|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2008-01-04 16:46
Kol tėtis Artūras išvykęs į mišką rūpinosi malkomis, Laura, Modestas, Ingrida ir Rasita Zdanaičiai draugiškai pasakojo apie savo darbus ir pramogas Pajevonio kalvose.Autorės nuotr. Kristina VAITKEVIČIENĖ
Prieš septyniolika metų jauna šeima kūrėsi Artūro tėviškėje, čia pradėjo ūkininkauti. Vyras perėmė tėčio turėtus 18 hektarų žemės. Nuo to ir pradėta. Dabar nuosavos žemės jau – pusantro šimto hektarų, dar beveik pusšimtį ūkininkai nuomoja. Nei rapsų, nei runkelių savo žemėse Zdanaičiai neaugina. Jie čia sėja rugius, miežius, kvietrugius, pašarines kultūras savo galvijams, kurių laiko šimtą. Klėtkininkiečiai užregistravę pienininkystės ūkį. – Kiek atsiveda karvės prieauglio, tiek užauginame, – pasakojo Ingrida Zdanaitienė. – Neseniai nusipirkome techniką, kuri šienaujant įvelka žolę į plėvelę, tad dabar ir pašarais apsirūpinti lengva. Nereikia nei džiovinti, nei suvežti po stogu. Tik pradėję ūkininkauti Zdanaičiai laikė 100 kiaulių. Paskui už uždirbtus pinigus pradėjo pirktis karves, plėtė žemes, sėjo ir pardavė javus. Šeimininkė, tądien atstovavusi visam ūkiui (vyras buvo išvykęs į mišką rūpintis malkomis), sakė, kad pagrindinės pajamos visą laiką ir buvo iš grūdinių kultūrų, nes mėsos ir pieno supirkimo kainos nedžiugino, tik dabar jos ėmė kilti. Klėtkininkų ūkininkai savo verslą kūrė savo uždirbtomis ir sutaupytomis lėšomis – į bankų kišenę, pasak Ingridos, lįsti per daug rizikinga, norisi ramiai miegoti, nors kartais reikia ir pasispausti. Ūkininkai dalyvavo keliose ES siūlomose priemonėse – gauta lėšų pieno linijai, krautuvui. Tiesa, iš Europos fondų už pastarajį pervesta dar tik pusė lėšų. Šiuo metu Zdanaičių ūkyje iš šimto laikomų galvijų – apie 40 melžiamų karvių. Šeimininkė jas melžia pati keturiais aparatais tiesiai į pieno liniją, iš kurios pienas patenka į šaldytuvą. Ingrida sakė be pagalbininkų apsisukanti per pusantros valandos, kartais ir greičiau. Pieną iš ūkininkų paima UAB „Melbras“ iš Rokiškio. Vasarą melžiama ganyklose, tad produkciją patys ūkininkai veža į Pajevonį, kur yra šios firmos supirkimo punktas. Per dieną primelžiama apie 900 litrų pieno. Pasak šeimininkės, nelygu kokioje ganykloje karvės ganėsi. O ganymo vietos visos matosi pro namo langus – Zdanaičių Lietuvos juodmargės vasarą ganosi gražiose kalvelėse prie pat namų. Žiemą jos suvaromos į tvartus, kurie kažkada buvo kolūkio ėridės, o dabar pritaikytos karvėms. Prižiūrėti raguočius Ingridai padeda šešiolikmetė dukra Laura. Pajevonio vidurinės mokyklos dešimtokė prisipažino, kad melžti juodmargių nenorinti – šitą darbą palieka mamai. Ji mieliau vasarą padeda galvijus užtverti elektriniu „piemeniu“, žiemą šeria. Mama ją vadina savo dešiniąja ranka ir jaudinasi, kad po poros metų mergina išvažiuos mokytis, tad teks apsieiti be pagalbininkės. Laura dalyvavo šįmet pirmą kartą surengtame „Mis ūkininkaitės“ konkurse. Nors į finalą mergaitė nepateko, bet savo žingsnio nesigaili. Mama stalčiuje pagarbiai laiko „Ūkininko patarėjo“ numerį, kuriame išspausdintos Lauros nuotraukos. – Galvojome, kad nedaug kas dalyvaus konkurse, tad su Artūru paraginome Laurutę nusiųsti savo nuotraukas, – pasakojo Ingrida Zdanaitienė. – Fotosesiją sesei surengė mūsų vidurinėlis Modestas. Nuotraukas, kurias siuntė į konkursą, Laura atrinko pati, su mumis nesitarė. Mamos nuomone, buvo ir geresnių fotografijų, kurias dukra galėjo nusiųsti konkursui, bet į jos pasirinkimą Ingrida nesikišo. – Kad dalyvauju konkurse, mokykloje nesigyriau, – pasakojo Laura. – Apie tai žinojo gal keli žmonės. Mergaitės mama sakė girdėjusi, jog už kitas merginas susitarę balsavo net ištisos jų kaimų bendruomenės. Savajai Pajevonio kaimo bendruomenei Zdanaičiai nieko nesakė, tad ir balsų sulaukta nedaug. Kaip ten bebūtų, bet tikrai simpatiškos Zdanaičių Laurutės kolekciją papildė dar vienas apdovanojimas – padėkos raštas už dalyvavimą konkurse. Tokių raštų ji turi ne vieną, tik kiti – už dalyvavimą piešimo konkursuose. Už dailininko talentą ne kartą apdovanotas ir jos brolis dvylikametis Modestas. – Tik mūsų Rasita dar jokių raštų neturi, – juokavo šmaikštuolis brolis. – Jai dar tik penkeri ir ji lanko darželį, – iškart pateisino seserį. Modestas, pasak mamos, jau vairuoja visą technika, kuri stovi Zdanaičių kieme. “Išskyrus kombainą, – pataiso sūnus ir čia pat priduria, – per didelis”. Vietoje nenustygstanti mažoji Rasita prisipažįsta, kad kartais pabėga į kitą fermų galą, kai reikia padėti mamai, bet kai yra nuotaika, tai ir šiaudų karvėms pakreikia, ir pašaro pameta. – Vaikus nuo mažens pratiname prie darbo, – pasakojo Ingrida. – Padėdami ūkyje jie užsidirba kišenpinigių, juos taupo ir perkasi ką nori. Modestas šiuo metu taupo keturračiui motociklui. Tai – jo svajonė. Šeimininkė sakė, kad ir turėdama šitiek gyvulių nesijaučia pririšta prie namų. Zdanavičiai išvažiuoja į renginius ir į spektaklius. Net ir gyvendami gražioje vietoje vasarą mėgsta išvykas į gamtą. Žiemą šeima mėgsta skrieti nuo savo kalvų – kas su slidėmis, kas rogutes ar kitą kokią priemonę po sėdyne pasikišęs. Ilgiau atostogauti ar išvykti kur nors toliau per septyniolika metų dar nepasitaikė. Ingrida sakė, jog jiems užtenka poilsio, ilgesnių atostogų kol kas nepasigendama. Taip ir teka gyvenimas Zdanaičių sodyboje, saugomoje seno Klėtkininkų kaimo kryžiaus, kuris stovi vos ne ūkininkų kieme. Pasitarę su vietiniu klebonu šeimininkai jo negriauna, leidžia sunykti pačiam, nes jam pakeisti jau pastatytas kitas kryžius. Naujasis kryžius įkurdintas kiek atokiau nuo namų, prie kelio, vedančio į seną Zdanavičių sodybą. Publikuota: 2008-01-04 16:46:00 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|