|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2008-01-29 09:27
Neseniai Pilviškių vidurinės mokyklos LDAALR organizacijos dėka įsteigtas mokyklos tiras. Tirui paruošta šviesi ir erdvi salė. Įrengti taikiniai ir taikomosios figūros. Tirui vadovauja dešimtos klasės mokinys Alg. Merkevičius. Praėjusią vasarą Pašeimenių septynmetės mokyklos moksleiviai, vadovaujami mokytojos Vazalienės, 25 arų plote augino cukrinius runkelius. Pristatę juos į cukrinių runkelių punktą, gavo daugiau kaip 50 kg cukraus. Prasidėjus žiemai, mokyklos vadovybė suorganizavo arbatą ilgosios pertraukos metu. Šia iniciatyva labai patenkinti ne tik mokiniai, bet ir jų tėvai. Pavasarį cukriniais runkeliais mokiniai numatę apsėti 50 arų plotą. Kybartų miesto sode (prieš geležinkelio stotį, šalia kurios stovėjusio raudono mūro name prieš šimtą su viršum metų prabėgo Isaako Levitano vaikystė) rinkosi Kybartų miesto gyventojai, aplinkinių kolūkių žemdirbiai, rajono mokyklų atstovai. Partijos rajono komiteto antrasis sekretorius Vytautas Sudeikis perkerpa juostelę ir audeklui nukritus matome ant aukšto postamento biustą žmogaus, kuris savo tapyba žinomas visame pasaulyje. Kybartų K.Donelaičio vidurinės mokyklos mokytoja A.Kazlauskienė kybartiečių vardu taria nuoširdų ačiū paminklo autoriams – skulptoriui, Lietuvos TSR liaudies dailininkui Broniui Vyšniauskui ir jo sūnui architektui Rimvydui. Lietuvos TSR kultūros ministro pavaduotojas A.Kiudulas pažymėjo, jog šio paminklo atidarymu į Vilkaviškio rajono kultūrinio gyvenimo metraštį įrašomas dar vienas reikšmingas puslapis. Šiandien vertėjų dėka skaitome armėnų, moldavų, gruzinų, uzbekų, turkmėnų ir kitų tautų poeziją bei prozą, sužinome apie jų gyvenimą, kultūrą. Tokios draugystės tiltas nusitiesė nuo Kiršų iki Ašchabado – Turkmėnijos sostinės. Jis atsirado todėl, kad tolimosios Azijos vakaruose, Turkmėnijos dykumose, suskambo mūsų poetės S.Nėries balsas. Jam skambėti padėjo turkmėnų liaudies sūnus Saparmaratas Ovezberdyjevas – poetas ir vertėjas. Jis verčia J.Marcinkevičiaus, E.Mieželaičio ir kitų mūsų žinomų rašytojų eiles. Šis žmogus pasidarė tikras Alvito literatų draugas ir bičiulis. Kelis kartus viešėjo Lietuvoje, žada vėl atvykti į Alvitą. Praeitais metais sodybinių sklypų nuomotojai ir ūkininkai pardavė valstybei 39 947 tonas, arba 70 proc., valstybės superkamo pieno. O kur dar individualūs pieno pardavėjai, kurie apkabinėję bidonėliais dviračius ir motociklus kas rytą pasirodo daugiabučiuose namuose. Sunku suskaičiuoti, kiek gyventojai užaugina ir parduoda mėsos. Statistika kalba, jog gyventojai pardavė valstybei tik 17 proc. visos supirktos mėsos, tačiau į šį skaičių neįeina skerdiena, kuria kas savaitgalį užverčiami turgaus prekystaliai. O kur dar sunkiasvoriai buliai, išvežti į Turkiją, Vokietiją, Lenkiją? Vien tas faktas, jog pastaruoju metu apie 80 proc. kiaulių laiko gyventojai, kalba apie tai, jog perkame ir valgome daugiausia individualiuose tvartuose užaugintą kiaulieną. Tačiau vystydami ir plėsdami privačią kiaulininkystę gyventojai susiduria ir su kai kuriomis problemomis. Visų pirma – tai kiaulių veisimas. Dažnas gyventojas laiko 3–5 kiaules. Paršelius perka turguje. Ne vienas norėtų laikyti nuosavą paršavedę. Tačiau kur sukergti kiaulę? Dėl kiekvienos paršavedės kuilio nelaikysi. Publikuota: 2008-01-29 09:27:04 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika * Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|