|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2007-12-27 08:22
Nusilenkti žiūrovams sugužėjo visi spektaklio aktoriai.Tomo JUŠKAIČIO nuotr.
Ir ne be reikalo – žiemą ir šaltį, bent jau trumpam, galėjo pajusti visi. Žinoma, ne tik šaltį, – pasirodymas taip pat dovanojo gėrį ir širdies šilumą. VVJC ugdytiniai keletą metų iš eilės artėjančių žiemos švenčių proga vilkaviškiečiams dovanodavo trumpučius kiekvieno būrelio šventinius numerius. Šiemet pirmą kartą programa virto pasaka. „Nykštuko“ būrelio mažieji šokėjai ir dainininkai tapo rožėmis, kiemo vaikais, statančiais sniego senį. Eglės Kaminskienės šokėjams teko pabūti varnomis, dvasiomis, pūga ir angelais. Vokalinės studijos ugdytinai traukė dainą, įsikūniję į varnų vaidmenis. „Vyželės“ šokėjai ir gitaristų būrelio nariai tapo XIX a. rūmų poromis ir muzikantais. Senovinės muzikos ansamblis padėjo pasakos plėšikams (dramos studijos ugdytiniams ir jauniesiems šokėjams). Veiksmas žiūrovus nukėlė į XIX amžių. Penki cilindrus užsidėję pasakotojai (dramos studijos ugdytiniai) sekė gėrio filosofu vadinamo rašytojo H.K.Anderseno pasaką apie šaltį, kuris jau beveik 200 metų šildo viso pasaulio skaitytojų širdis. Tai jaudinanti istorija apie mergaitę Gerdą (jaunoji aktorė Eglė), iškeliavusią ieškoti savo draugo Kajaus (vaidmens atlikėjas Andrius), kurio širdis Sniego karalienės (šiuolaikinio šokio šokėja Monika) dėka buvo paversta ledo gabalu. Gerdai teko susidurti su įvairiausiomis kliūtimis ir sunkumais (varnomis, plėšikais, šamane, žvarbia pūga), bet, kaip visuomet būna pasakose, viskas baigėsi laimingai. Narsi širdis, tikėjimas nuoširdžia draugyste ir gerumas padėjo mergaitei nugalėti visas kliūtis ir Sniego karalienę: Kajus buvo išlaisvintas. Ši istorija – apie draugystę, meilę, ištvermę, drąsą, pasiaukojimą. Linos Mačiulaitienės sukurta scenografija ir ledinis Sniego karalienės žvilgsnis leido pajusti tikrą žiemos šaltį. Kaskart vis krentantis sniegas ar vaikų ridenami sniego kamuoliai kūrė tikrą žiemos atmosferą, žiūrovai vis nejučia susigūždavo ar apsigobdavo šalikais, striukėmis. Nuoširdumu ir paprastumu spindinčios jaunųjų artistų akys privertė pasijusti ypatingai – susikaupti artėjant šventėms ir prisiliesti prie gėrio, pasisemti vilties. Jos priminė, kad branginti vieniems kitus reikia ne tik pasakose. Aušra KUDIRKAITĖ Publikuota: 2007-12-27 08:22:29 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą * Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|