„Santaka“ / Už antrą gyvenimą vilkaviškietis dėkingas savo broliui

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-01-03 08:46

Dalinkitės:  


Broliai Vitas (kairėje) ir Gediminas Jablonskiai dėkingi likimui, kad gali matytis ir bendrauti vienas su kitu.

Autorės nuotr.


Už antrą gyvenimą vilkaviškietis dėkingas savo broliui

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Praėjo jau dešimt metų, kai vilkaviškietis Vitas Jablonskis gyvena su persodintu inkstu. Už antrąjį savo gyvenimą jis dėkingas penkeriais metais vyresniam broliui Gediminui.

Keturiasdešimt penkerių metų vilkaviškietis sakė, jog dabar nekalbėtų su mumis, jei ne brolio poelgis.



Labiausiai troško atsigerti

– Man pasisekė, nes dializuotis turėjau tik tris mėnesius, kai kitiems ligoniams to reikia ne vienerius metus, – atvirai pasakojo Vitas Jablonskis. – Gana greitai sužinojome, kad mano brolio inkstas tinka transplantuoti, ir 1997 metų gruodžio 17 dieną ligoninėje man buvo atlikta inksto persodinimo operacija. Kadangi patyriau palyginti nedaug dializės procedūrų, tai ir naujas organas nesunkiai prigijo. Štai jau dešimtmetį brolio inkstas funkcionuoja kaip savas, o daktarai po kiekvienų tyrimų vis sako, kad jis „laikys“ dar ilgai.

V.Jablonskis atsimena, kad atsigavęs po operacijos ir vežamas namo iš karto išgėrė net pusantro litro skysčių. Mat keletą mėnesių, kol gyveno laukimu nuo dializės iki dializės, reikėjo smarkiai riboti skysčius. Net suvalgytas obuolys, vynuogė, sriubos šaukštas – viskas likdavo susikaupę skysčių pavidalu audiniuose. O apie paprasčiausią troškulio numalšinimą nebuvo ko ir svajoti – pakakdavo suskirdusias lūpas suvilgyti...

– Įsivaizduokite, kad žmonės, kurie laukia donoro keletą metų, negali išgerti net puodelio vandens, – gerdamas arbatą kalbėjo V.Jablonskis.



Visuomeninėje veikloje padeda artimieji

Pats sulaukęs pagalbos iš artimo ir žinodamas, kaip sunku gyventi jo likimo broliams, vilkaviškietis dabar nesėdi rankų sudėjęs. Jau penketą metų jis vadovauja Vilkaviškio ir Marijampolės nefrologinių ligonių draugijoms, prie jų prisijungė ir žmonės iš Kalvarijos bei Kazlų Rūdos. Paklaustas, kaip visur suspėja, Vitas sakė, kad jam padeda patys artimiausi žmonės – žmona, sūnus, giminaičiai.

– Kai spalio 14 dieną Vilkaviškyje ir Marijampolėje organizuojame Donoro dieną ir žmonėms padedame užpildyti anketas savanoriškam donoro pažymėjimui gauti, mano šeima dirba Vilkaviškyje, o aš važiuoju į Marijampolę, – didžiavosi savo artimaisiais vilkaviškietis. – Renginius padeda „įdvasinti“ žmonos giminaitė Raimonda Kurauskienė, kuri yra muzikos mokytoja, tad niekada neatsisako pagroti, pakalbėti ir iki galo surežisuoti kokį nors mūsų draugijos renginį. Aš tai ne kalbėtojas, man geriau tyliai dirbti, tad tik džiaugiuosi, kai randu tokių pagalbininkų.



Dėkingi ligoniai – visoje apskrityje

Pasak draugijos narių vilkaviškiečių, Vitas Jablonskis atgaivino Nefrologinių ligonių draugijos veiklą visoje Marijampolės apskrityje. Daugiausia narių šiuo metu yra Vilkaviškyje. Bet ne todėl, kad čia būtų daugiau sergančių nei kitur, o dėl to, kad žmonės labiau nori bendrauti, dalyvauti renginiuose, padėti neseniai nelaimės ištiktiems ir nežinantiems, ką daryti. Marijampoliečiai dažniausiai po inksto persodinimo operacijos išeina iš draugijos, nes mano, kad pagalba jiems jau nereikalinga.

Vilkaviškyje hemodializės procedūras galintys gauti nefrologiniai ligoniai sako esantys dėkingi tik V.Jablonskiui, kad mieste atsirado dializės kabinetas. Juk rimta inkstų liga sergantys žmonės čia turi lankytis kas antrą dieną. Anksčiau jiems tekdavo važinėti į Marijampolę. Dabar draugijos pirmininkas bando išspręsti kitas problemas. Jam rūpi, kur gauti patalpas pirmajame aukšte, kad jas būtų galima pritaikyti žmonėms su invalido vežimėliais, ieško būdų, kaip organizuoti ligonių pavėžėjimą į procedūras iš tolimesnių rajono vietų, pavyzdžiui, iš Vištyčio.



Savęs per daug nesaugo

Paklaustas, iš kur semiasi tiek stiprybės, ar jaučiasi visiškai sveikas, kad tiek laiko skiria kitiems, Vitas Jablonskis sakė, jog galėtų padaryti ir daugiau, bet... Pasirodo, šį veiklų žmogų jau bemaž trisdešimt metų kamuoja diabetas. Dėl šios ligos jam tekę amputuoti koją, nes ant piršto atsivėrusi žaizda negijo, audiniai gedo. Galūnę teko vis trumpinti keletą kartų.

Pažiūrėjęs iš šono net neįtartum, jog šis žmogus nešioja protezą. Tiesiai žingsniuojantis prie savo „golfuko“, jis vis pilnas reikalų, vis kur nors skuba, nors žmonėms su persodintais organais reikėtų vengti masinių žmonių susibūrimų. Mat jų imunitetas nuolat slopinamas vaistais, kad organizmas nesipriešintų įsodintam svetimam organui. Bet kokia infekcinė ar virusinė liga tokiems žmonėms komplikuojasi ir gali būti lemtinga.

– Kažkaip negalvoju, kad man dėl to reikėtų slėptis, – juokėsi V.Jablonskis. – Gyvenu aktyviai, net futbolą gamtoje pažaidžiu, įvairiuose pobūviuose pašoku. Nors paskui kenčiu skausmą – tiek nutrina protezas... Tačiau nebijau, kad dėl atsiradusių žaizdų reikės atlikti dar vieną operaciją. Dabar turiu tokį šviesos terapijos aparatą, kuris padeda užgydyti viską. Jei būčiau jį turėjęs anksčiau, tai ir koja dabar galbūt sveika būtų, – atviravo pašnekovas.



Laukia naujos operacijos

Paklaustas, kaip jaučiasi brolis, V.Jablonskis pasiūlė aplankyti Žynių kaime gyvenantį penkiasdešimtmetį Gediminą ir pasižiūrėti.

Žvalus G.Jablonskis kieme pasitiko pasipuošęs, mat buvo įspėtas, kad sulauks svečių. Pas ūkininkus triūsiantis Gediminas sakė diskomforto dėl to, kad neturi vieno inksto, nejaučiantis. Jam džiugu, kad gali nuolat matyti visur skubantį Vitą.

Broliai šiltai šnekučiavosi apie šventes, bendrus reikalus ir apie tai, kad Vitas su viltimi laukia naujos operacijos... Mat neseniai Lietuvoje pradėta persodinti ir kasą. Tai, vyro manymu, padėtų išspręsti visas su diabetu susijusias sveikatos problemas.

V.Jablonskis sakė nesitikintis, kad tokios laimės sulauks greitai, nes pirmiausia bus atliekamos operacijos tiems, kuriems reikia kompleksinio inksto ir kasos persodinimo.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas