„Santaka“ / Daug spalvotų dovanėlių iš... avytės garbanėlių

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-12-21 17:36

Dalinkitės:  


Smagu buvo velti ir gėrėtis savo darbeliais.

Daug spalvotų dovanėlių iš... avytės garbanėlių

Birutė PAVLOVIENĖ

Šiais lai­kais pa­si­ruoš­ti ka­lė­di­niam do­va­nų me­tui nė­ra su­dė­tin­ga. Dar ne­si­bai­gus ru­de­niui par­duo­tu­vė­se su­bliz­ga kal­nai vi­so­kių gro­žy­bių. Bet juk no­ri­si kaž­ko sa­vi­to, ne­ma­ty­to ar­ba nau­jai at­ras­to.

Vil­ka­viš­kio mies­to vai­kų lop­še­lio–dar­že­lio „Bu­ra­ti­nas“ di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ja ug­dy­mui Li­li­ja Na­vi­kie­nė jau ga­li leng­viau at­si­kvėp­ti: jos su­ma­ny­tas ir dau­giau nei du mė­ne­sius vai­kų, jų tė­ve­lių, pe­da­go­gių, auk­lė­to­jų pa­stan­go­mis vyk­dy­tas pro­jek­tas „Vel­siu, vel­siu vė­li­mė­lį“ sa­vo mi­si­ją at­li­ko. Ži­no­ma, šis se­nas, mū­sų kraš­te anks­čiau po­pu­lia­rus vė­li­mo ama­tas bu­vo pri­si­min­tas ne vien dėl to, kad bū­tų ga­li­ma pa­si­džiaug­ti mie­lais pa­čių pa­da­ry­tais dar­be­liais. Vie­nas iš jų kū­ri­mo tiks­lų bu­vo at­si­gręž­ti į ry­šius su tau­tos tra­di­ci­jo­mis, su­bti­liai su­da­ry­ti są­ly­gas vai­kams pa­jus­ti, pa­žin­ti, su­vok­ti ir iš­ban­dy­ti sa­vi­tos me­ni­nės raiš­kos prie­mo­nes. Pir­mo­sio­mis to­kių pa­mo­kė­lių „mo­ki­nu­kė­mis“ ta­po auk­lė­to­jos.

Dvie­jų die­nų vė­li­mo kur­sus joms su­ren­gė „Dru­ge­lių“ gru­pę lan­kan­čios Pi­jos ma­ma Vi­ta­li­ja Vo­sy­lė. Vei­kė ir jos dar­bų pa­ro­da. Ši ma­ma pa­ta­rė, kur pi­giau ga­li­ma nu­si­pirk­ti vil­nos.

Kai spal­vo­tus jos pluoš­tus auk­lė­to­jos at­si­ne­šė į gru­pes, ne taip pa­pras­ta bu­vo paaiš­kin­ti vai­kams, kas tai yra. Te­ko pra­dė­ti nuo pa­veiks­lė­lių, vaiz­duo­jan­čių avy­tes, ku­rių gar­ba­nė­lės ir yra ta pa­ti, tik jau pa­ruoš­ta, nu­da­žy­ta vil­na.

Pa­sak auk­lė­to­jos Bi­ru­tės Sa­ba­liaus­kie­nės, ne­ži­nia, kiek vai­kai paaiš­ki­ni­mą su­pra­to, bet žo­dį „vil­na“ įsi­dė­mė­jo tuoj pat. Auk­lė­to­jos Ri­ta Na­vic­kie­nė ir Edi­ta Set­kaus­kie­nė pri­si­me­na, jog vai­kai smal­siai ap­žiū­ri­nė­jo vil­ną, kai ku­rie ją uos­tė, glos­tė, iš jos „da­rė plau­kus“ ir sa­kė, jog tai – va­ta.

Vi­si la­bai lau­kė, ka­da ga­lės pra­dė­ti vė­li­mo dar­bus. Iš­si­dė­lio­ję pluoš­tą, drė­ki­no jį van­de­niu, glos­tė ir vė­lė. Vė­lė ir glos­tė. Pa­si­ro­dė, kad tai yra gan il­gas ir net... nuo­bo­dus dar­bas. Tad pa­dir­bė­ję vai­kai bėg­da­vo pa­žais­ti, bet ne­tru­kus vėl su­grįž­da­vo tęs­ti pra­dė­to už­siė­mi­mo. Vė­lė tik plokš­tu­mi­nius ga­mi­nius. Po to juos rei­kė­jo iš­plau­ti, iš­džio­vin­ti. Ta­da atė­jo ei­lė žirk­lėms ir iš­mo­nei. Vė­li­niai vir­to gė­lė­mis, dru­ge­liais, an­ge­lais, var­pe­liais, se­gė­mis ir t. t. Ne­bu­vo iš­mes­ti net ma­žiau­si ga­ba­lė­liai, li­kę nuo kar­py­mo. Iš jų vai­kai su­dė­lio­jo pa­veiks­lė­lius. Džiaugs­mu spin­dė­jo ma­žų­jų akys, kai jie gro­žė­jo­si sa­vo dar­bais, plo­jo jiems ka­tu­čių.

Įs­pū­džių ne­sti­go: „La­biau­siai pa­ti­ko peš­ti vil­ną ir trin­ti ran­ko­mis pūs­lė­tą ser­ve­tė­lę“ (Ar­tū­ras), „Pa­ti­ko nu­vel­ti žvaigž­dę, žais­ti su van­de­niu ir pu­to­mis“ (Ka­jus), „Pa­ti­ko vel­ti, trauk­ti vil­ną, bet sun­ku iš­trauk­ti iš ga­ba­lo – rei­kia tu­rė­ti rau­me­nų“ (Au­gus­tė), „Sau­lę ga­li­ma iš­vel­ti, žvaigž­dę, mė­nu­lį, bet jį bū­tų sun­kiau“ (Ei­vy­das), „Džiau­giau­si, kad taip gra­žiai išė­jo žvaigž­du­tės“ (Au­gus­ti­nas), „Pa­ti­ko trin­ti ser­ve­tė­lę van­de­niu“ (Ga­bi­ja). Kiek žmo­nių, tiek ir nuo­mo­nių. Štai vie­nas ber­niu­kas su­si­ža­vė­ji­mo neiš­reiš­kė: „Vi­sai ne­pa­ti­ko, nes ten nė­ra nie­ko įdo­maus, trin­ti ir žais­ti su pu­to­mis neį­do­mu, dar ga­li su­šlap­ti.“

Prieš­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo pe­da­go­gė Ri­ta Bar­tuš­kie­nė ne­slė­pė, kad iš pra­džių į šį pro­jek­tą ir­gi žiū­rė­ju­si skep­tiš­kai – kam to rei­kia, ga­li­ma im­tis ko nors pa­pras­tes­nio. Bet pa­dir­bė­jus nuo­mo­nė pa­si­kei­tė, pe­da­go­gei at­ro­do, kad pro­jek­tas „Vel­siu, vel­siu vė­li­mė­lį“ bu­vo vie­nas iš la­biau­siai dar­že­ly­je pa­vy­ku­sių pro­jek­tų.

Vai­kai ži­no­jo, kad jų dar­be­liai bus ka­lė­di­nės do­va­nos Gud­kai­mio glo­bos na­mų se­ne­liams. „De­be­siu­kų“ gru­pė kar­tu su pe­da­go­gė­mis Ri­ta Bar­tuš­kie­ne, Bi­ru­te Pi­li­pa­vi­čie­ne ir Vik­to­ri­ja Dė­dy­nie­ne pa­ren­gė ad­ven­to pro­gra­mą ir su ja nu­vy­ko į Gud­kai­mį. Vi­sus, su­si­rin­ku­sius į glo­bos na­mų sa­lę, vai­kai pra­džiu­gi­no dai­ne­lė­mis, liau­diš­kais bur­tais ir dar­že­ly­je su­kur­to­mis spal­vo­to­mis do­va­nė­lė­mis. Į po­pie­tę bu­vo pa­kvies­ti ir vie­tos vai­kai iš kai­mo mo­kyk­los. Į na­mus „Bu­ra­ti­no“ de­le­ga­ci­ja grį­žo taip pat ne tuš­čio­mis. Glo­bos na­mų di­rek­to­rius R.Mu­ri­nas įtei­kė obuo­lių, o gra­žiai įpa­kuo­to­je dė­žė­je, pa­si­ro­do, buvo sal­dai­niai. Jie la­bai pra­ver­tė, kai per šv. Liu­ci­jos – Švie­sos – die­ną dar­že­ly­je bu­vo įžieb­ta eg­lu­tė ir ta pro­ga vi­sus vai­ši­no tra­di­ci­nio sal­da­tur­gio šei­mi­nin­kės.

Šven­ti­nė nuo­tai­ka da­bar sklin­da iš ori­gi­na­liais vė­li­mo dar­be­liais pa­puoš­tų dar­že­lio ga­le­ri­jų, sten­dų.

Bai­giant pro­jek­tą, bu­vo su­reng­tas su­si­ti­ki­mas su vai­kų poe­te Zi­ta Gai­žaus­kai­te, vy­ko skai­ty­mą ska­ti­nan­tis ren­gi­nys „Kad ge­ru­mo žvaigž­dės neuž­ges­tų“, or­ga­ni­zuo­ta kon­cer­ti­nė iš­vy­ka į Ma­ri­jam­po­lės vai­kų dar­že­lį „Rū­ta“, su ku­riuo „Bu­ra­ti­nas“ bend­rau­ja. Bi­čiu­liams vil­ka­viš­kie­čiai, aiš­ku, ve­žė ir sa­vo vė­li­mo dir­bi­nių.

Vi­so­mis iš­vy­ko­mis pa­si­rū­pi­no įstai­gos di­rek­to­rė Da­nu­tė Ži­lins­kie­nė ir Au­gus­ti­no iš „De­be­siu­kų“ gru­pės tė­tis Sau­lius Kli­ma­vi­čius. Vi­si tė­vai bu­vo ak­ty­vūs pa­gal­bi­nin­kai. Dau­ge­lis iš jų va­ka­ro­jo, vė­lė kar­tu su vai­kais ne tik dar­že­ly­je, bet ir pa­rė­ję iš jo, pa­dė­jo pa­puoš­ti gru­pes. Tė­vai bu­vo dė­kin­gi, kad at­gai­vi­na­mos se­nų­jų ama­tų tra­di­ci­jos, ug­do­mas jaut­ru­mas, pa­gar­ba se­no­liams, mo­ko­ma drau­gau­ti su bend­raam­žiais.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas