Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-01-03 08:52

---

Demokratija – tai liaudies valdžia. Žodis kilęs iš graikiško žodžio demokratia (dēmos – liaudis, kratos – valdyti) ir buvo vartojamas dar V amžiuje prieš mūsų erą kai kuriose senovės Graikijos vietovėse egzistavusiai politinei sistemai apibrėžti.

Manoma, kad demokratijos, kaip valdymo formos, užuomazgų jau buvo riboto dydžio grupėse – gentyse. Tai, kaip žmonės tūkstantmečius išgyveno medžiodami grupėmis, gali atrodyti pačia natūraliausia politine sistema.

Vėliau žmonės pradėjo gyventi fiksuotomis bendruomenėmis, užsiimti žemdirbyste ir prekyba. Didesnė nelygybė, turtas, karai tarp bendruomenių, o kartu ir bendruomenių didėjimas paskatino atsirasti hierarchiją ir autoritarines socialinės organizacijos formas.

V ir IV amžiuose prieš mūsų erą Graikija nebuvo vientisa šalis, kaip dabar įsivaizduojame, o buvo keleto šimtų nepriklausomų miestų-valstybių grupė. 507 m. pr. m. e. Atėnų piliečiai, vadovaujami Kleistenio, pradėjo kurti sistemą, kurioje liaudis turėjo valdžią ir kuri truko beveik du amžius.

XVIII a. pradžioje atsirado atstovaujamoji demokratija. Pagal senovės Atėnus turėtų atrodyti, kad šiuolaikinės Jungtinės Amerikos Valstijos ar Prancūzija yra visiškai nedemokratiškos. Tačiau atstovaujamajai demokratijai būdinga tai, kad ji turi politinius požymius, kurių neturėjo ankstyvosios demokratijos. Šie požymiai, nepaisant skirtumų tarp valstybių, daugmaž vienodi. O pirmieji atstovaujamosios demokratijos pavyzdžiai atsirado XVIII a. Europos valstybėse ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Svarbiausias atstovaujamosios demokratijos požymis – atstovavimas. Kiti požymiai – laisvi, sąžiningi, dažni rinkimai, laisvė reikštis, nepriklausomų informacijos šaltinių buvimas ir asociacijų laisvė. Piliečiai turi teisę jungtis ir dalyvauti įvairių organizacijų, tarp jų – ir politinių partijų bei interesų grupių veikloje.

Kodėl liaudis turi valdyti? Ar demokratija tikrai geresnė valdymo forma už kitas? Istorija patvirtina, kad demokratija turi daugybę bruožų, kuriuos dauguma žmonių laiko priimtinais, kokie bebūtų jų politiniai lūkesčiai:

* demokratija padeda išvengti žiaurių autokratų vadovavimo;

* modernių demokratijų atstovai vieni su kitais nekariauja;

* demokratinės šalys yra labiau klestinčios už nedemokratines;

* demokratija linkusi puoselėti žmonijos vystymąsi sveikatos apsaugos, švietimo, asmeninių pajamų srityse;

* demokratija padeda ginti žmogaus teises;

* tik demokratija leidžia žmonėms maksimaliai laikantis įstatymų gyventi pagal asmeninį pasirinkimą;

* tik demokratija maksimaliai leidžia prisiimti moralinę atsakomybę už savo pasirinkimą;

* tik demokratijos dėka galima politinė lygybė.

Žinoma, visais laikais atsiranda kritikų, kurie sako, kad žmonės negali kaip lygiaverčiai dalyvauti valdyme, nes jų žinios, protas, išmintis, patirtis ir charakteriai skirtingi. Nėra abejonės, kad kritikų bus tol, kol egzistuos demokratija, o nedemokratinių režimų kūrėjams rasti šalininkų seksis priklausomai nuo to, kaip demokratinėms vyriausybėms seksis priimti naujus iššūkius ir įveikti esamas arba galinčias įvykti krizes. Kaip demokratinės valstybės gali virsti nedemokratinėmis ir kaip nedemokratinės valstybės tampa demokratinėmis, mums rodo ir šiandieniniai visame pasaulyje vykstantys politiniai procesai.

Rimvydas ŽIEMYS

Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---