|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2008-01-22 09:09
|
|
|
Policijos tyrėjai sakė negalį skųstis, kad mūsų rajono apylinkės prokurorai (nuotr. iš kairės: S.Striauša, A.Kubiliūtė, A.Furmonas, vyr. prokuroro pavaduotojas A.Žukauskas, vyr. prokuroras K.Jasaitis) jiems primestų savo darbus.
Romo ČĖPLOS nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Pagal Vidaus reikalų ministerijos atlikto tyrimo rezultatus, daugiau nei pusė šalies policijos tyrėjų atlieka darbus, kurie pagal įstatymus priskirtini prokurorams. Šie praėjusią savaitę paskelbti duomenys sukėlė nepasitenkinimą bei teisėsaugininkų diskusijas. Apie tai bei apie mūsų rajono apylinkės prokuratūros darbą kalbėjomės su rajono vyriausiuoju prokuroru Kęstučiu JASAIČIU.
– Prieš daugiau nei ketverius metus, pasikeitus Baudžiamojo proceso kodeksui, pakito prokuratūros funkcijos. Prokurorai patys nusikaltimų jau nebetiria. Tad daugelis žmonių, mažai susiduriančių su teisėsaugos institucijomis, net nesupranta, ką apskritai veikia prokurorai?
– Iš tiesų, vyresnio amžiaus žmonės dar iš sovietinių laikų prisimena, kad prokuratūra rūpindavosi viskuo. Prokurorai buvo atsakingi ir už kolūkio fermos veršelių kritimą, ir už derlingumą, prokurorui galėjai pasiskųsti dėl neišmokėto atlyginimo, visų kitų negatyvių reiškinių rajone. Iki 1993 m. prokuratūra atliko tokią funkciją – vykdė bendrąją priežiūrą. Tačiau vėliau valstybėje susikūrė specialios institucijos ir joms buvo perduotos minėtos funkcijos. Pagrindinė prokuratūros funkcija – ikiteisminio tyrimo kontrolė ir priežiūra. Paskutiniu metu akcentuojamas viešojo intereso gynimas, t. y. prokuroro darbas civilinės teisės srityje ginant visuomenės ar jos dalies interesus.Prokuroras visuose ikiteisminiuose tyrimuose, kuriuos mūsų rajone pradeda trys institucijos – Policijos komisariatas, Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba bei Kybartų pataisos namai, priima pagrindinius sprendimus. Kiekvienam ikiteisminiam tyrimui paskiriamas jį prižiūrintis prokuroras, kuris ir priima pagrindinius sprendimus. Visi prokurorai turi savo sritis – pagal tai jiems ir skiriami prižiūrimi tyrimai. Vienu metu vienas prokuroras kontroliuoja apie 50 ikiteisminių tyrimų. Jis skiria kardomąją priemonę, nustato terminus ikiteisminiam tyrimui atlikti. Taip pat prokuroras sprendžia, ar ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas, ar pasieks teismą. Pagal įstatymą, nutraukiant kai kuriuos ikiteisminius tyrimus, reikalingas teismo sutikimas. Prokuratūra ikiteisminį tyrimą atlieka tik tokiu atveju, jei su nusikaltimu susiję pareigūnai, tyrimas ypač sudėtingas, didelės apimties ir t. t. Prokuratūros nedarbo metu visuomet paskiriamas atsakingas prokuroras, kuris turi atvykti, jei įvyksta sunkus nusikaltimas, įtariamajam skiriamas suėmimas ar pan.
Surinkus pakankamai duomenų įtarimui pagrįsti, prokuroras rašo kaltinamąjį aktą ir byla keliauja į teismą. Iš savo prokuroro praktikos žinau, kad kai kuriais atvejais parašyti kaltinamąjį aktą – ilgas ir sudėtingas darbas. Ilgiausias mano parašytas kaltinamasis aktas buvo 262 puslapių. Apskritai, prokuratūroje labai daugėja „popierizmo“, kuris užima didžiąją darbo dalį.
Teisme prokuroras palaiko valstybinį kaltinimą – t. y. padeda ne teisėjui, o teismui išsiaiškinti, ar kaltinamasis iš tiesų kaltas ir kokia bausmė jam priklausytų pagal įstatymą. Prokuroras yra valstybės pareigūnas. Teisme jis vilki juodą mantiją su raudonu kaklaraiščiu, kuriame įsegtas ženklas su valstybės herbu.
Advokatas – samdytas, privatus teisininkas. Jis bando įrodyti, kad ginamasis nekaltas. Teismas sprendžia – nuteisti žmogų ar išteisinti. Jei kaltinamasis išteisinamas, vadinasi, prokuroras dirbo nepakankamai gerai.
Per praėjusius metus mūsų prokuratūra kontroliavo 932 ikiteisminius tyrimus (2006 m. – 943). Tik 202 bylos pasiekė teismą, kiti tyrimai buvo nutraukti, nes nerasta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties arba tyrimas buvo tęsiamas nenustačius įtariamojo. Tyrimų skaičius toks didelis dėl to, kad pagal dabartinius įstatymus ikiteisminis tyrimas pradedamas iškart, vos galimai įtarus nusikaltimą. Pavyzdžiui, jei žmogus randamas negyvas, pradedamas ikiteisminis tyrimas. Paaiškėjus, kad jo mirtis nesmurtinė, tyrimas nutraukiamas. Taip pat ir su autoavarijomis, kitais įtariamais nusikaltimais, kurie pasirodo besą tik administraciniai pažeidimai ar išvis įtarimai nepasitvirtina.
– Papasakokite apie kolektyvą, kuriam vadovaujate.
– Mūsų prokuratūroje dirba 7 prokurorai, dvi prokurorų padėjėjos, raštinės vedėja, kompiuterių specialistas ir pagalbiniai darbuotojai – iš viso 14 žmonių. Etatų lyg ir pakaktų, tačiau problema, kad darbuotojai dažnai keičiasi. Prokuratūrai pradėjau vadovauti 2001 m. Per nepilnus septynerius metus pasikeitė beveik visi prokurorai. Iš „senbuvių“ teliko tik Ramutis Mickus ir tuomet tik ką darbą Vilkaviškyje pradėjusi Asta Antanaitienė. Visi kiti – nauji žmonės. Beje, iš visų prokurorų – tik vienas vilkaviškietis. Kiti į darbą važinėja iš Marijampolės. Gal tokią kaitą ir lemia tai, kad į prokuratūrą neateina dirbti vietiniai teisininkai. Mat važinėjantiems darbuotojams dažnai kyla dėl to problemų ir jie susiranda darbą gyvenamojoje vietoje. Taip prieš metus, išdirbęs gal tik pusmetį, į gimtąją Dzūkiją išvyko jaunas prokuroras Inetas Volungevičius. Vietoj jo dabar turime jauną prokurorę, marijampolietę, anksčiau dirbusią ir Vilkaviškio policijos komisariate Agnę Kubiliūtę.
Beveik visi Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjai – buvę prokurorai. Vilkaviškio prokuratūroje anksčiau dirbo ir dabartinis teismo pirmininkas A.Antanaitis, ir teisėjai A.Vieraitis, A.Žemantauskienė. L.Vaitkus – taip pat buvęs prokuroras. Matyt, darbas teisme išvilioja mūsų prokurorus. Manęs asmeniškai darbas teisme nevilioja, bet tai priklauso nuo žmogaus pastovumo.
Mūsų kolektyvas – vienas jauniausių respublikoje. Neturime nė vieno prokuroro, dirbusio „anais“ laikais. Visi karjerą pradėjome nepriklausomoje Lietuvoje.
– Kaip manote, kodėl į prokuratūrą negrįžta dirbti vietiniai teisės mokslus baigę studentai. Gal savame krašte sunkiau dirbti, o gal prokurorams keliami itin aukšti reikalavimai?
– Iš tiesų, svetimame mieste, kur nieko nepažįsti ir nesi susijęs nei draugystės, nei giminystės ryšiais, dirbti lengviau. O norint tapti prokuroru, reikia turėti aukštąjį teisinį magistro išsilavinimą, pereiti atranką ir išlaikyti specialius egzaminus, kuriuos vertina ne tik prokuratūros, bet ir teismų sistemos pareigūnai, mokslo įstaigų atstovai. Neseniai skaičiau statistinius duomenis, kad šiuos egzaminus išlaiko tik kas antras, norintis tapti prokuroru. Dar galime džiaugtis, kad bent šiuo metu mums prokurorų netrūksta. Praėjusiais metais devynis mėnesius pas mus trūko vieno prokuroro. Bent dešimt rajonų ir dabar turi laisvų prokurorų etatų, bet neranda norinčių dirbti. Didieji miestai su šia problema susiduria pakankamai retai.
– Kokie prokuratūros santykiai su Policijos komisariatu ir apylinkės teismu?
– Žinoma, darbiniai. Mes kontroliuojame policijos darbą, todėl kartais nesame labai mylimi. Kuo policininkas prasčiau atlieka savo darbą, tuo sunkiau prokurorui. Jam tenka grąžinti tyrimo medžiagą papildyti, prašyti pakartoti apklausas, kviesti liudininkus ir t. t. Ilgai tęsiantis tyrimui, gaišinami žmonės. Bet galiu pasidžiaugti, kad yra labai profesionaliai dirbančių policijos tyrėjų. Galiu pasidžiaugti N.Sriubienės, R.Jankauskienės, J.Misevičienės, M.Miesčionaičio, K.Šomkienės darbu. Jie savo pareigas atlieka gerai.
Mūsų darbą kontroliuoja aukštesnės prokuratūros arba teismas.
– Kaip galėtumėte pakomentuoti šalyje kilusį skandalą, kad policininkai verčiami dirbti prokurorų darbą?
– Kiekvieną darbą privalo dirbti tas, kam numatyta pagal įstatymą. Mūsų rajone tikrai nėra problemos, kad prokurorai tyrėjams krautų savo darbą. Mes priimame sprendimus, kuriuos privalome priimti, ir nepatikime to daryti tyrėjams.
Mat jeigu tyrėjas už prokurorą atliktų kažkokį darbą, pavyzdžiui, parašytų sprendimą, kurį prokurorui tereikėtų pasirašyti, – prokuroras tarsi turėtų jam tapti dėkingas, priimti palankius sprendimus, nematyti tyrėjo darbo trūkumų. Tokiu atveju santykiai tampa nebe darbiniai,
netgi nežinau, kaip juos įvardyti. O prokuroro darbas taptų niekinis. Mūsų prokuratūroje tikrai nėra tokių pareigūnų.
Beje, 2006 m. pagal tam tikrus patvirtintus kriterijus buvo vertinami visų rajonų prokuratūrų darbo rezultatai. Prokuratūrų, kuriose dirba 7 ir daugiau prokurorų, kategorijoje mūsų ir Kaišiadorių rezultatai buvo įvertinti geriausiai. Dar nežinome, kaip bus įvertintas mūsų darbas per 2007 metus, nes kol kas rezultatai nesusumuoti. Bet tikiuosi, kad jie bus neblogi.
Pagal Vidaus reikalų ministerijos atlikto tyrimo rezultatus, daugiau nei pusė šalies policijos tyrėjų atlieka darbus, kurie pagal įstatymus priskirtini prokurorams. Šie praėjusią savaitę paskelbti duomenys sukėlė nepasitenkinimą bei teisėsaugininkų diskusijas. Apie tai bei apie mūsų rajono apylinkės prokuratūros darbą kalbėjomės su rajono vyriausiuoju prokuroru Kęstučiu JASAIČIU. |
– Prieš daugiau nei ketverius metus, pasikeitus Baudžiamojo proceso kodeksui, pakito prokuratūros funkcijos. Prokurorai patys nusikaltimų jau nebetiria. Tad daugelis žmonių, mažai susiduriančių su teisėsaugos institucijomis, net nesupranta, ką apskritai veikia prokurorai?
– Iš tiesų, vyresnio amžiaus žmonės dar iš sovietinių laikų prisimena, kad prokuratūra rūpindavosi viskuo. Prokurorai buvo atsakingi ir už kolūkio fermos veršelių kritimą, ir už derlingumą, prokurorui galėjai pasiskųsti dėl neišmokėto atlyginimo, visų kitų negatyvių reiškinių rajone. Iki 1993 m. prokuratūra atliko tokią funkciją – vykdė bendrąją priežiūrą. Tačiau vėliau valstybėje susikūrė specialios institucijos ir joms buvo perduotos minėtos funkcijos. Pagrindinė prokuratūros funkcija – ikiteisminio tyrimo kontrolė ir priežiūra. Paskutiniu metu akcentuojamas viešojo intereso gynimas, t. y. prokuroro darbas civilinės teisės srityje ginant visuomenės ar jos dalies interesus.Prokuroras visuose ikiteisminiuose tyrimuose, kuriuos mūsų rajone pradeda trys institucijos – Policijos komisariatas, Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba bei Kybartų pataisos namai, priima pagrindinius sprendimus. Kiekvienam ikiteisminiam tyrimui paskiriamas jį prižiūrintis prokuroras, kuris ir priima pagrindinius sprendimus. Visi prokurorai turi savo sritis – pagal tai jiems ir skiriami prižiūrimi tyrimai. Vienu metu vienas prokuroras kontroliuoja apie 50 ikiteisminių tyrimų. Jis skiria kardomąją priemonę, nustato terminus ikiteisminiam tyrimui atlikti. Taip pat prokuroras sprendžia, ar ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas, ar pasieks teismą. Pagal įstatymą, nutraukiant kai kuriuos ikiteisminius tyrimus, reikalingas teismo sutikimas. Prokuratūra ikiteisminį tyrimą atlieka tik tokiu atveju, jei su nusikaltimu susiję pareigūnai, tyrimas ypač sudėtingas, didelės apimties ir t. t. Prokuratūros nedarbo metu visuomet paskiriamas atsakingas prokuroras, kuris turi atvykti, jei įvyksta sunkus nusikaltimas, įtariamajam skiriamas suėmimas ar pan.
Surinkus pakankamai duomenų įtarimui pagrįsti, prokuroras rašo kaltinamąjį aktą ir byla keliauja į teismą. Iš savo prokuroro praktikos žinau, kad kai kuriais atvejais parašyti kaltinamąjį aktą – ilgas ir sudėtingas darbas. Ilgiausias mano parašytas kaltinamasis aktas buvo 262 puslapių. Apskritai, prokuratūroje labai daugėja „popierizmo“, kuris užima didžiąją darbo dalį.
Teisme prokuroras palaiko valstybinį kaltinimą – t. y. padeda ne teisėjui, o teismui išsiaiškinti, ar kaltinamasis iš tiesų kaltas ir kokia bausmė jam priklausytų pagal įstatymą. Prokuroras yra valstybės pareigūnas. Teisme jis vilki juodą mantiją su raudonu kaklaraiščiu, kuriame įsegtas ženklas su valstybės herbu.
Advokatas – samdytas, privatus teisininkas. Jis bando įrodyti, kad ginamasis nekaltas. Teismas sprendžia – nuteisti žmogų ar išteisinti. Jei kaltinamasis išteisinamas, vadinasi, prokuroras dirbo nepakankamai gerai.
Per praėjusius metus mūsų prokuratūra kontroliavo 932 ikiteisminius tyrimus (2006 m. – 943). Tik 202 bylos pasiekė teismą, kiti tyrimai buvo nutraukti, nes nerasta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties arba tyrimas buvo tęsiamas nenustačius įtariamojo. Tyrimų skaičius toks didelis dėl to, kad pagal dabartinius įstatymus ikiteisminis tyrimas pradedamas iškart, vos galimai įtarus nusikaltimą. Pavyzdžiui, jei žmogus randamas negyvas, pradedamas ikiteisminis tyrimas. Paaiškėjus, kad jo mirtis nesmurtinė, tyrimas nutraukiamas. Taip pat ir su autoavarijomis, kitais įtariamais nusikaltimais, kurie pasirodo besą tik administraciniai pažeidimai ar išvis įtarimai nepasitvirtina.
– Papasakokite apie kolektyvą, kuriam vadovaujate.
– Mūsų prokuratūroje dirba 7 prokurorai, dvi prokurorų padėjėjos, raštinės vedėja, kompiuterių specialistas ir pagalbiniai darbuotojai – iš viso 14 žmonių. Etatų lyg ir pakaktų, tačiau problema, kad darbuotojai dažnai keičiasi. Prokuratūrai pradėjau vadovauti 2001 m. Per nepilnus septynerius metus pasikeitė beveik visi prokurorai. Iš „senbuvių“ teliko tik Ramutis Mickus ir tuomet tik ką darbą Vilkaviškyje pradėjusi Asta Antanaitienė. Visi kiti – nauji žmonės. Beje, iš visų prokurorų – tik vienas vilkaviškietis. Kiti į darbą važinėja iš Marijampolės. Gal tokią kaitą ir lemia tai, kad į prokuratūrą neateina dirbti vietiniai teisininkai. Mat važinėjantiems darbuotojams dažnai kyla dėl to problemų ir jie susiranda darbą gyvenamojoje vietoje. Taip prieš metus, išdirbęs gal tik pusmetį, į gimtąją Dzūkiją išvyko jaunas prokuroras Inetas Volungevičius. Vietoj jo dabar turime jauną prokurorę, marijampolietę, anksčiau dirbusią ir Vilkaviškio policijos komisariate Agnę Kubiliūtę.
Beveik visi Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjai – buvę prokurorai. Vilkaviškio prokuratūroje anksčiau dirbo ir dabartinis teismo pirmininkas A.Antanaitis, ir teisėjai A.Vieraitis, A.Žemantauskienė. L.Vaitkus – taip pat buvęs prokuroras. Matyt, darbas teisme išvilioja mūsų prokurorus. Manęs asmeniškai darbas teisme nevilioja, bet tai priklauso nuo žmogaus pastovumo.
Mūsų kolektyvas – vienas jauniausių respublikoje. Neturime nė vieno prokuroro, dirbusio „anais“ laikais. Visi karjerą pradėjome nepriklausomoje Lietuvoje.
– Kaip manote, kodėl į prokuratūrą negrįžta dirbti vietiniai teisės mokslus baigę studentai. Gal savame krašte sunkiau dirbti, o gal prokurorams keliami itin aukšti reikalavimai?
– Iš tiesų, svetimame mieste, kur nieko nepažįsti ir nesi susijęs nei draugystės, nei giminystės ryšiais, dirbti lengviau. O norint tapti prokuroru, reikia turėti aukštąjį teisinį magistro išsilavinimą, pereiti atranką ir išlaikyti specialius egzaminus, kuriuos vertina ne tik prokuratūros, bet ir teismų sistemos pareigūnai, mokslo įstaigų atstovai. Neseniai skaičiau statistinius duomenis, kad šiuos egzaminus išlaiko tik kas antras, norintis tapti prokuroru. Dar galime džiaugtis, kad bent šiuo metu mums prokurorų netrūksta. Praėjusiais metais devynis mėnesius pas mus trūko vieno prokuroro. Bent dešimt rajonų ir dabar turi laisvų prokurorų etatų, bet neranda norinčių dirbti. Didieji miestai su šia problema susiduria pakankamai retai.
– Kokie prokuratūros santykiai su Policijos komisariatu ir apylinkės teismu?
– Žinoma, darbiniai. Mes kontroliuojame policijos darbą, todėl kartais nesame labai mylimi. Kuo policininkas prasčiau atlieka savo darbą, tuo sunkiau prokurorui. Jam tenka grąžinti tyrimo medžiagą papildyti, prašyti pakartoti apklausas, kviesti liudininkus ir t. t. Ilgai tęsiantis tyrimui, gaišinami žmonės. Bet galiu pasidžiaugti, kad yra labai profesionaliai dirbančių policijos tyrėjų. Galiu pasidžiaugti N.Sriubienės, R.Jankauskienės, J.Misevičienės, M.Miesčionaičio, K.Šomkienės darbu. Jie savo pareigas atlieka gerai.
Mūsų darbą kontroliuoja aukštesnės prokuratūros arba teismas.
– Kaip galėtumėte pakomentuoti šalyje kilusį skandalą, kad policininkai verčiami dirbti prokurorų darbą?
– Kiekvieną darbą privalo dirbti tas, kam numatyta pagal įstatymą. Mūsų rajone tikrai nėra problemos, kad prokurorai tyrėjams krautų savo darbą. Mes priimame sprendimus, kuriuos privalome priimti, ir nepatikime to daryti tyrėjams.
Mat jeigu tyrėjas už prokurorą atliktų kažkokį darbą, pavyzdžiui, parašytų sprendimą, kurį prokurorui tereikėtų pasirašyti, – prokuroras tarsi turėtų jam tapti dėkingas, priimti palankius sprendimus, nematyti tyrėjo darbo trūkumų. Tokiu atveju santykiai tampa nebe darbiniai, netgi nežinau, kaip juos įvardyti. O prokuroro darbas taptų niekinis. Mūsų prokuratūroje tikrai nėra tokių pareigūnų.
Beje, 2006 m. pagal tam tikrus patvirtintus kriterijus buvo vertinami visų rajonų prokuratūrų darbo rezultatai. Prokuratūrų, kuriose dirba 7 ir daugiau prokurorų, kategorijoje mūsų ir Kaišiadorių rezultatai buvo įvertinti geriausiai. Dar nežinome, kaip bus įvertintas mūsų darbas per 2007 metus, nes kol kas rezultatai nesusumuoti. Bet tikiuosi, kad jie bus neblogi.
Publikuota: 2008-01-22 09:09:29
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|