|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-04-22 16:21
Perpildytame Terapijos skyriuje pacientams tenka gulėti koridoriaus hole.Romo ČĖPLOS nuotr. Eglė KVIESULAITIENĖ
Tokia problema kyla ne dėl to, kad pacientai nepasitiki savo šeimos gydytojų kompetencija. Daugelį gąsdina ilgos eilės poliklinikoje, kuriose prasėdėti tenka po kelias valandas arba talonėlio laukti savaitėmis. Jei šeimos gydytojas paskiria tyrimus, dar tiek tenka praleisti prie kitų kabinetų. Nors Šeimos klinikose šios problemos išspręstos tobuliau, ten taip pat tenka taikytis prie savo gydytojo darbo grafiko. Į ligoninę galima ateiti bet kuriuo paros metu. Stacionarizuotam ligoniui niekur vaikščioti nereikės. Į palatą atėjusi seselė paims kraują, vietoje apžiūrės terapeutas ir atsiųs kitą reikalingą specialistą. Pacientas aptarnaujamas, gauna nemokamą maistą ir šiltą lovą. Išeinant iš ligoninės išrašomi vaistai, o jei reikia, dar paskiriamas reabilitacinis gydymas. Kiekvienas, ne kartą mynęs gydymo įstaigos slenksčius, puikiai suvokia, jog taip kur kas patogiau, ir sunegalavęs kreipiasi tiesiai į ligoninės Priėmimo skyrių. Jei tokiam ligoniui medikai bando paaiškinti, jog jis privalo kreiptis į šeimos gydytoją, kyla skandalas. Pacientas apeliuoja į mediko sąžinę, aiškina, jog moka visus privalomus mokesčius ir turi teisę į nemokamą gydymą. Nenorintys konfliktuoti ligoninės medikai dažniausiai tokį pacientą konsultuoja, padaro tyrimus ir paskiria gydymą. Tačiau vėliau, kai reikia iš Ligonių kasų atgauti šio paciento gydymui skirtus pinigus, konfliktuoti tenka su šeimos gydytojų įstaigų vadovais. Pastarieji mano, jog ligoninė pacientus konsultuoti turi tik tuomet, kai nedirba šeimos gydytojai. Tik būtinąją pagalbą ligoninė privalo teikti bet kuriuo laiku, taip pat priimti pacientą, kuris turi šeimos gydytojo išrašytą siuntimą. Tiesa, pacientui visiškai nerūpi, kam Ligonių kasos už konsultacijas perveda pinigus. Tačiau gydymo įstaigos juos priverstos skaičiuoti. Kai kurių rajonų bei miestų ligoninės jau išsprendė šią problemą: be siuntimo besikreipiantis pacientas už konsultaciją turi sumokėti 20 litų. Jų Priėmimo skyriuose pacientų apmažėjo. Šis įstatymu pagrįstas kelias pradėtas taikyti ir Vilkaviškio ligoninėje. Daugelis vyresnio amžiaus žmonių, kuriems ligoninėje gydytis teko dar tarybiniais laikais, sunkiai suvokia, jog pacientui ir jo ligai gydyti skiriama tam tikra pinigų suma. Į ją įeina ne tik vaistai, tyrimai,– bet ir medikų atlyginimai, maistas, išlaidos patalynei ir kt. Terapijos skyrius, pavyzdžiui, krūtinės anginai, širdies ritmo sutrikimams, sąnarių ligomis sergančiam pacientui gydyti iš Ligonių kasų gauna 266,66 litus. – Jei ligonis pas mus praleidžia 10 parų, tai vienai dienai skiriame 26 litus. Įsivaizuokite, ką ligoniui už tokią sumą galime skirti? – retoriškai klausė Terapijos skyriaus vedėja Angelė Mazauskienė. – Vien pilvo echoskopijos tyrimas kainuoja 20 Lt, skydliaukės – 10 Lt, kraujo kiekvienas parametras 3–7 Lt, o jų juk tiriame daug. Neišsitenkame skirtoje sumoje, todėl kartais prašome ligonių įsigyti vaistus iš savo lėšų. Ligoninėn patekę pacientai paprastai nori ne tik pasveikti, bet ir pasinaudoję proga pasidaryti kitus tyrimus. – Mums sunku išaiškinti žmogui, jog pagal dabartinius įstatymus pinigai skiriami tik tai ligai gydyti, dėl kurios pacientas pateko į ligoninę. Už kitus tyrimus ligoninei Ligonių kasos neapmoka. Dėl tyrimų pacientas turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, – aiškino A.Mazauskienė. Nervų ligų skyriaus vedėja Valė Tamulienė sakė, jog jų skyriuje gydosi daug pacientų, perkopusių per aštuoniasdešimtmetį. Tokio amžiaus žmonės paprastai serga lėtinėmis ligomis, kurios tęsiasi daugybę metų. Tačiau senukai primygtinai reikalauja būti gydomi stacionare. Medikai tokiu atveju stebuklų nepadarys, pacientas lėtinę ligą gali gydytis ir ambulatoriškai. Kur kas svarbiau padėti insulto ištiktam ligoniui ar nepaeinančiam, greitosios atvežtam neštuvuose. Todėl perpildytame skyriuje ligoniams tenka gulėti net koridoriuje. Medikai pamena neseniai buvusį atvejį, kai net sofos skyriuje buvo priguldytos pacientų. Sunkų, dūstantį ligonį gydytojai paguldė ant sustumtų fotelių. Vilkaviškio ligoninės Terapijos skyrius talpina 53 pacientus, Nervų ligų – 28. Tačiau šiuose skyriuose pastaruoju metu gydoma beveik dešimčia pacientų daugiau. Medikai sako nesiskundžiantys susidariusia padėtimi, tačiau prašo pacientų supratimo. Ypač sergančių tokiomis ligomis, dėl kurių gydymo turėtų kreiptis pas savo šeimos gydytoją. Publikuota: 2005-04-22 16:21:47 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą * Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|