|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2008-01-15 09:27
|
|
|
Lietuvoje vis daugiau vaikų netenka tėvų dėmesio bei meilės. Dėl nelaimių ir didžiulės emigracijos likę vieni, jie galiausiai tampa nesuvaldomi, svetimi ir pavojingi. Beveik kas antra šeima Lietuvoje išsiskyrusi. Lietuvaičiai išvažiuoja į užsienį ieškoti geresnio gyvenimo, o vaikai paliekami seneliams ar kitiems giminaičiams. Į užsienį išvažiuoja jauni žmonės, turintys mažų vaikų. Kadangi jiems įsitvirtinti ten nelengva, o kai kurie išvyksta nelegaliai, mažieji jiems sukeltų tik problemų. Todėl daugelis visai dar mažus vaikus palieka auginti seneliams. Po kiek laiko vaikai net neatpažįsta savo tėvų, auga kaip našlaičiai.
Pastebėta, kad be tėvų likę vaikai pirmiausia pradeda nesimokyti, paskui susideda su blogais draugais arba tampa labai uždari. Pradėjus ieškoti priežasčių, kodėl staiga iškilo pažangumo ir elgesio problemų, neretai paaiškėja, kad mokinio tėvų nebėra Lietuvoje. Šeimų dramų pasekmės – vaikų agresija, paauglių nusikalstamumas, jaunimo girtavimas. Bet meilės ir rūpesčio savo vaikui neišreikalaus nė viena institucija ar tarnyba. Siunčiami iš užsienio tėvų pinigai nė trupučio nešildo vaiko širdies. Didelė tikimybė, kad matydami, kaip blaškosi jų tėvai, šie vaikai užaugę sunkiai užmegs ilgalaikius santykius, bus nestabilūs ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir darbe.
Tėvai sunkiai išgyvena išsiskyrimą su savo vaikais, bet vis tiek pasirenka didesnį atlyginimą, o ne šeimą. Juridiškai beglobiai vaikai palikti žiauriai realybei. Jų interesus turintys ginti pedagogai, vaiko teisių apsaugos darbuotojai netikruosius našlaičius pastebi tik jau iškilus problemoms.
Bent kiek daugiau emigrantų atžalomis turi pasirūpinti valstybė. Specialios programos, paramos grupės būtinos ne tik „pamestiems“ vaikams, bet ir tiems žmonėms, kuriems tenka prižiūrėti nepilnamečius tėvams išvykus. Panaudokime tam į užsienį dar nepabėgusius socialinius darbuotojus, ugdymo, psichologijos specialistus, kad ir vieni, ir kiti jaustųsi bent kiek reikalingi savo valstybei.
Vaida GIRDIJAUSKIENĖ
Vilniaus pedagoginio universiteto socialinės pedagogikos specialybės studentė
Lietuvoje vis daugiau vaikų netenka tėvų dėmesio bei meilės. Dėl nelaimių ir didžiulės emigracijos likę vieni, jie galiausiai tampa nesuvaldomi, svetimi ir pavojingi. Beveik kas antra šeima Lietuvoje išsiskyrusi. Lietuvaičiai išvažiuoja į užsienį ieškoti geresnio gyvenimo, o vaikai paliekami seneliams ar kitiems giminaičiams. Į užsienį išvažiuoja jauni žmonės, turintys mažų vaikų. Kadangi jiems įsitvirtinti ten nelengva, o kai kurie išvyksta nelegaliai, mažieji jiems sukeltų tik problemų. Todėl daugelis visai dar mažus vaikus palieka auginti seneliams. Po kiek laiko vaikai net neatpažįsta savo tėvų, auga kaip našlaičiai. |
Pastebėta, kad be tėvų likę vaikai pirmiausia pradeda nesimokyti, paskui susideda su blogais draugais arba tampa labai uždari. Pradėjus ieškoti priežasčių, kodėl staiga iškilo pažangumo ir elgesio problemų, neretai paaiškėja, kad mokinio tėvų nebėra Lietuvoje. Šeimų dramų pasekmės – vaikų agresija, paauglių nusikalstamumas, jaunimo girtavimas. Bet meilės ir rūpesčio savo vaikui neišreikalaus nė viena institucija ar tarnyba. Siunčiami iš užsienio tėvų pinigai nė trupučio nešildo vaiko širdies. Didelė tikimybė, kad matydami, kaip blaškosi jų tėvai, šie vaikai užaugę sunkiai užmegs ilgalaikius santykius, bus nestabilūs ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir darbe.
Tėvai sunkiai išgyvena išsiskyrimą su savo vaikais, bet vis tiek pasirenka didesnį atlyginimą, o ne šeimą. Juridiškai beglobiai vaikai palikti žiauriai realybei. Jų interesus turintys ginti pedagogai, vaiko teisių apsaugos darbuotojai netikruosius našlaičius pastebi tik jau iškilus problemoms.
Bent kiek daugiau emigrantų atžalomis turi pasirūpinti valstybė. Specialios programos, paramos grupės būtinos ne tik „pamestiems“ vaikams, bet ir tiems žmonėms, kuriems tenka prižiūrėti nepilnamečius tėvams išvykus. Panaudokime tam į užsienį dar nepabėgusius socialinius darbuotojus, ugdymo, psichologijos specialistus, kad ir vieni, ir kiti jaustųsi bent kiek reikalingi savo valstybei.
Vaida GIRDIJAUSKIENĖ
Vilniaus pedagoginio universiteto socialinės pedagogikos specialybės studentė
Publikuota: 2008-01-15 09:27:29
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|