„Santaka“ / Atgarsiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-01-29 09:06

Dalinkitės:  


Atgarsiai


Ar pagerės želdynų priežiūra įsigaliojus naujam įstatymui?



Perskaičiau sausio 19 d. „Santakoje“ išspausdintą Eglės Mičiulienės straipsnį „Kas ir kodėl nupjovė medžius Vilkaviškio miesto centre“ ir noriu pasakyti, kad priimti sprendimą nupjauti medį – sunkus uždavinys.

Pirmiausiai – medis yra gyvas organizmas, vertingas mūsų aplinkai ir keliantis estetinį pasigėrėjimą. Pastatą galima nugriauti ir vietoje jo pastatyti kitą, didesnį ir geresnį (net Valdovų rūmus atstatome). Nupjovę medį, prarandame jį visam laikui. Net jei vietoje vieno pasodinsime dešimt, tai vis tiek bus tiktai dešimt mažų medelių.

Medžių apsaugos įstatymai yra griežti, ir tai labai gerai, nes dažnai žmonės nepagalvoja, prieš kokią vertybę pakelia ranką.

Tačiau ką daryti su tais medžiais, kurie dažniausiai dėl nežinojimo buvo pasodinti netinkamoje vietoje?

Dažnai kraštovaizdžio architektai suprojektuoja ir pasodinama daugiau medelių tam, kad vėliau būtų didesnė galimybė rinktis, kuriuos palikti, arba kad būtų greitesnis pradinis efektas. Bet tai nereiškia, kad tiek medžių turės likti visam laikui. Kaip juos pašalinti, kai dabar juos saugo įstatymas, ir dar – ką pasakys visuomenė?


Noriu priminti triukšmą, kuris kilo dėl želdinių, augusių tarp dabar esančio SEB banko ir parduotuvės, naikinimo. Akivaizdu, kad tokioje mažoje erdvėje dideliems medžiams buvo ne vieta. Ar dabar ta vieta tinkamai suprojektuota ir įrengta – kitas klausimas.

Dar vienas pavyzdys – medžiai tarp dabar esančių „Jūrinės šarkos“ ir „Ant kampo“ parduotuvių. Ir aš abejojau, ar juos visus reikia šalinti. Šiandien matome, kad pasielgta teisingai.

Dabar – pavyzdys iš Atgimimo aikštės. Už stendo su Vilkaviškio miesto žemėlapiu auga dvi Duglaso pocūgės. Jos buvo pasodintos trys, galvojant ateityje palikti tik vieną. Laikui einant vienas medelis nudžiūvo – dabar auga du. Kraštovaizdžio architekto akimis žiūrint, būtina vieną nukirsti, ir reikia nukirsti didesnįjį.

Kaip tai padaryti, kai abu medžiai vienodai saugomi ir jokios priežasties jiems nukirsti nėra: gyventojai nesikreipia, o seniūnas negali visus dalykus išmanyti vienodai gerai?

Kas šiuo atveju turi prisiimti atsakomybę ir padaryti taip, kaip turi būti?

Noriu pranešti, kad atsakymas jau yra.

Nuo šių metų sausio 1 dienos mūsų šalyje įsigaliojo Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas (Valstybės žinios, 2007-07-19, Nr. 80-3215). Šiuo Želdynų įstatymu siekiama užtikrinti želdinių, augančių ne miškų paskirties žemėje, apsaugą nuo niokojimo, juos tausoti bei išsaugoti jų biologinę įvairovę.


Šis įstatymas padės išsaugoti gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, sudarys sąlygas želdynams atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas.

Želdynų įstatymas sureguliuos rajonų savivaldos, kitų institucijų, nevyriausybinių organizacijų, juridinių ir fizinių asmenų santykius želdinių apsaugos, tvarkymo, naudojimo ir kūrimo srityje.

Įgyvendinant įstatymą, želdynai bus inventorizuoti, parengti skverų ir parkų ribų planai, kad ateityje juos būtų galima įtraukti į nekilnojamojo turto kadastrą. Miestų ir gyvenviečių želdinimui bus naudojami tik kokybės reikalavimus atitinkantys sodmenys. Pagerės želdynų priežiūra, o tai tiesiogiai prisidės prie žmonių gyvenimo kokybės gerinimo – vieno iš svarbiausių valstybės uždavinių.

Iki šiol šis valstybės uždavinys buvo įgyvendinamas per Vietos savivaldos įstatymą. Jame gyventojų poilsio organizavimas yra priskirtas prie savarankiškų savivaldybės funkcijų.

Deja, šiai funkcijai atlikti vietos savivalda, ne išimtis ir mūsų rajonas, lėšų ir dėmesio skyrė per mažai. Tas pat pasakytina ir apie aplinkos kokybės gerinimą. Iki šiol mūsų rajono gyvenviečių ir kaimų želdynų būklė blogėjo.

Nuo dabar želdynų ir juose esančių želdinių tvarkymą reglamentuos Želdynų įstatymas. Jame numatyta, kad savivaldybės administracija turi parengti nuostatus suformuoti želdynų apsaugos ir priežiūros komisijai, veikiančiai prie savivaldybės administracijos visuomeniniais pagrindais.


Ar pagerės želdynų priežiūra, mūsų miestų ir miestelių, gyvenviečių ir kaimų įvaizdis, o kartu – ir mūsų gyvenimo kokybė, dabar priklausys nuo Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narių ir suformuotos želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos darbo.



Vytautas LEKEŠIUS

Kraštovaizdžio architektas, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narys





Publikuota: 2008-01-29 09:06:16

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai