|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2008-01-15 09:11
Kristina VAITKEVIČIENĖ
Savo pusseptinto hektaro žieminių kvietrugių sėkmingai apdraudė Norvaišų kaimo (Klausučių sen.) ūkininkas Linas Lukšys. Pagal draudimo bendrovės „Vereinigte Hagel“ įkainius šį plotą apdrausti ūkininkui kainuotų per 600 litų, tačiau pusę draudimo kainos dengia valstybė. V.Andrijauskaitė sakė, kad draudimo dokumentus pradėjo tvarkyti nuo 10 valandos ryto. Procedūra baigta apie 14 valandą. Tad šis darbas laiko užėmė nemažai. Šįkart internetas nors ir veikė lėtokai, bet taip „nesispyriojo“, kaip draudžiant pirmąjį kartą kartu su draudimo bendrovės atstovais. Tąsyk sumanęs savo pasėlius apdrausti Mindaugas Petkevičius turėjo būti pirmasis Lietuvoje, kuris žengė tokį žingsnį. Tačiau, sugaišus dieną prie kompiuterio, vis tiek teko važiuoti į Kauną. Kol vyriškis ruošėsi kelionei, pirmasis savo grūdines kultūras apdraudė Marijampolės savivaldybės ūkininkas. Pirmadienį prie neseniai dirbančios specialistės durų laukė ir dar vienas ūkininkas iš Šeimenos seniūnijos, norintis apsidrausti savo pasėlius. Paskutinę dieną atsirado ir daugiau norinčiųjų. Interesantai tvirtino, kad draustis juos paskatino dalyvavimas jaunojo ūkininko įsikūrimo programoje, kurioje pasėlių draudimas – būtina sąlyga. Taigi iki sausio 15 dienos – paskutinio termino draustis pasėlius – Vilkaviškyje apsidraudė tik keletas ūkininkų. Kiti, kaip ir jų kolegos visoje Lietuvoje, vokiečių draudimo bendrovės teikiamomis paslaugomis nesusižavėjo ir jomis naudotis neskuba. Kalbinti rajono ūkininkai didelio pasitikėjimo draudimo bendrove neišreiškė. Oficialiais duomenimis, bendrovė „Vereinigte Hagel“ turi 60 procentų pasėlių draudimo rinkos Vokietijoje, taip pat sėkmingai dirba Italijoje, Liuksemburge, Lenkijoje, Olandijoje. Vokietijoje draudžiasi apie 70 procentų visų žemdirbių. Valstybė jiems nekompensuoja draudimo išlaidų. Išmokėjimų vidurkis sudaro 80 procentų draudimo įmokų sumos. Tarkime, jei žemdirbiai sunešė 10 mln. Lt įmokų, žaloms atlyginti išmokama 8 mln. Lt. Galima pasirinkti planuojamą derlingumą kiekvienam sklypui. Pasak bendrovės atstovės Tomos Škutaitės, mūsų žemdirbiams tai ypač apsimoka, nes visos sumos žemdirbiui sumokėti nereikia, o tik pusę – draudimo bendrovė pati kreipiasi į valstybę dėl 50 procentų pinigų sumos primokėjimo. Sumokėti reikia per 30 dienų nuo tos datos, kai gaunama sąskaita iš draudimo bendrovės. Lietuvoje žemdirbiai pasėlius gali draustis nuo keturių rizikų: nuo iššalimo, krušos, liūties ir sausros. Vasarinės kultūros draudžiamos nuo krušos, liūties ir sausros. Draudžiami visi sklypai, atskirų pasirinkti negalima. Pasėlių draudimas apima tik kiekybinius derliaus praradimus. Publikuota: 2008-01-15 09:11:00 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|