|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-04-19 08:31
Danutė Dėdelienė myli gėles ir jų atsiskleidusiu grožiu nudžiugina kitus.Romo ČĖPLOS nuotr. Birutė NENĖNIENĖ
Gal kam nors šios gėlės ir nepatinka, bet Alvito mokykloje jos auginamos jau daug dešimtmečių, o pastaraisiais metais tiesiog karaliauja. Vazonėliuose jau prigydyta svyrančiųjų pelargonijų daigelių ir atšilus orams, kaip ir pernai, jos papuoš balkoną virš fasadinių mokyklos durų. Jau treti metai, kai mokyklos gėlėmis rūpintis patikėta Danutei Dėdelienei. Prieš kurį laiką mokyklos vadovai pastebėjo, jog teritorijoje, kurią valo ši moteris, gėlės tarpsta vešliau nei kitur, todėl pasiūlė jai prižiūrėti visus kitus mokykloje esančius augalus. Danutė neatsikalbinėjo, nes toks darbas jai kaip malonumas, jau ir savo iniciatyva gėlių buvo priauginusi ir taip „išplėtusi“ savo zoną. Jai visai nesvarbu, kad tenka ilgiau sugaišti, kol palaisto, apžiūri. Dabar ji valo mažesnį patalpų plotą ir globoja gėles. Juk augalų negalima palikti be priežiūros ir tada, kai visa mokykla atostogauja. Aišku, sodri žaluma ir vešlūs žiedai nesusiformuoja vien nuo pažiūrėjimo. Moteris sakė, jog kartkartėmis priversta susirasti ir pasiskaityti literatūros, parūpinti specialios žemės, patręšti. O šiaip nieko ypatingo nedaro – pasodina ir jos auga. Vešlių francijų priaugino ir pridaugino iš kažkada vaikų atneštos nedidelės atžalos. Dabar dažnas, užėjęs į mokyklą, pirmiausia nužvelgia žydinčias palanges ir teiraujasi, ar negautų ūglio, klausinėja, kaip tokias gražias išlaikyti per žiemą. „Nieko ypatingo nereikia, – aiškino Danutė, – tik šilumos, trąšų ir meilės“. Moteris sakė, jog nedideliame savo bute turi vieną kitą gėlę, lauke daug prisisodinusi, o atėjus į mokyklą jai atrodo, kad būtent čia visos jos gėlės, tad ir prižiūri kaip savo, kaip sau. Publikuota: 2005-04-19 08:31:11 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|