„Santaka“ / Kiek lietuviška degtinė Lietuvoje?

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-01-25 17:08

Dalinkitės:  



Kiek lietuviška degtinė Lietuvoje?


Galime pagrįstai didžiuotis, kad gyvename kraštuose, kuriuose buvo išvarytas pirmasis tikros degtinės lašas. Tiesa, mokslininkai vis dar nesutaria, kuri šalis tai padarė pirmoji.

Lenkai tikina, kad „wodka“ buvo paminėta jų raštuose jau XVI amžiuje. Rusai tvirtina, kad jau prieš tūkstantį metų jų protėviai gėrė skystį, vadinamą „duonos vynu“. Ukrainiečiai sako, kad žodis „horilka“ ne ką jaunesnis nei lenkiškas „wodka“. Tačiau visi sutaria dėl dviejų dalykų. Pirmas: degtinė buvo išrasta slavų arba baltų. Antras: gana tų kalbų...



Ne visa, kas balta, – degtinė

Įdėmiau pažvelkime į „degančio vandens“ butelį. Europos Sąjunga nustatė griežtus reikalavimus gėrimui, kuris nori vadintis „degtine“. Į šį garbingą klubą nepriimami silpnesni nei 37,5 procento stiprumo nariai. Gėrimas taip pat turi būti pagamintas tradiciniu būdu iš žemės ūkio produkto.

Nėra tautos, kuri nebūtų sugalvojusi, kaip pasigaminti savotiškos degtinės. Centrinė Europa turi slivovicą. Britų salos – viskį ir džiną, o Meksika – tekilą. Pietų Europa gamina savąją iš vynuogių, kinai – iš sorų, japonai – iš ryžių, amerikiečiai – iš kukurūzų. Tuo tarpu mes, Rytų Europos gyventojai, puikiai žinome, iš ko gaminama tikra degtinė. Be abejo, tik iš grūdų.




Ne visa, kas Lietuvoje, – lietuviška

Ar žinojote, kad Lietuvoje jau dešimt metų yra tik viena tikrai lietuviška degtinė?

Sunku patikėti, kai matai, koks „baltakės“ pasirinkimas prekybos centruose! Tačiau nereikia aklai pasitikėti užrašu „Made in Lithuania“.

Lietuvos įstatymai nurodė, kad „originalia lietuviška degtine“ gali vadintis bent 40 laipsnių „baltoji“, pagaminta iš aukščiausios rūšies spirito. Negana to, visi degtinės gamybos procesai turi būti atliekami Lietuvoje.

Lietuvoje yra viena „vietinė baltakė“, kuri neemigruoja iš tėvynės nė vienu savo gyvenimo etapu.

Tai – jau dešimt metų „Vilniaus degtinės“ gaminama „Bajorų“ degtinė. Šios degtinės gamybai tiekiamas aukščiausios rūšies spiritas iš Obelių (Rokiškio r.), kur įsikūrusi vienintelė mūsų šalyje spirito varykla, gaminanti spiritą iš Lietuvoje užaugintų javų.

Obelių bendrovė spiritą tiekia tik „Bajorų“ degtinę gaminančiai „Vilniaus degtinei“.

Ekspertai ir mėgėjai sako, kad tai atsiliepia degtinės kokybei, nes „Bajorų“ jie vertina paprastai: „Savi marškiniai – arčiau kūno.“



Jonas TAMAŠAUSKAS



Užsk. 472





Publikuota: 2008-01-25 17:08:53

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai