„Santaka“ / Stebuklinga Tomo ir jo brolio gyvenimo kelionė

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-12-27 08:30

Dalinkitės:  


To­mo ke­lio­nės ir su­si­ti­ki­mai su žmo­nė­mis neiš­var­gi­na, daž­nai jo­se, kaip ir į Vil­ka­viš­kį, jį ly­di žmo­na Jo­li­ta, ma­ma Ste­fa­ni­ja.

Autorės nuotr.


Stebuklinga Tomo ir jo brolio gyvenimo kelionė

Birutė NENĖNIENĖ

To­mo Vi­luc­ko pub­li­cis­ti­nius straips­nius ran­da­me in­ter­ne­ti­nia­me dien­raš­ty­je „Ber­nar­di­nai.lt“, dien­raš­ty­je „Lie­tu­vos ži­nios“, ka­ta­li­kiš­ka­me mėn­raš­ty­je šei­mai „Ar­tu­ma“, ki­tuo­se lei­di­niuo­se. Jis ad­mi­nist­ruo­ja Šv. Jo­no kong­re­ga­ci­jos vie­nuo­ly­no bend­ruo­me­nės tink­la­la­pį. Pa­ra­mos ir lab­da­ros fon­das „Baž­ny­čios kro­ni­ka“ jį pri­pa­ži­no 2004 me­tų lau­rea­tu ir ap­do­va­no­jo už nuo­sek­lų krikš­čio­niš­kų­jų ver­ty­bių sklei­di­mą ži­niask­lai­do­je. Au­to­rius yra iš­ver­tęs iš pran­cū­zų kal­bos pen­kias kny­gas.

Pa­va­sa­rį lei­dyk­la „Ka­ta­li­kų pa­sau­lio lei­di­niai“ iš­lei­do jo pir­mą­ją kny­gą „Ma­lo­nės vers­mės“, ku­rią pa­ts au­to­rius pri­sta­tė Vil­niaus kny­gų mu­gė­je. Nuo pa­va­sa­rio iki vė­ly­vo ru­dens To­mas Vi­luc­kas ap­va­ži­nė­jo daug Lie­tu­vos mies­tų ir mies­te­lių, į kur tik bu­vo kvie­čia­mas pa­si­da­ly­ti sa­vo min­ti­mis ir gy­ve­ni­mo liu­di­ji­mu.

Prieš pra­si­de­dant ad­ven­tui, To­mas lan­kė­si Vil­ka­viš­ky­je.

Per 37-erius sa­vo gy­ve­ni­mo me­tus vy­riš­kis ne­pa­ki­lo iš in­va­li­do ve­ži­mė­lio ir nie­ka­da ko­jo­mis ne­pa­jau­tė že­mės, pa­ju­di­na vos vie­ną ki­tą ran­kų pirš­tą. Ke­lio­nė­se pa­sta­ruo­ju me­tu jį ly­di ir pa­tar­nau­ja žmo­na Jo­li­ta, kol jos ne­tu­rė­jo – tė­vai. To­mas su tė­vais ir ket­ve­riais me­tais jau­nes­niu bro­liu Ma­riu­mi gy­ve­na Pa­lan­go­je. Vi­luc­kų tri­jų sū­nų (jau­nė­lis mi­rė) įgim­ta li­ga – rau­me­nų at­ro­fi­ja – ne­truk­dė la­vin­ti pro­to. Vis­ką, kuo da­bar tur­tin­gi, bro­liai pa­sie­kė tik sa­viš­vie­ta ir sa­vo va­lios pa­stan­go­mis.

– Iš kur tos stip­ry­bės se­mia­tės? – klau­siau prieš su­si­ti­ki­mą Vil­ka­viš­kio sve­čią To­mą, ku­rį, ne­ga­lin­tį nu­lai­ky­ti puo­de­lio, iš sa­vo ran­kų kava vaišino žmo­na Jo­li­ta.

– Iš Vieš­pa­ties, jis yra pa­grin­di­nis šal­ti­nis. Stip­ry­bės gau­nu per mal­dą, Šven­to­jo Raš­to skai­ty­mus. Ir ar­ti­mie­ji – tė­vai, žmo­na – vi­sa­da ša­lia. Pa­ga­liau, Die­vą su­tin­ku kiek­vie­na­me žmo­gu­je, – sa­kė To­mas.

– Gal vil­ka­viš­kie­čiams pa­siū­ly­tu­mė­te ko­kių nors re­cep­tų, kaip at­ras­ti ir iš­lai­ky­ti dva­si­nę pu­siaus­vy­rą?

– Tai­gi, kad re­cep­tų nė­ra. Pas­ta­ruo­ju me­tu man la­bai pa­tin­ka po­pie­žiaus Be­ne­dik­to XVI min­tis: kiek žmo­nių, tiek ke­lių pas Die­vą. Kiek­vie­nas žmo­gus tu­ri tik sa­vo ke­lią.

Apie sa­vo gy­ve­ni­mo ke­lio­nę sve­čias pa­pa­sa­ko­jo au­di­to­ri­jai.

Vai­kys­tė­je, paaug­lys­tė­je To­mas maiš­ta­vo prieš ti­kė­ji­mą ir Die­vo bu­vi­mą, nes vi­siems sa­ky­da­vo, jog jis esąs Die­vo ne­bu­vi­mo įro­dy­mas. Spe­cia­liai ieš­ko­jo ir skai­tė to­kią li­te­ra­tū­rą, ku­ri pa­gi­lin­tų jo ne­ti­kė­ji­mą. Be to, tuo­me­ti­nė sis­te­ma bu­vo iš­mu­šu­si ne tik re­li­gi­ją, bet ir nu­brau­ku­si jų, kaip neį­ga­lių­jų žmo­nių, eg­zis­ta­vi­mą, nes vie­na­me iš par­ti­jos su­va­žia­vi­mų iš tri­bū­nų bu­vo pa­brėž­ta, jog in­va­li­dų Ta­ry­bų Są­jun­go­je nė­ra. To­mas ir bro­lis Ma­rius sa­vo nuo­skau­dą mal­dė klau­sy­da­mie­si tran­kios mu­zi­kos, „pan­ka­vo“. Jų na­muo­se vi­sa­da lan­ky­da­vo­si daug bend­raam­žių. No­rė­da­mi pa­tir­ti stip­rių po­jū­čių, jie už­sii­mi­nė­jo spi­ri­tiz­mu.

Po pus­me­tį tru­ku­sio mė­ga­vi­mo­si ir ana­pu­si­nio pa­sau­lio nei­gi­mo vie­ną­kart kaip karš­ta ban­ga nu­tvil­kė su­vo­ki­mas, jog tai, ką nei­gė, – eg­zis­tuo­ja. Įvy­ko lū­žis, kai vai­ki­nas su­pra­to, jog ne vis­kas ma­tuo­ja­ma po­jū­čiais bei ap­čiuo­pia­mais ir pro­tu su­vo­kia­mais da­ly­kais.

1989 me­tais ka­lė­do­da­mas jau­nas ku­ni­gas bro­liams pa­li­ko Šven­to­jo Raš­to kny­gą, bet To­mui Bib­li­jos teks­tai at­ro­dė kaip klie­de­siai. Tik po me­tų at­si­ver­tus kny­gą ir pra­dė­jus skai­ti­nė­ti įvy­ko nau­jas su­vo­ki­mo lū­žis. Tuo lai­ku dar ne­bu­vo lie­tu­viš­kai iš­leis­ta re­li­gi­nio, fi­lo­so­fi­nio tu­ri­nio kny­gų. Iš ki­to ku­ni­go Vi­luc­kai bu­vo ga­vę Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios teo­lo­go To­mo Ak­vi­nie­čio raš­tų to­me­lį. „Už­ki­bo“, su­si­do­mė­jo, gin­či­jo­si ir pa­si­nė­rė į su­dė­tin­ges­nių fi­lo­so­fi­jos ir teo­lo­gi­jos stu­di­jų ke­lią. Siek­da­mi gi­liau su­vok­ti ori­gi­na­lius au­to­rius, sa­va­ran­kiš­kai pra­mo­ko lo­ty­nų ir grai­kų kal­bas. Pa­žin­tis su iš Pran­cū­zi­jos at­vy­ku­siais vie­nuo­liais jo­ni­tais pa­ska­ti­no mo­ky­tis pran­cū­zų kal­bos.

Ma­rius nuo ma­žu­mės tu­rė­jo po­lin­kį ta­py­ti, sa­va­ran­kiš­kai iš­mo­ko pieš­ti iko­nas – tai sėk­min­gai ir kū­ry­biš­kai da­ro vi­są de­šimt­me­tį. Jam tal­ki­na žmo­na Ga­bi­ja.

Bro­liai tuo­kė­si prieš pus­ket­vir­tų me­tų, tą pa­čią die­ną. To­mo žmo­na Jo­li­ta Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te dės­to so­cio­lo­gi­ją, Vil­niaus uni­ver­si­te­te stu­di­juo­ja dok­to­ran­tū­rą. Drau­gys­tė ir mei­lė jų šei­moms yra pa­grin­di­nis da­ly­kas. Pa­sak To­mo, gai­les­čiui čia vie­tos ne­li­kę, se­niai į krau­ją įau­gę, jog Die­vo aky­se vi­si ver­tin­gi ir ly­gūs.

To­mas sa­kė, jog sa­vo gy­ve­ni­mo neį­si­vaiz­duo­ja be kom­piu­te­rio: sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je ra­šo dviem pirš­tais spau­dy­da­mas pe­lę, nau­do­ja­si spe­cia­lia neį­ga­lie­siems pri­tai­ky­ta pro­gra­ma.

Jis ne­si­jau­čia vie­ni­šas, nes nuo­la­tos ap­lan­ko drau­gai, jį su­si­ran­da žmo­nės, ieš­kan­tys dva­si­nio pa­stip­ri­ni­mo ar at­sa­ky­mų į jiems iš­ky­lan­čius re­li­gi­jos, fi­lo­so­fi­jos, bend­raž­mo­giš­kus klau­si­mus. To­mas kvie­čia­mas skai­ty­ti pa­skai­tų, gru­pe­lės žmo­nių at­va­žiuo­ja ir pas jį į na­mus.

Pašnekovas sa­kė, jog apie de­šim­tį me­tų pa­sky­rė vien moks­lui, gi­li­ni­mui­si į tai, kas bu­vo anks­čiau neig­ta, o vė­liau pa­si­da­rė įdo­mu ir svar­bu. Ieš­ko­jo gi­lu­mo, kau­pė­si pa­ži­ni­mas. Vi­sa tai, ką pa­ži­no, rei­kė­jo iš­mok­ti per­teik­ti pa­pras­tais, skai­ty­to­jams su­pran­ta­mais žo­džiais. Vi­sa tai, kas ne­tilp­da­vo į straips­nių rė­mus, lik­da­vo pa­raš­tė­se, kau­pė­si, kol ga­liau­siai po tre­jų me­tų To­mas nu­ta­rė su­dė­ti į kny­gą „Ma­lo­nės vers­mės“.

– Kaip ma­no­te, ar rei­ka­lin­ga žmo­nėms to­kia kny­ga? – klau­siau pa­šne­ko­vo.

– Gal­vo­ju, kad rei­ka­lin­ga, nes no­rė­jo­si pa­pras­tai ir kiek­vie­nam su­pran­ta­mai paaiš­kin­ti, ko­kios apei­gos vyks­ta baž­ny­čio­je, ko­kia jų pra­smė, kil­mė, kad jos yra ne spek­tak­lis, o slė­pi­nys, tu­rin­tis gi­lų pa­grin­dą, – aiš­ki­no To­mas.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas