Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-04-19 08:26

---

Į Valstybinės veislininkystės inspektorių A.Šimanauską kreipiasi daug ūkininkų. Jie klausia, kur įsigyti karvę žindenę ar veislinę pieninės krypties telyčią, kaip tvarkyti dokumentus valstybės išmokoms gauti ir kitais gyvulių veislininkystės reikalais.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Nuo kovo mėnesio valstybiniu veislininkystės inspektoriumi Vilkaviškio rajone dirba gyvulininkystės srities specialistas Antanas ŠIMANAUSKAS. Rajono žemdirbiams pristatome naująjį darbuotoją.

– Ar Jūsų šaknys Vilkaviškio rajone?

– Gimiau ir užaugau Vištytyje. Senelis ir tėvas buvo miškininkai, mama – namų šeimininkė. Tėvai laikė gyvulių, teko padėti juos auginti, prižiūrėti. Gal dėl to ir palinkau prie gyvulininkystės. Lietuvos veterinarijos akademijoje įsigijau zooinžinieriaus specialybę.

Dirbau Rumokų bandymų stoties eksperimentiniame ūkyje vyr. zootechniko pavaduotoju, vėliau vyriausiu zootechniku. Prasidėjus eksperimentinio ūkio reorganizacijai, perėjau dirbti į „Širvintos“ kolūkį selekcininku. Ten, Lakštučių kaime, ir įsikūrėme su šeima.

– Gal ir šeimyna nesibodi tvartų?

– Tvartų nelenkia, bet ateičiai renkasi „švaresnes“ specialybes. Žmona Rima – medicinos sesuo, nors pagal specialybę jau senokai nedirba. Dabar daugiau panirusi į ūkio ir komercijos reikalus. Sūnus Paulius Gedimino technikos universitete studijuoja priešgaisrinės saugos dalykus. Jaunesnis sūnus Steponas Žemės ūkio universitete gilinasi į ekologines problemas. Grįžę į namus jie susiduria ir su žeme, ir su gyvulininkyste.

– Tikriausiai turite savo ūkį?

– Šiokį tokį. Ko gero, pirmasis Vilkaviškio rajone pradėjau veisti danų kilmės diurokų veislės kiaules. Tai mėsinės krypties gelsvai rudų šerių kiaulės. Jų mėsa – raumeninga, riebalų nedaug. Gerą mėsą užaugina ir diurokų bei kitų veislių mišrūnai.

Teko nusipirkti bei užsiauginti ir grynaveislį diurokų kuilį, kad žmonėms, veislininkystės ūkiams galėtume parduoti grynaveislius paršelius.

Žemės dirbame nedaug, tik apie 5 hektarus, tačiau penkioms paršavedėms ir porai karvių išlaikyti pakanka. Be to, prekiaujame AB „Kėdainių grūdai“ pagamintais pašarais. Atsivežame iš Lenkijos ir pardavinėjame mėsinės krypties vienadienius kalakučiukus. Kasmet apie dešimt didžiųjų kalakutų užsiauginame sau pavalgyti, svečiams pavaišinti.

– Kaip vertinate gyvulių veislininkystės situaciją mūsų rajone?

– Išsamiai į situaciją įsigilinti dar nespėjau. Jau aiškiai matau, kad mėsos perdirbėjams trūksta mėsinių galvijų, o pienininkystės ūkiams – veislinių telyčių. Pastarųjų galėtų nemažai nupirkti ne tik mūsų rajono ūkininkai, bet ir kitų rajonų bei valstybių žemdirbiai.

Dabar kasdien ateina po keliolika žmonių tvarkyti dokumentus išmokoms už mėsines telyčias gauti. Jei pernai ūkininkas iki kovo 31 d. laikė mėsinės krypties, kad ir gautą iš paprastos karvės, apsėklintos mėsinių veislių buliais, telyčaitę, jam priklausė apie 500 Lt valstybės išmoka. Jei šiemet kovo 31 d. ūkininkas turėjo ne jaunesnę kaip 8 mėn. amžiaus mėsinės krypties telyčaitę, net ir tą pačią, už kurią pernai gavo tiesioginę išmoką, ir ją išlaikys iki šių metų spalio 1 dienos, vėl gaus 500 Lt išmoką. Jei laikomą telyčią apsėklins mėsinių veislių buliaus sėkla ir telyčia taps karve žindene – už ją vėl gaus nustatyto dydžio išmoką.

Taip valstybė skatina mėsinių galvijų veisimą ir auginimą. Tik reikia prisiminti, kad tokių gyvulių auginimas turi būti įformintas nustatytais dokumentais. Dėl to juos laikančiam ūkininkui reikia ateiti pas veislininkystės inspektorių. Mano darbo vieta Vilkaviškyje – AB bankas „Hansabankas“ patalpose, antrame aukšte, telefonas – 53 925 arba (8 616) 06 336.

– Apie veislininkystės tvarką dar ne kartą pakalbėsime ateityje. Gal be pagrindinės specialybės turite ir kitokių pomėgių?

– Esu užkietėjas medžiotojas, priklausau Vištyčio medžiotojų klubui. Didžiausias laimikis – Vištyčio apylinkėse nušautas elnias. Kiek patiesiau šernų, jau net neskaičiuoju.

Tėviškėje buvau įruošęs visai mano akimis pakenčiamą medžiotojų kambarį. Dabar ruošiuosi tuos eksponatus perkelti į Lakštučius. Neatsilieka ir vaikai. Su Pauliumi jau traukiame medžioti kartu. Dabar jo iniciatyva įsigijome ir mokome medžioti vokiečių kilmės jegterjerų veislės šunį.

Steponas – aistringas žvejys. Su savo rekordiniu laimikiu, berods, karpiu, jau buvo papuolęs į „Santakos“ puslapius.

Bet medžioklė ir žvejyba – tik per šventes ir poilsio dienomis, o šiokiadieniais visą laiką pasiglemždavo komercija, ūkis, dabar ir gyvulių veislininkystės reikalai.

– Sėkmės darbe ir iki naujų susitikimų.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---