|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2008-01-04 17:13
Kelionės įspūdžiais dalijosi Donatas.
Norėčiau pasidalyti mintimis, kaip ši problema sprendžiama Vilkaviškio pagrindinėje mokykloje. Mūsų mokykla yra pakankamai toli nuo praeitį menančių kultūros objektų, o juos aplankyti visuomet labai smalsu. Be to, mokiniai visada gana aktyviai dalyvauja įgyvendinant ekskursijų po Lietuvą projektus. Ši projektinė veikla patraukli ir tuo, jog mokiniams siūlomi konkretūs darbai, jie mokosi dirbti grupėse, bendrauti su kitais projekto dalyviais. Todėl ir nusprendėme dalyvauti Pilietinio ir tautinio ugdymo projektų konkurse. Pateikę savo parengtą projektą „Išsaugokime tautos paveldą“ laimėjome finansavimą. O kad būtų įdomiau vykdyti šį projektą, pasikvietėme partnerius iš Alvito ir Paežerių pagrindinių mokyklų. Pirmiausia projekto dalyviai lankėsi Rumšiškių etnografiniame muziejuje, kuriame atsispindi kone visa Lietuvos kaimų ir miestelių šimtmečio istorija. Ši kelionė padėjo papildyti ir įtvirtinti žinias apie senovės žemaičių, aukštaičių, suvalkiečių ir dzūkų gamtovaizdį, sodybas, tautosaką bei papročius. Surinktą ir įdomiai paruoštą medžiagą mokiniai pristatė mokykloje. Keliaudami po Lietuvos miestus – sostines, pirmiausia aplankėme Kernavę – neįkainojamą 196,2 ha plote įsikūrusį archeologijos, istorijos, gamtos paminklų kompleksą. Pasivaikščioję Aukuro, Mindaugo sosto, Lizdeikos bei Kriveikiškių piliakalniais ir Pajautos slėniu, iš tiesų pajutome praeitimi alsuojančią Kernavę. Šie nuostabūs vaizdai paskatino rinkti medžiagą apie Lietuvos piliakalnius. Lietuvos kunigaikščių galybę ir stiprybę pajutome senojoje Trakų pilyje. Atvykę į Vilnių, pirmiausia susipažinome su Lietuvos sostinės širdimi – Senamiesčiu. Vaikščiojome jo gatvėmis, apžiūrėjome pastatus, bažnyčias, senąjį universitetą, grožėjomės senamiesčio architektūra. Aplankėme praeitį menančius objektus, Arkikatedrą Baziliką, šv. Kazimiero koplyčią. Iš gidės pasakojimo daugiau sužinojome apie kunigaikštį Gediminą. Užkopę į jo pilį, apžvelgėme visą miesto panoramą, o nusileidę žemyn išvydome Žemutinės pilies pastatus. Sugrįžę iš šios ekskursijos mokiniai dirbo kūrybinį darbą. Susiskirstę į grupes, mokyklos bibliotekoje rinko medžiagą apie Lietuvos valdovus, gyvenusius XIII–XVI a., skaitė pasakojimus ir padavimus. Bene įdomiausia buvo keliauti dešiniąja Nemuno pakrante nuo Jurbarko iki Kauno. Panemunės piliakalniai, pilys, dvarai, bažnyčios, parkai ir memorialiniai paminklai suteikė mokiniams žinių apie Lietuvos istorinę praeitį, padėjo prisiminti seniausius istorijos faktus ir suprasti, jog praeitį privalome pažinti. Patirtus įspūdžius ir sukauptą medžiagą vaikai pavaizdavo piešiniuose „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys“, pristatė mini projektus, ruošė skaidres. Lapkričio pabaigoje mokykloje veikė projekto dalyvių darbų paro-da, paruošėme nuotraukų stendus. O visą nuveiktą darbą vainikavo bendra liaudiška vakaronė. Vakaronės metu buvo aptariami nuveikti darbai, prisimintos įspūdingiausios kelionių akimirkos, rodomos skaidrės apie gražiausias Lietuvos vietas. Moksleiviai pristatė medžiagą apie Lietuvos etnografinius regionus. Skambėjo posmai apie tėvynę, mokinių ir mokytojų atliekamos lietuvių liaudies dainos ir šokiai. Dabar, kai analizuoju projekto rezultatus, manau, kad tikslas supažindinti moksleivius su mūsų protėvių gyvenimu, jų darbais ir tradicijomis pasiektas. Pažinę savo krašto praeitį vaikai dar labiau jį pamilsta, ima didžiuotis savo tauta. Jie supranta, kad reikia branginti savo kalbą, papročius, dvasią, protėvių palikimą, gerbti tradicijas ir kultūros vertybes. Lionė KRAULĖDIENĖ Istorijos mokytoja metodininkė, projekto vadovė Publikuota: 2008-01-04 17:13:50 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|