Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-01-08 09:03

---

Visuomenei vis dar nepakanka informacijos apie privalomąjį sveikatos draudimą, o apdraustieji ne visi žino savo teises.

Gana dažnai apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu, besikreipiantys į gydymo įstaigas, susiduria su įvairiomis problemomis. Ne visada yra aišku, kurios medicininės paslaugos yra mokamos, o kurios – ne. Pavyzdžiui, neretai tenka išgirsti, kad apdraustiesiems tenka mokėti už tam tikras gydymo paslaugas, nors jos pastariesiems turi būti suteikiamos nemokamai, t. y. už jas sumoka teritorinės ligonių kasos.

Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos Informatikos ir statistikos skyriaus vedėjo pavaduotojos Rasos Valinskaitės, neretai ir gydymo įstaigų darbuotojai turi nepakankamai žinių apie privalomąjį sveikatos draudimą, be to, neskuba įsigilinti į kiekvieno žmogaus problemą. Taigi pacientas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros sistemoje teikiamas paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti. Privalomasis sveikatos draudimas – tai valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, kuri įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiesiems asmenims sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą. Taigi valstybė garantuoja asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išlaidų kompensavimą iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai. Taip pat privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami Lietuvoje laikinai gyvenantys, tačiau teisėtai dirbantys užsieniečiai bei nepilnamečiai jų šeimos nariai.

Kokie asmenys yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu?

Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu yra tie, kurie teisės aktų nustatyta tvarka moka nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Pirmajai apdraustųjų grupei priklauso darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir kitais pagrindais, kurių darbdaviai kas mėnesį už juos moka nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Kita grupė – tai asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka patys susimoka privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Pavyzdžiui, ūkininkai, dirbantys pagal verslo liudijimą, asmenys, besiverčiantys individualia veikla, taip pat dirbantys už honorarus ar pagal autorines sutartis bei kiti.

Trečia grupė – tai valstybės lėšomis draudžiami gyventojai, gaunantys įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją, nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą pensijai gauti, darbo biržoje užsiregistravę bedarbiai, vaikai iki 18 metų amžiaus, bendrojo lavinimo, profesinių, aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai, taip pat moterys, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, bei nedirbančios moterys 70 dienų iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo. Valstybės lėšomis draudžiamas ir vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų amžiaus ar auginantis du ir daugiau nepilnamečių. Taip pat valstybės lėšomis yra draudžiami vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis neįgalų vaiką arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, taip pat gaunantys socialinę pašalpą, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais, sergantys visuomenei pavojingomis užkrečiamomis ligomis, rezistencijos dalyviai, asmenys, prisidėję prie Černobylio avarijos likvidavimo, buvę geto kaliniai, Afganistano karo dalyviai, valstybės pripažįstamų religinių bendruomenių dvasininkai, nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai ir kt.

Norime pabrėžti, kad nemokama asmens sveikatos priežiūra teikiama tik apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu. Tačiau būtina žinoti, kad būtinoji (pirmoji ar skubi) medicininė pagalba (ji teikiama nedelsiant dėl ūmių klinikinių būklių, kai gresia pavojus paciento ar aplinkinių gyvybei) yra teikiama nemokamai nuolat Lietuvoje gyvenantiems asmenims bei Europos Sąjungos šalių piliečiams, viešintiems Lietuvoje ir turintiems su savimi Europos sveikatos draudimo kortelę. Kreipiantis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl skubios medicininės pagalbos, gydytojo siuntimas neprivalomas. Kiekviena gydymo įstaiga privalo padėti pacientui savo kompetencijos ribose.

Svarbu žinoti, kad dėl įvairių sveikatos problemų pirmiausia kreipiamės į savo šeimos gydytoją, t. y. į tą gydymo įstaigą, kurioje esame prisirašę. Šeimos gydytojas atlieka ir organizuoja profilaktinius sveikatos patikrinimus, ligos atveju stebi jos eigą, reikalui esant skiria ir koreguoja gydymą, atlieka reikalingus tyrimus, siunčia konsultuotis pas gydytojus specialistus, o esant tam tikroms indikacijoms ir biosocialinių funkcijų sutrikimo laipsniui siunčia reabilitacijai ar sveikatą grąžinamajam gydymui.

Beje, konsultuotis pas antrojo lygio gydytoją specialistą galima toje gydymo įstaigoje, kurioje pageidaujate jūs. Jūs, kaip pilietis, turite pasirinkimo teisę.

Turėtume nepamiršti, kad yra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kuriame numatoma paciento teisė pasirinkti ne tik šeimos gydytoją, bet ir gydymo įstaigą, turint šeimos gydytojo siuntimą gauti gydytojo specialisto konsultaciją, o reikalui esant – gydytis ligoninėje tiek ilgai, kiek yra reikalinga konkrečiu atveju.

Gana dažnai pacientai skundžiasi, kad atsigulus į ligoninę ne visada gauna reikalingų medikamentų, slaugos priemonių.

Pacientai turėtų žinoti, kad kiekviena gydymo įstaiga privalo aprūpinti besigydančiuosius stacionare būtinais medikamentais ir reikalingomis gydymo priemonėmis.

Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojo Regimanto Andriūno, neretai pacientai, kuriems buvo atlikta akių kataraktos operacija (drumstas lęšiukas pakeistas dirbtiniu), kreipiasi į ligonių kasą dėl išlaidų kompensavimo. Gydymo įstaigos turi informuoti pacientus, kad operacija gali būti atlikta pasinaudojus Valstybinės ligonių kasos centralizuotu būdu įgytais dirbtiniais lęšiukais – tuomet pacientui išlaidos bus kompensuotos. Priešingu atveju, pacientui sutikus įsigyti dirbtinius lęšiukus savo lėšomis, kompensacijos nėra taikomos.

Reikėtų paminėti gana tipišką situaciją, kai gydymo įstaigoje belaukiant prie gydytojo kabineto susidaro pacientų eilė ir kyla ginčas, kuris turi pirmumo teisę?

Paprastai kiekviena gydymo įstaiga turi nusistačiusi savo tvarką, tačiau dažniausiai pirmumo teisę turi ligonis, kuris turi registracijos taloną, atsižvelgiant į jame nurodytą datą ir laiką.

Taigi jūs priklausote kuriai nors minėtai apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu grupei. Tačiau ką daryti, jei jums nuvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą darbuotojai teigia, kad informacinėje sistemoje „Sveidra“ nėra duomenų apie jūsų asmens draudimą privalomuoju sveikatos draudimu?

Tokiu atveju prašome kreiptis į Kauno teritorinę ligonių kasą adresu: Aukštaičių g. 10, I aukštas, Kaunas, arba P.Kriaučiūno g. 2, 312 kabinetas, Marijampolė.

Atvykę į Kauno teritorinę ligonių kasą su savimi būtinai turėkite asmens tapatybę bei sveikatos draudimą patvirtinančius dokumentus. Kauno teritorinės ligonių kasos specialistai informacinėje duomenų sistemoje įrašys, kad jūs esate apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu.

Jei turite papildomų klausimų ar reikia konkretesnės informacijos apie privalomąjį sveikatos draudimą, prašome kreiptis į Kauno teritorinę ligonių kasą telefonu (8 37) 32 20 05 arba el. paštu rasa@vlk.lt. Dirbame pirmadieniais – ketvirtadieniais, nuo 8 iki 17 val., penktadienį – nuo 8 iki 15.45 val.

Veronika PEČKIENĖ

Kauno teritorinės ligonių kasos vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---