Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2008-02-01 17:00
Ilgėjančią dieną sveikina gyvatvorėse čirškaujantys žvirbliai.
Birutės NENĖNIENĖS nuotr. Įdomu
VARDADIENIUS ŠVENČIA
Vasario 2 d. – Kandida, Orinta, Orintas, Rytis, Valdas, Valdemaras, Valdimantas, Valdonė, Vandenė, Voldemaras.
Vasario 3 d. – Blažiejus, Blažys, Oskaras, Radvilas, Radvilė, Tolbaudas, Toldravas, Toliotas, Toliotė.
Vasario 4 d. – Arvilė, Andrius, Joana, Minija, Vydmantas.
DATOS
Vasario 2 d.
1852 m. gimė dramaturgas, publicistas Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis.
1896 m. gimė poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas Balys Sruoga.
Vasario 3 d.
1809 m. gimė vokiečių kompozitorius Feliksas Mendelsonas.
Vasario 4 d.
1515 m. gimė LDK kancleris, Vilniaus vaivada, diplomatas Mikalojus Radvila Juodasis.
1991 m. mirė prozininkas, dramaturgas, publicistas Juozas Baltušis (Albertas Juozėnas).
1943 m. gimė poetas, dramaturgas, kritikas Sigitas Geda.
DIENOS
Vasario 2 d. – Grabnyčios, Perkūno diena.
Šią dieną bažnyčiose šventinamos graudulinėmis ar grabnyčiomis vadinamos žvakės, kurios vėliau uždegamos užėjus audrai ir perkūnijai. Tikėta, kad tokios žvakės padės apsisaugoti nuo audrų ir ligų. Nuo seno šią dieną lietuviai meldėsi Perkūnui.
Anksčiau su tokiomis žvakėmis būdavo ir buriama. Uždegus žvakę žiūrima, kur link krypsta jos liepsna. Jei į trobos vidų – iš tų namų
neišeis laimė, o jei durų pusėn – gali būti, kad kas nors iš namiškių greitai mirs.
– Kristaus Paaukojimo šventė
Šventė sutapatinta su senąja lietuvių švente Grabnyčiomis, Perkūno diena. Jos paskirtis – paminėti Kristaus paaukojimą. Pagal Bibliją, Juozapas ir Marija atnešė savo kūdikėlį į Jeruzalės šventovę paaukoti jį ir pašvęsti Viešpačiui. Toks buvo Viešpaties per Mozę duotas įstatymas.
Vasario 3 d. – Šv. Blažiejus, Linų diena.
Vasario 3 d. lietuviai nuo seno šventino linus. Pašventinti linai buvo dedami ant aukuro, prašant gero derliaus. Linų sruoga buvo sukama ant eglės ar kadagio šakelės. Eglė ir kadagys – nuolat žaliuojantys augalai, todėl jie simbolizavo netrukus (pavasarį) prisikelsiančią gyvybę. Tikėta, kad tokia linų sruoga saugo žmogų nuo nelaimių ir ligų.
– Tarptautinė sergančiųjų vėžiu diena.
ĮDOMU
Vasario 2-ąją senoliai spręsdavo apie pavasario orus: jei tą dieną šviečia saulė, tai pavasaris bus šiltas ir gražus, jei diena apsiniaukusi – vėlyvas ir šaltas.
Publikuota: 2008-02-01 17:00:41
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
|
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“? Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Statistika
|