|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2008-01-15 09:20
Eglė KVIESULAITIENĖ
Gydytoja alergologė Roma Dabulskienė kartą per savaitę į darbą Vilkaviškyje važinės iš Kauno. Septyniolikos metų darbo patirtį turinti medikė (beje, pati kilusi iš Suvalkijos) dirbs ketvirtadieniais, nuo 8 iki 12 val. Ji konsultuos suaugusius pacientus. Pas alergologą, kaip ir daugelį Konsultacinio skyriaus specialistų, reikalingas šeimos gydytojo siuntimas. Tokiu atveju gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės konsultacija bus nemokama. Vilkaviškyje dirbsianti gydytoja R.Dabulskienė sakė, kad pastaruoju metu vis daugiau žmonių skundžiasi alergijomis. Tai pastebima ne tik pas mus, bet ir visame pasaulyje. Didžiausią įtaką turi paveldimumas ir vis labiau chemizuotas, užterštas mūsų pasaulis. Liūdniausia, kad ši liga – neišgydoma, tačiau medicina padeda rasti optimalių būdų, kad alergija kuo mažiau trukdytų pilnaverčiam žmogaus gyvenimui. Gydytoja alergologė aiškino, kad svarbiausia – nustatyti alergijos priežastį ir jos vengti. Dažniausiai žmogus tik per ilgesnį laiką pastebi, kad kosulys, čiaudulys, sloga, bėrimai ar „cypimas“ krūtinėje kartojasi lyg ir be priežasties. Pacientui atrodo, kad jis niekur negalėjo peršalti, o jį nuolat kamuoja sloga, kosulys, ašaroja akys. Iš vakaro atsigulęs visiškai sveikas žmogus naktį pabunda dėl nemalonaus jausmo krūtinės srityje, kosulio, dusulio ir pan. Kiti pastebi, kad jų negalavimai kartojasi tik tam tikrais metų laikais. Tuomet galima įtarti, jog negalavimus sukelia alergija. Gydytojas alergologas tokiu atveju pirmiausia atlieka mėginį. Jei pacientas skundžiasi, kad jo bėdos prasideda pavasarį, kai sužydi sodai, galima įtarti, kad jis alergiškas žiedadulkėms. Tokiu atveju atliekamas mėginys su šiuo alergenu. Labai daug žmonių alergiški namų dulkėms, plunksnoms, pelėsiams, kurių milijonai auga gėlių vazonuose, kai kuriems maisto produktams, vaisiams, gyvūnams ir t. t. Tyrimas atliekamas labai paprastai – dilbio srityje užlašinami keli lašeliai su galimai pacientui alergiją sukeliančių medžiagų reagentu ir įduriama plona adatėle. Po 20 minučių odos reakcija parodo, ar pacientas alergiškas kuriai nors iš bandomų medžiagų. R.Dabulskienė pasidžiaugė, kad ligoninės administracija kol kas neribojo tyrimų galimybių, todėl rajono pacientams ji atliks mėginius su visais pagrindiniais maisto, buities, žiedadulkių alergenais, gyvūnų plaukais ir kt. Kad ir kaip būtų keista, pastaruoju metu itin padaugėjo pacientų, kurie alergiški tarakonams. Dažnai ligonis net neįsivaizduoja, kas dirgina jo kvėpavimo takus. Išgirdęs, jog yra alergiškas tarakonams, labai nustemba, nes jo namuose švaru, tvarkinga, jokie parazitai nesiveisia. Tačiau gydytoja įspėjo, jog kelis dešimtmečius stovinčiuose daugiabučiuose sudžiūvusių tarakonų liekanų gali būti tarpgrindžiuose, už grindjuosčių ir kitur. Jie sutrupa į dulkes, kuriomis kvėpuojame. Šios dulkės sukelia slogą ar kitą nemalonią reakciją. Alerginis uždegimas leidžiasi gilyn į kvėpavimo takus ir gali išsivystyti astma. Dėl to labai svarbu žinoti, kas sukelia alergiją, ir pašalinti priežastį. Gydytoja alergologė pasakojo dažnai, nustačius alergeną, išgirstanti paciento klausimą: „Ką man daryti, juk kosmose negyvensi?“ Tačiau medikė įsitikinusi, kad norint galima taip susitvarkyti, kad alergenų būtų išvengta. – Galbūt per dieną kitą to nepadarysi, bet per pusmetį galima šį tą pakeisti savo gyvenime, – teigė R.Dabulskienė. – Pavyzdžiui, plunksninę pagalvę, kurioje veisiasi namų erkutės, pakeisti grikių lukštų, vietoj seno įsigyti naują čiužinį ar lovą, atsisakyti kilimo, nevalgyti patiekalų, kuriuose yra jus alergizuojančių produktų, nesivartyti žolėje augalų žydėjimo metu ir t. t. Tai yra tiek nedaug, palyginti su tuo, kad pagaliau galėsite naktį ramiai miegoti, o dieną – normaliai dirbti. Kadangi alergija neišgydoma, vaistai gali tik prislopinti alergeno poveikį. Anot medikės, pagrindinis gydymas nuo alergijos – ne medikamentai, o alergeno šalinimas. O tuo rūpintis turi pats pacientas. Labai dažnai pasitaiko, kad žmogus net nenutuokia esąs alergiškas ir niekuo nesiskundžia. Tik atsitiktinai tyrimo metu paaiškėja, kad pacientas jautrus tam tikram alergenui, bet jis kol kas nejunta negalavimų. Medikų terminais kalbant, toks pacientas yra sensibilizuotas – įsijautrinęs. Bet kuriuo metu nusilpus organizmui, patyrus stresą, susilpnėjus imunitetui alergija gali pasireikšti. Anot R.Dabulskienės, alergija „neišaugama“, kaip įsitikinę daugelis alergiškus mažylius auginančių mamų. Liga gali vyresniame amžiuje paprasčiausiai nepasireikšti, bet organizmo įsijautrinimas alergenui vis dėlto liks. Pavyzdžiui, astma diagnozuojama kas dešimtam mažyliui. Jie sėkmingai gydomi ir daugeliui liga vėliau nebepasireiškia. Bet susirgus sunkia virusinės infekcijos forma, dėl kitos priežasties nusilpus organizmui, liga gali atsinaujinti. Alergologų duomenimis, vien bronchine astma serga 5 proc. suaugusiųjų ir 10–20 proc. vaikų. Daug žmonių kenčia dėl įvairių alergijų arba įtaria esą alergiški, kenčia ligos sukeliamus negalavimus, bet iki šiol neturėjo galimybės išsitirti. Todėl gydytoja R.Dabulskienė tikisi ir Vilkaviškyje sulaukti nemažai pacientų. Savo būsimų pacientų gydytoja prašo nepamiršti, kad atvykstant tirtis reikia ne tik turėti šeimos gydytojo siuntimą, bet ir tuo metu nevartoti antialerginių vaistų. Publikuota: 2008-01-15 09:20:45 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|