„Santaka“ / Artūras Zuokas: nacionalinis investuotojas – mes visi

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-01-25 17:01

Dalinkitės:  



Artūras Zuokas: nacionalinis investuotojas – mes visi


Šią savaitę Liberalų ir centro sąjungos valdyba pareiškė nepritarianti Ūkio ministerijos parengtam ir Seime svarstomam Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo projektui bei nacionalinio investuotojo steigimo derybų rezultatams ir siūlo Vyriausybei atsiimti Seimui pateiktus dokumentų projektus. Apie „trigalvį slibiną“ kalbamės su liberalcentristų pirmininku Artūru Zuoku.

– Tai kodėl gi liberalcentristai pakilo į kovą su „trigalviu slibinu“? Nejaugi Lietuvai nereikia atominės elektrinės?

– Mes visuomet tvirtai pasisakėme ir pasisakome už tai, kad Lietuva išliktų atomine valstybe. Už tai, kad kuo greičiau būtų pastatyti elektros energijos tiltai į Europą ir Lietuvos energetinė sistema galų gale priklausytų ne vien tik nuo Rusijos. Tačiau dabartinės sutartys dėl nacionalinio investuotojo kūrimo šių tikslų tikrai neužtikrins.

Pateiktose sutartyse nėra jokių įpareigojimų ar įsipareigojimų nacionaliniam investuotojui pastatyti naują AE, elektros tiltus į Švediją ir Lenkiją.

Susidaro įspūdis, kad peršamas LEO LT modelis yra tik būdas neįnešant nė vieno cento be jokio konkurso „prichvatizuoti“ AB „Lietuvos energiją“ ir Rytų skirstomuosius tinklus. Pradžiai – bent trečdalį.


Be to, sutartyse visiškai neginami elektros vartotojų interesai. Klausantis kalbų apie nacionalinį investuotoją, daugeliui gali atrodyti, kad jį kuria tik privatus kapitalas – „NDX energija“. Tačiau šis požiūris mažų mažiausiai neteisingas. Investuojame kiekvienas iš mūsų – ir kaip Lietuvos piliečiai, kuriems priklauso AB „Lietuvos energija“ ir Rytų skirstomieji tinklai, ir kaip eiliniai elektros vartotojai, apmokantys sąskaitas už elektrą.

– Kas kaltas dėl dabartinio derybų rezultato?

– Visas nacionalinio investuotojo kūrimo projektas pradėtas vykdyti be jokio konkurso, pasirinkus vieną privatų partnerį. VST tapo derybų dalyviu tik todėl, kad perparduoda vartotojams kitų pagaminamą elektros energiją. Nebūtinai degalinė turi statyti benzino gamyklą, yra ne vienas būdas, kaip tą galima padaryti. Aš dirbau su daugeliu stambių projektų ir galiu patvirtinti – derybos su verslininkais būna sėkmingos tik tada, kai valstybės atstovai aiškiai suvokia viešąjį interesą ir pasiryžę jį ginti iki pat galo.

„Vilniaus prekybos“ derybininkai puikiai atstovavo savo interesams. Natūralu, kad verslininkų pagrindinis siekis – pelnas. Savo darbo neatliko Vyriausybės derybininkai. Man susidaro įspūdis, jog Ūkio ministerija gina privataus investuotojo interesą, pamiršdama, jog prisiekė ginti valstybę ir jos piliečius. Simboliška yra „trigalvio slibino“ transformacija į „viengalvį liūtą“ – derybų metu valstybei priklausančios galvos kažkur dingo.


Kelia susirūpinimą ir elementari derybų grupės teisinė nekompetencija. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas jau konstatavo, kad daugelis „susiderėtų“ nuostatų prieštarauja Konstitucijai, o Europos teisės departamentas pažymėjo – projektai nesuderinami ir su europine teise.

– O ką siūlote daryti?

– Mes pasiūlėme Vyriausybei ir jos derybininkams atsiimti sutartis ir jas tobulinti. Sutartyse privalu įtvirtinti realius saugiklius, kurie garantuos Lietuvos žmonėms patikimą elektros tiekimą už teisingą kainą, užtikrins Lietuvos elektros sistemos jungtis su Lenkija ir Švedija. Valstybės atstovai privalo pasiekti, kad atominė elektrinė bus pastatyta ne tik popieriuje. Raimondas Šukys tokias pataisas jau įregistravo.

Be to, reikia spręsti Kauno ir Kruonio hidroelektrinių likimą. Nors valstybė įsipareigojo išlaikyti jas savo rankose, tačiau pagal dabartinį projektą šios elektrinės atiduodamos LEO LT. Ar jas po to susigrąžinsime?

Mes inicijuojame ir derybas su ES dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo.

Ir galiausiai – teiksime Elektros energetikos įstatymo pataisas, kurios užkirs kelią nepagrįstam elektros kainų didėjimui ateityje.

Esu įsitikinęs – Lietuvos energetika gali ir turi būti skaidri, efektyvi, o svarbiausia – atitinkanti gyventojų poreikius. Todėl valstybės vardu priimantieji sprendimus turi atsiminti – tarnauja jie ne verslui, bet Lietuvos žmonėms.




Dovilė JAKAITYTĖ



Užsk. 475





Publikuota: 2008-01-25 17:01:58

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai