|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-04-21 08:40
Kalė Fandra, puikiai pasirodžiusi ne vienose varžybose, klusniai vykdė visas Kinologų grupės vyr. pasieniečio Edvardo Mudričenko komandas.Romo ČĖPLOS nuotr. Eglė MIČIULIENĖ
Trijų mokslo įstaigų – Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos, Kybartų pagrindinės bei Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinės mokyklų – moksleivius į Atvirų durų dieną pakvietė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės Girėnų užkarda. Dabartinės Pasienio tarnybos istorija – ne tokia ilga. Ši tarnyba (jei nekalbėsime apie prieškario Lietuvą) buvo pradėta formuoti 1990 m., atkūrus mūsų valstybės nepriklausomybę. Iki šių dienų vyko ne viena reorganizacija, keitėsi tarnybos struktūra, pavadinimai. Apie visa tai ir dabartinę tarnybos situaciją moksleiviams glaustai papasakojo Štabo sienos apsaugos skyriaus vyresnysis specialistas kapitonas Antanas Butrimanskas. Lazdijų rinktinė, kuriai priklauso keturios užkardos, tarp jų – ir Girėnų, saugo beveik 180 km ilgio sienos ruožą su Baltarusija, Lenkija bei Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. A.Butrimanskas džiaugėsi, kad siena saugoma gerai, tad jos pažeidėjų smarkiai sumažėję. Kapitonas mokinius trumpai supažindino ir su pasienio tarnybos rūšimis, iš kurių labiausiai jaunuosius svečius sudomino... slapukai. Pareigūnai paaiškino, jog tai pasieniečiai, kurie užsimaskavę stebi aplinką ir pastebėję ką nors įtartino mobiliomis ryšio priemonėmis žinias perduoda į postą. A.Butrimanskas skatino vaikus susidomėti pasieniečio profesija. Anot jo, darbas įdomus, žmonės daug laiko praleidžia gamtoje, be to, gauna neblogą atlyginimą. Štabo sienos apsaugos skyriaus specialistas leitenantas Antanas Valaitis moksleiviams pasakojo apie pasienio kontrolės punktus. Šis pareigūnas savo tarnyboje atsakingas už dokumentų patikrą. Toks darbas, anot leitenanto, reikalauja ypatingo atidumo, kruopštumo ir žinių. A.Valaitis rodė mokiniams įvairių šalių dokumentų klastotes, kuriomis naudojantis buvo mėginta nelegaliai kirsti sieną. Specialistas pasakojo apie atvejį, kai buvo sulaikytas sieną kirsti norėjęs prancūzas su lietuvišku pasu. Buvo ir dar drąsesnis vyrukas, sugalvojęs per valstybinę sieną pereiti su savo sesers dokumentu. Įdomu, ypač vaikinams, buvo klausytis ir užkardos vado pavaduotojo Juozo Sideravičiaus. Jis kalbėjo apie pasieniečių ginkluotę. Pasirodo, kiekvienas pasienietis turi po pistoletą ir automatą, kuriems tarnybos metu būna skirta po dvi dėtuves šovinių. Kad galėtų nešiotis ginklus, pasieniečiai privalo išlaikyti įskaitas. Įgūdžiams palaikyti nuolat rengiamos šaudymo pratybos. Pareigūnas priminė mokiniams vieną svarbią taisyklę: niekuomet ginklo negalima laikyti nukreipus į žmogų Štabo Personalo skyriaus vyresnysis specialistas leitenantas Audrius Talandis moksleivius supažindino su pasieniečius ruošiančiomis mokymo įstaigomis – Mykolo Romerio universitetu ir Visagino pasieniečių mokykla. Pareigūnas pabrėžė, jog labai svarbu yra būsimo studento fizinis pasirengimas. Iš pernai mėginusių įstoti 67 moksleivių net 12 neišlaikė fizinio pasirengimo įskaitos. Tačiau išgirdę normatyvus dauguma mokinių sakė, jog jie – tikrai įveikiami. Kai kurie moksleiviai neslėpė, jog į pasienį važiavo daugiau dėl to, kad nereikėtų eiti į pamokas, tačiau apžiūrėti užkardą jiems buvo įdomu. Bet buvo ir tokių, kurie jau tvirtai pasiryžę pasirinkti pasieniečio specialybę. Jau yra ir apsisprendusių, į kur – pasieniečių mokyklą ar Mykolo Riomerio universitetą – netrukus veš dokumentus. Kol vieniems moksleiviams pareigūnai pasakojo apie savo darbą, kiti tuo metu apžiūrinėjo pasieniečių džipus „Landrover“, važinėjosi tarnybiniais dviračiais. Kinologai mokiniams parodė, kokie protingi jų tarnybos šunys. Jie labai padeda ieškant narkotikų, kitų draudžiamų per sieną vežti medžiagų, yra puikūs pėdsekiai. Mokiniai su pavydu stebėjo, kaip aviganiai klusniai įvykdė visas šeimininkų komandas, įveikė kliūčių ruožą, surado „sienos pažeidėjo“ pamestus įkalčius. Nuo pro šalį bėgusio šuns atokiau pasitraukusias merginas kinologas padrąsino – be komandos toks dresuotas šuo niekuomet nieko nepuls. Pasieniečių pakviesti jaunieji svečiai apžiūrėjo ir 18 metrų aukščio stebėjimo bokštelį. Publikuota: 2005-04-21 08:40:37 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą * Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|