Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-01-18 17:45

---

Alesė Jankauskienė juokavo, kad deginama žilvičių masė tokia kvapni, jog kamine norisi įrengti dešrų rūkyklą.

Autorės nuotr.

Gražiškių gyventojai jau turėjo progą išbandyti savo seniūnijos plotuose augančių žilvičių kaitrumą. Neseniai už gautas Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programos lėšas įsigyta šių krūmų smulkinimo technika. Pirkinys jau patikrintas. Susmulkintų žilvičių masė sėkmingai šildo nemažus Gražiškių bendruomenės namus. Didžiulė krūva šio kuro suversta prie pastato sienos, kad žmonės, patys panorėję įsitikinti, koks efektyvus šildymas šia ekologiška produkcija, galėtų parsivežti jos namo ir pabandyti.

Užsodins 30 hektarų

Bendruomenės pirmininkė Alesė Jankauskienė sakė, kad darbuotis jau galima visu pajėgumu, nors pirmieji gluosninių žilvičių sodinukai jiems numatytoje žemėje bus sodinami tik šį pavasarį. Juos užveisti planuojama 30 hektarų plote. Kol plantacija paaugs ir augalus bus galima naudoti biokurui, didžiausias gražiškiečių uždavinys – surinkti ir susmulkinti žilvičius nuo 120 kilometrų ilgio melioracijos griovių, esančių seniūnijos ribose ir Vištyčio regioninio parko teritorijoje.

Į projektą įsijungė vienuolika gražiškiečių šeimų, kurių žemėse – trisdešimtyje hektarų – ir bus sodinami bioenergetiniai augalai.



Dvejus metus – jautresni

Pasak viską apskaičiavusių projekto dalyvių, norint apsodinti 1 hektarą gluosniniais žilvičiais, reikia apie 20 tūkstančių maždaug 27 centimetrų ilgio rykštučių. Vienas sodinukas kainuoja 15 centų. Iš viso norimam plotui apsodinti rykštelės kainuotų apie 90 tūkstančių litų. Gražiškiečiai joms įsigyti gali skirti daugiau nei 64 tūkstančius litų.

Išklausę specialistų paskaitas apie jų planuojamus sodinti augalus, būsimo bioenergetinio miško savininkai žino, jog pirmaisiais ir antraisiais metais sodinukai jautrūs piktžolėms. Todėl prieš sodinant žemę reikia paruošti panašiai kaip bulvėms ir nupurkšti nuo piktžolių. Pirmuosius dvejus metus teks purenti ir tarpueilius.



Bendradarbiaus su kitais

Gražiškiečiai, realizuodami savo produkciją, bendradarbiaus su Keturvalakių bendruomene, kuri ruošiasi gaminti šiaudų briketus. Bus pasirašyta sutartis tiekti jiems smulkintą krūmų masę, kurią įmaišius į šiaudų briketus pagerėtų jų kaitra.

Pirmaisiais ir antraisias metais, kol užaugs pasodinti bioenergetiniai žilvičiai, į Keturvalakių briketų gamybos cechą bus vežami melioracijos griovių karklai. Per dvejus metus planuojama pristatyti apie 2 tūkstančius kubinių metrų medienos. Pagamintą produkciją numatyta parduoti ir vietiniams gyventojams, sudaryti sutartis su mokykla, seniūnija, ūkininkais.

Smulkinta gluosninių karklų masė labai tinka kūrenti pakraunamoms krosnims.



Steigs žilvičių kooperatyvą

Pasak gražiškiečių, kai iš kamino plonai sruvena lengvi deginamų karklų dūmai, visas oras net kvepia. Bendruomenės pirmininkė juokavo, kad gal verta pradėti kamine rūkyti lašinius ir dešras – būtų papildomas verslas. Juk suvalkiečiai gudrūs, jie visko gali sugalvoti...

Pirmieji pradėję auginti žilvičius bendruomenės nariai planuoja įkurti žilvičių auginimo kooperatyvą. Prieš jį steigiant privalu parengti verslo planą ir suderinti su Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programos darbuotojais. Įpusėjus veiklai, į kooperatyvą galės įstoti žmonės, kuriems bus padovanoti žilvičių ūgliai. Prisijungti galės ir tie, kurie sodins bioenergetinį mišką savanoriškai. Gražiškiečiai mano, kad, padovanojus sodinukų, norinčių auginti žilvičius padaugėtų iki aštuoniasdešimties šeimų.



Pasirašys rimtas sutartis

Pasak projekto idėjos autorės, rajono Kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkės Linos Kružinauskienės, kad nekiltų konfliktų dėl projekto metu įsigytos technikos naudojimo, kitų dalykų, kooperatyvo nariais galės būti tik bendruomenės nariai. Pasibaigus šiam projektui, žmonės galės dalyvauti kitose programose – planuojama įsigyti gluosnių smulkinimo kombainą, technikos susmulkintai masei transportuoti. Tai labai palengvintų augintojų darbą ir duotų daugiau pelno. Kol kas žilvičiai pjaunami rankomis su benzininiais pjūklais ir kišami į prikabinamą prie traktoriaus smulkintuvą.

Kooperatyvas gautą įrangą galės naudoti pagal panaudos sutartį. Ši organizacija bus atsakinga ir už techninę priežiūrą bei saugojimą. Santykiai tarp kooperatyvo ir bendruomenės bus apibrėžti sutartimis. Bendruomenei bus pavesta prižiūrėti, kad viskas vyktų teisingai.



Rems ekologinius projektus

Vėliau, kai viskas „įsivažiuos“, planuojama atidaryti projekto tęstinumo sąskaitą. Tam bus išrinkta taryba iš bendruomenės, kooperatyvo ir vietos valdžios atstovų.

Vykdydama projektą bendruomenė įsipareigojo įkurti vadinamąjį reinvesticinį fondą, remiantį ekologinius projektus.

Norintieji auginti žilvičius turės raštiškai pasižadėti, kad 10 procentų nuo gauto pelno perves į šį fondą. Sukurtas fondas rems būsimus gamtosauginius projektus. Dešimt procentų fondo lėšų bus skirta technikai atnaujinti. Kadangi žilvičių auginimo pradžia finansuojama projekto lėšomis, į kuriamą projekto reinvesticinį fondą bus pervedama ir visa valstybinė kompensacija už energetinio miško įveisimą.



Skatins auginti ir kitus

Gavę projekto „palaiminimą“ ir lėšų suplanuotam verslui, gražiškiečiai pasižadėjo skatinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą ir dalytis patirtimi su aplinkinėmis bendruomenėmis. Pradėjusių biologinio kuro gamybą bendruomenės narių ateityje laukia kiti darbai. Jie turės paruošti medžiagą internetiniam puslapiui apie energetinio miško privalumus, panaudojant žemės ūkiui nepalankius plotus. Svetainės lankytojams, kurie norės užsiimti šia veikla, bus suteikta reikalinga informacija. Čia bus paskelbtos visos žinios, kurias įgis gražiškiečiai augindami energetinį mišką.



Žilvičiai liks gražiškiečių nuosavybė

Pasibaigus projektui žilvičiai liks ūkininkų nuosavybė. Pagal susitarimą padovanoti ūgliai atiteks kitiems, norintiems auginti energetinį mišką. Kadangi perkant sertifikuotus ūglius už jų dauginimą reikia papildomai mokėti, šias išlaidas padengs reinvesticinio fondo lėšomis.

Tolimesnis bioenergetinio miško palaikymas nereikalauja didelių laiko ir materialinių sąnaudų, tad vėliau, naudojantis projekto metu įsigytomis priemonėmis ir technika, ūkininkai bus pajėgūs prižiūrėti laukus savais resursais. Penkerius metus po projekto pabaigos ūkininkai įsipareigojo nekeisti žemės pasėlių plotų, prižiūrėti melioracijos griovius ir dalį gauto pelno skirti į reinvesticinį fondą. Kaip laikomasi įsipareigojimų, stebės prie projekto finansavimo taip pat prisidėjęs Baltijos labdaros fondas. Visa įsigyta technika liks Gražiškių bendruomenės nuosavybė. Ją prižiūrės vietos ūkininkai.



Nauda bus ne tik Gražiškiams

Už projekto lėšas įrengtas internetinis ryšys padės ir ateityje. Ūkininkai galės gauti įvairios informacijos jiems rūpimais klausimais, o bendruomenės namai užtikrins, kad ryšys būtų prieinamas visiems. Gražiškiečiai sakė, jog įgiję patirties jie galės suteikti informacijos visiems suinteresuotiems šiuo verslu, netgi neatsisakys padėti sutvarkyti reikiamus dokumentus.

Kad bus nauda bendruomenei – ir ne tik jai – gražiškiečiai neabejoja. Prieš priimdami sprendimą, septyni bendruomenės nariai vyko į Kėdainius pasidomėti, kaip sekasi jau antrus metus gluosninius žilvičius auginančiam tenykščiam ūkininkui. Grįžę iš kelionės atstovai pasidalijo patirtais įspūdžiai, ir tada visi vienbalsiai pritarė ketinimui dalyvauti šiame projekte.

Gražiškiečių trisdešimtyje hektarų užauginta biomasė turėtų pakeisti per 100 tonų akmens anglių.



Biokuro gamybą skatina Europos Sąjunga

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 200 įvairių biokuro katilinių. Jos naudoja miško kirtimo, medienos pramonės atliekas, pjuvenas, durpes, trumpos apyvartos augalų biomasę. Jau pradedamos veisti pramoninės gluosninių žilvičių plantacijos. Kol kas tokių plantacijų įveista tik 300 hektarų, o pramoniniam vartojimui reikia ne mažiau kaip 1000 ha. Tokiame plote išaugintos medienos užtektų apšildyti 10 tūkstančių gyventojų turintį miestą.

Lietuvoje yra priimtas Biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymas. Jame numatyta, kad už kietojo biokuro, tarp jo – ir medžio, šiaudų ir kitų bioatliekų briketų, naudojimo vystymą yra atsakinga Žemės ūkio ministerija. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, jai reikia laikytis nustatytų reikalavimų energetikos srityje. Vykstant šildymo sistemų renovacijai, daugėja nedidelių katilinių, kūrenamų biokuru. Šios katilinės tiekia šilumą tokiems objektams, kaip mokyklos, sporto salės, baseinai, gamybiniai objektai, nedidelės gyvenvietės.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---