Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-01-04 13:16

---

Birutės NENĖNIENĖS nuotr.

VARDADIENIUS ŠVENČIA



Sausio 5 d. – Edvardas, Gaudentas, Vytautas.

Sausio 6 d. – Aras, Arūnas, Arūnė, Živilė, Baltazaras, Kasparas, Merkelis.

Sausio 7 d. – Julius, Liucijus, Raimundas, Rūtenis.

---

DATOS



Sausio 5 d.

1931 m. gimė tautosakininkas Leonardas Sauka.



Sausio 6 d.

1589 m. įsigaliojo Trečiasis Lietuvos Statutas – paskutinysis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisinių dokumentų rinkinys, galiojęs iki 1840 metų, kol Lietuvoje buvo įvesti Rusijos įstatymai.

1893 m. gimė rašytojas, poetas, literatūrologas Vincas Mykolaitis-Putinas (mirė 1967 m.).

1905 m. gimė rašytojas Kazys Boruta (mirė 1965 m.).



Sausio 7 d.

1923 m. gimė vaikų rašytojas Anzelmas Matutis (mirė 1985 m.).

1998 m. poetui Justinui Marcinkevičiui paskirta prestižinė Johano Herderio premija, įsteigta 1963 metais Vienoje ir kasmet skiriama Rytų ir Pietryčių Europos šalių menininkams bei mokslininkams.

---

DIENOS



Sausio 6 d. – Trys Karaliai.

Katalikų Bažnyčios liturgijoje sausio 6-oji skirta prisiminti Naujajame Testamente aprašytam įvykiui, kai iš Rytų į Jeruzalę, stebuklingai žvaigždei nušvietus kelią, atkeliavo trys išminčiai aplankyti gimusio Kūdikio – žydų karaliaus. Radę jį su motina Marija, pagarbino ir atidavė atneštas dovanas – aukso, smilkalų ir miros.

Žmonių sąmonėje Evangelijos išminčiai Kasparas, Melchioras ir Baltazaras virto karaliais. Išlikusi tradicija sausio 6-ąją bažnyčioje pašventinta kreida ant namų durų užrašyti pirmąsias jų vardų raides – K+M+B. Senovės lietuviai tikėdavo, kad šis užrašas apsaugos jų namus nuo velnio ir perkūno.

Vienas įdomiausių šios dienos papročių – „trijų karalių“ vaikščiojimas pakiemiais, visus giesmėmis sveikinant ir renkant dovanas. XX a. „karaliai“ dažniausiai turėdavo vietos parapijos klebono, kai kur – ir savivaldybės išduotus pažymėjimus, liudijančius, kad jie nėra apgavikai.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---