūtų, viesulai stogų nenuneštų. Per Užgavėnes vengta šukuoti plaukus, kad vištos daržų neiškapstytų. Tikėta, kad per Užgavėnes sutrypus kojomis kepurę, baravykai augs kaip kepurės.

Krosnį šeimininkės taip pat stengdavosi užsikurti anksčiau už kaimynes. Pirma užsikūrusi visus metus darbuose pirmaus. Kad javai geriau augtų, vyrai stengdavosi ant laukų išvežti bent vieną vežimą mėšlo.

Užgavėnės pasižymi ir meilės burtų gausa. Tą dieną buvo skinamos ir į vandenį merkiamos vyšnių šakelės. Jei šakelė iki Velykų pražysta – mergina greitai ištekės. Jei lapeliai neišsiskleidžia, ji tais metais liks be poros. Jei šakelė sukrauna žiedus, bet Velykų rytą juos numeta, visus metus nesėkmės persekios. Klausytasi, iš kur šunys loja – iš ten lauk piršlių.

Užgavėnės – viena iš daugelio mūsų švenčių, kuri skeptikams puikiai įrodo, jog lietuviai švęsti mokėjo ir šventė taip, kaip dažnas šiandien jau nebemoka. Šventė vienijo šeimas, bendruomenes, ištisus kaimus. Mūsų seneliai mokėjo vieni kitiems tinkamai palinkėti gerovės visais metais. Tad pasistenkime išsaugoti savo šventes, perimti jų gražias tradicijas, taip vėl susitelkdami į vieną nedalomą, suprantančią ir pagalbos negailinčią bendruomenę.

Baigdama noriu visiems palinkėti gero užsigavėjimo. Nes kai mes užsigavime, užsigavi (liaujasi) ir mūsų bėdos.



Agnė MILIAUSKAITĖ

Jono Basanavičiaus sodybos-muziejaus muziejininkė etnologė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas