„Santaka“ / Paveldas – mūsų tautos gyvybės ir išminties knyga

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-01-04 17:13

Dalinkitės:  


Kelionės įspūdžiais dalijosi Donatas.

Paveldas – mūsų tautos gyvybės ir išminties knyga


Šiandieninėje mokykloje mokiniai susiduria su įvairia veikla, netradiciniais ugdymo metodais, kurie aktyvina savarankiškumą ir kūrybiškumą. Tačiau jie ne visada noriai dalyvauja veikloje, kuri žadintų tautinį orumą ir dvasingumą.

Norėčiau pasidalyti mintimis, kaip ši problema sprendžiama Vilkaviškio pagrindinėje mokykloje. Mūsų mokykla yra pakankamai toli nuo praeitį menančių kultūros objektų, o juos aplankyti visuomet labai smalsu. Be to, mokiniai visada gana aktyviai dalyvauja įgyvendinant ekskursijų po Lietuvą projektus. Ši projektinė veikla patraukli ir tuo, jog mokiniams siūlomi konkretūs darbai, jie mokosi dirbti grupėse, bendrauti su kitais projekto dalyviais. Todėl ir nusprendėme dalyvauti Pilietinio ir tautinio ugdymo projektų konkurse.

Pateikę savo parengtą projektą „Išsaugokime tautos paveldą“ laimėjome finansavimą. O kad būtų įdomiau vykdyti šį projektą, pasikvietėme partnerius iš Alvito ir Paežerių pagrindinių mokyklų.

Pirmiausia projekto dalyviai lankėsi Rumšiškių etnografiniame muziejuje, kuriame atsispindi kone visa Lietuvos kaimų ir miestelių šimtmečio istorija. Ši kelionė padėjo papildyti ir įtvirtinti žinias apie senovės žemaičių, aukštaičių, suvalkiečių ir dzūkų gamtovaizdį, sodybas, tautosaką bei papročius. Surinktą ir įdomiai paruoštą medžiagą mokiniai pristatė mokykloje.


Keliaudami po Lietuvos miestus – sostines, pirmiausia aplankėme Kernavę – neįkainojamą 196,2 ha plote įsikūrusį archeologijos, istorijos, gamtos paminklų kompleksą. Pasivaikščioję Aukuro, Mindaugo sosto, Lizdeikos bei Kriveikiškių piliakalniais ir Pajautos slėniu, iš tiesų pajutome praeitimi alsuojančią Kernavę. Šie nuostabūs vaizdai paskatino rinkti medžiagą apie Lietuvos piliakalnius.

Lietuvos kunigaikščių galybę ir stiprybę pajutome senojoje Trakų pilyje. Atvykę į Vilnių, pirmiausia susipažinome su Lietuvos sostinės širdimi – Senamiesčiu. Vaikščiojome jo gatvėmis, apžiūrėjome pastatus, bažnyčias, senąjį universitetą, grožėjomės senamiesčio architektūra. Aplankėme praeitį menančius objektus, Arkikatedrą Baziliką, šv. Kazimiero koplyčią. Iš gidės pasakojimo daugiau sužinojome apie kunigaikštį Gediminą. Užkopę į jo pilį, apžvelgėme visą miesto panoramą, o nusileidę žemyn išvydome Žemutinės pilies pastatus.

Sugrįžę iš šios ekskursijos mokiniai dirbo kūrybinį darbą. Susiskirstę į grupes, mokyklos bibliotekoje rinko medžiagą apie Lietuvos valdovus, gyvenusius XIII–XVI a., skaitė pasakojimus ir padavimus.

Bene įdomiausia buvo keliauti dešiniąja Nemuno pakrante nuo Jurbarko iki Kauno. Panemunės piliakalniai, pilys, dvarai, bažnyčios, parkai ir memorialiniai paminklai suteikė mokiniams žinių apie Lietuvos istorinę praeitį, padėjo prisiminti seniausius istorijos faktus ir suprasti, jog praeitį privalome pažinti.


Patirtus įspūdžius ir sukauptą medžiagą vaikai pavaizdavo piešiniuose „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys“, pristatė mini projektus, ruošė skaidres.

Lapkričio pabaigoje mokykloje veikė projekto dalyvių darbų paro-da, paruošėme nuotraukų stendus. O visą nuveiktą darbą vainikavo bendra liaudiška vakaronė. Vakaronės metu buvo aptariami nuveikti darbai, prisimintos įspūdingiausios kelionių akimirkos, rodomos skaidrės apie gražiausias Lietuvos vietas. Moksleiviai pristatė medžiagą apie Lietuvos etnografinius regionus. Skambėjo posmai apie tėvynę, mokinių ir mokytojų atliekamos lietuvių liaudies dainos ir šokiai.

Dabar, kai analizuoju projekto rezultatus, manau, kad tikslas supažindinti moksleivius su mūsų protėvių gyvenimu, jų darbais ir tradicijomis pasiektas.

Pažinę savo krašto praeitį vaikai dar labiau jį pamilsta, ima didžiuotis savo tauta. Jie supranta, kad reikia branginti savo kalbą, papročius, dvasią, protėvių palikimą, gerbti tradicijas ir kultūros vertybes.



Lionė KRAULĖDIENĖ

Istorijos mokytoja metodininkė, projekto vadovė





Publikuota: 2008-01-04 17:13:50

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai