„Santaka“ / Jaunųjų drožėjų nebaugina nuospaudos ir žaizdos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-01-31 09:13

Dalinkitės:  


Lino senukas, pasak drožėjo R.Blažaičio, jau beveik baigtas, vaikui vertėtų imtis kito darbelio, o šį tik laisvalaikiu „pašlifuoti“.

Autorės nuotr.


Jaunųjų drožėjų nebaugina nuospaudos ir žaizdos

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Pirmadieniais Vilkaviškio kultūros rūmuose įsikūrusioje „Audimo artelėje“ atmosfera tikrai neprimena audėjų sambūrio. Pavakariais čia renkasi tik vyriška draugija, patalpoje nebilda staklės, o kvepia ant grindų susiraičiusiomis medžio drožlėmis.

Ir taip bus per žiemą. Mat čia susirenkantys vaikinai nori išmokti drožybos paslapčių, kurias jiems atskleisti padeda šio amato žinovas Raimundas Blažaitis.

Idėja suburti norinčius „prakalbinti“ medį gimė etnografės Nijolės Skinkienės mintyse. Kultūros rūmų darbuotoja, atsiklaususi drožėjo R.Blažaičio, ar šis sutiktų patarti mėgėjams, parašė projektą Kultūros ministerijos Vaikų ir jaunimo edukacijos fondui. Čia projektas buvo „palaimintas“, tad tuojau pat imtasi ieškoti instrumentų, medžio.

Norinčiųjų netrūko. Dar tik išgirdę apie projektą, į Kultūros rūmus ateidavo vaikai paklausti, kada gi pradės veikti drožėjų būrelis.

Vos tik pradėjus veiklą atėjo 12 vaikų. Pasak N.Skinkienės, jei iš jų nors vienas atras savo pašaukimą, bus tiesiog puiku. Iš pradžių vaikai buvo nuvežti į Ožkabalius, jiems parodyti meistrų darbai, pavadinti „Ožkabalių išdaigų“ vardu. Rudenį jauniesiems drožėjams taip pat suplanuotas susitikimas su „Ožkabalių išdaigų“ kūrėjais, darbas su jais J.Basanavičiaus sodyboje. Tai būtų lyg pirmųjų drožėjų mokymosi metų uždarymas.

– Čia tarsi ir ne būrelis, o, sakyčiau, toks „laisvamanių klubas“, – kaip visada juokavo R.Blažaitis. – Vaikai čia ateina kada nori, būna kiek nori. Dažnai jiems reikia tik patarimo, pradžios, kitiems – daugiau pagalbos, treti dirba ir grįžę namuose.

Kad drožėjai labai rimti vyrukai, jautėsi vos įžengus pro „Audimo artelės“ duris. Čia vyravo darbinė nuotaika ir nesigirdėjo jokių kalbų, tik kaltelių slydimo medžiu garsas.

Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos mokinys Vilius sakė čia pradėjęs savo pažintį su medžiu. Anksčiau berniukas nei pliauskos, nei kalto rankose nebuvo turėjęs. Kad yra toks būrelis, dešimtmečiui pasakė mama, tai jis ir atėjęs pažiūrėti. Taip ir liko nuolatinis lankytojas.

– Smagu čia, ramu, – sakė Vilius. – Paėmiau į rankas medžio gabalą ir darbuojuosi kalteliu, žiūriu, kas iš to išeis. Va, jau kažkas panašaus į paukštį – ir vadovas taip sako. Dabar akis ryškinu, tik antakis netyčia nulūžo, – pasakojo apie savo fantastišką paukštį vaikas.

Jo bendraamžis Linas iš tos pačios mokyklos taip pat čia užėjo išgirdęs iš kitų. Kruopštus vaikas baigia išskaptuoti senelį. Kiek sudėtingiau išryškint veido bruožus, išdrožti rankas. Jam visada pataria tikras profesionalas Raimundas, kuris ypač moka bendrauti su vaikais – vis pajuokaudamas, kartu pafantazuodamas.

Prie klubo narių prisijungė ir patirtį drožyboje jau turintis Rimvydas. Jis čia užsuka pabūti vyriškoje kompanijoje ir pasiklausti naudingo patarimo.

Per pusę žiemos keletą darbų jau padarė „Aušros“ vidurinėje mokykloje besimokantis Marius. Berniukas tiesiog užsidegė drožinėjimo aistra ir medžio nepaleidžia iš rankų netgi namuose.

– Įvairius darbus darau, žiūrint, į ką panašus siluetas drožiant išeina, – nelabai linkęs atsiverti Marius. – Patinka drožinėti, ateinu čia kiekvieną pirmadienį, labai daug naudos duoda.

Raimundas Blažaitis sako, kad tikras drožėjas ir turi būti nekalbus, mat nėra kada plepalais užsiiminėti, nes drožinėjimas – kruopštumo reikalaujantis darbas. Ir ne tik kruopštumo. Taip pat – ir ištvermės. Mat jau keletas žmonių susižeidė kaltais rankas, vienas ir nebeateina daugiau...

– Žaizdos šiame amate neišvengiamos, – šypsojosi Raimundas. – O dar ramiau dirbti, kai ant delno jau turi „firminę“ drožėjo nuospaudą. Tada jau neperšti delnai daugiau padirbėjus.

Vadovas sako, kad šis darbas – išskirtinai vyriškas. Nors jis pažįstantis ir porą moterų, kurios sėkmingai drožinėja mažus dirbinius. Nesibodi jos ir didelių, tik tada jau tenka prašyti vyriškos pagalbos. Atpjauti nuo didžiulio rąsto gabalą medžio – tikrai ne moteriškoms jėgoms.

N.Skinkienės teigimu, tokią studiją – mokymus vertėtų pratęsti ir ateityje, nes poreikis akivaizdus. Pasimokyti drožti ateina ir vieno vaiko tėvelis, kitas vaikinukas atvažiuoja net iš Marijampolės.

Gaila, kad pavasariop, iki pat rudens, veiklą teks nutraukti, nes R.Blažaičiui prasidės menininkų plenerai – jo pagrindinis darbas. Į mokymus vėl bus galima ateiti rudenį.

– Daug kas klausia, ar atėjus reikia mokėti, – kalbėjo N.Skinkienė. – Užsiėmimai rengiami nemokamai, kas nori, gali dar ir dabar prisijungti ar ateiti pasiklausti patarimo.

Etnografė sakė, jog stengsis projektą tęsti ir toliau. Jos manymu, reikėtų ir žiedimo bei lipdymo studijos.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas