„Santaka“ / Daug spalvotų dovanėlių iš... avytės garbanėlių

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-12-21 17:36

Dalinkitės:  


Smagu buvo velti ir gėrėtis savo darbeliais.

Daug spalvotų dovanėlių iš... avytės garbanėlių

Birutė PAVLOVIENĖ

Šiais lai­kais pa­si­ruoš­ti ka­lė­di­niam do­va­nų me­tui nė­ra su­dė­tin­ga. Dar ne­si­bai­gus ru­de­niui par­duo­tu­vė­se su­bliz­ga kal­nai vi­so­kių gro­žy­bių. Bet juk no­ri­si kaž­ko sa­vi­to, ne­ma­ty­to ar­ba nau­jai at­ras­to.

Vil­ka­viš­kio mies­to vai­kų lop­še­lio–dar­že­lio „Bu­ra­ti­nas“ di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ja ug­dy­mui Li­li­ja Na­vi­kie­nė jau ga­li leng­viau at­si­kvėp­ti: jos su­ma­ny­tas ir dau­giau nei du mė­ne­sius vai­kų, jų tė­ve­lių, pe­da­go­gių, auk­lė­to­jų pa­stan­go­mis vyk­dy­tas pro­jek­tas „Vel­siu, vel­siu vė­li­mė­lį“ sa­vo mi­si­ją at­li­ko. Ži­no­ma, šis se­nas, mū­sų kraš­te anks­čiau po­pu­lia­rus vė­li­mo ama­tas bu­vo pri­si­min­tas ne vien dėl to, kad bū­tų ga­li­ma pa­si­džiaug­ti mie­lais pa­čių pa­da­ry­tais dar­be­liais. Vie­nas iš jų kū­ri­mo tiks­lų bu­vo at­si­gręž­ti į ry­šius su tau­tos tra­di­ci­jo­mis, su­bti­liai su­da­ry­ti są­ly­gas vai­kams pa­jus­ti, pa­žin­ti, su­vok­ti ir iš­ban­dy­ti sa­vi­tos me­ni­nės raiš­kos prie­mo­nes. Pir­mo­sio­mis to­kių pa­mo­kė­lių „mo­ki­nu­kė­mis“ ta­po auk­lė­to­jos.

Dvie­jų die­nų vė­li­mo kur­sus joms su­ren­gė „Dru­ge­lių“ gru­pę lan­kan­čios Pi­jos ma­ma Vi­ta­li­ja Vo­sy­lė. Vei­kė ir jos dar­bų pa­ro­da. Ši ma­ma pa­ta­rė, kur pi­giau ga­li­ma nu­si­pirk­ti vil­nos.

Kai spal­vo­tus jos pluoš­tus auk­lė­to­jos at­si­ne­šė į gru­pes, ne taip pa­pras­ta bu­vo paaiš­kin­ti vai­kams, kas tai yra. Te­ko pra­dė­ti nuo pa­veiks­lė­lių, vaiz­duo­jan­čių avy­tes, ku­rių gar­ba­nė­lės ir yra ta pa­ti, tik jau pa­ruoš­ta, nu­da­žy­ta vil­na.

Pa­sak auk­lė­to­jos Bi­ru­tės Sa­ba­liaus­kie­nės, ne­ži­nia, kiek vai­kai paaiš­ki­ni­mą su­pra­to, bet žo­dį „vil­na“ įsi­dė­mė­jo tuoj pat. Auk­lė­to­jos Ri­ta Na­vic­kie­nė ir Edi­ta Set­kaus­kie­nė pri­si­me­na, jog vai­kai smal­siai ap­žiū­ri­nė­jo vil­ną, kai ku­rie ją uos­tė, glos­tė, iš jos „da­rė plau­kus“ ir sa­kė, jog tai – va­ta.

Vi­si la­bai lau­kė, ka­da ga­lės pra­dė­ti vė­li­mo dar­bus. Iš­si­dė­lio­ję pluoš­tą, drė­ki­no jį van­de­niu, glos­tė ir vė­lė. Vė­lė ir glos­tė. Pa­si­ro­dė, kad tai yra gan il­gas ir net... nuo­bo­dus dar­bas. Tad pa­dir­bė­ję vai­kai bėg­da­vo pa­žais­ti, bet ne­tru­kus vėl su­grįž­da­vo tęs­ti pra­dė­to už­siė­mi­mo. Vė­lė tik plokš­tu­mi­nius ga­mi­nius. Po to juos rei­kė­jo iš­plau­ti, iš­džio­vin­ti. Ta­da atė­jo ei­lė žirk­lėms ir iš­mo­nei. Vė­li­niai vir­to gė­lė­mis, dru­ge­liais, an­ge­lais, var­pe­liais, se­gė­mis ir t. t. Ne­bu­vo iš­mes­ti net ma­žiau­si ga­ba­lė­liai, li­kę nuo kar­py­mo. Iš jų vai­kai su­dė­lio­jo pa­veiks­lė­lius. Džiaugs­mu spin­dė­jo ma­žų­jų akys, kai jie gro­žė­jo­si sa­vo dar­bais, plo­jo jiems ka­tu­čių.

Įs­pū­džių ne­sti­go: „La­biau­siai pa­ti­ko peš­ti vil­ną ir trin­ti ran­ko­mis pūs­lė­tą ser­ve­tė­lę“ (Ar­tū­ras), „Pa­ti­ko nu­vel­ti žvaigž­dę, žais­ti su van­de­niu ir pu­to­mis“ (Ka­jus), „Pa­ti­ko vel­ti, trauk­ti vil­ną, bet sun­ku iš­trauk­ti iš ga­ba­lo – rei­kia tu­rė­ti rau­me­nų“ (Au­gus­tė), „Sau­lę ga­li­ma iš­vel­ti, žvaigž­dę, mė­nu­lį, bet jį bū­tų sun­kiau“ (Ei­vy­das), „Džiau­giau­si, kad taip gra­žiai išė­jo žvaigž­du­tės“ (Au­gus­ti­nas), „Pa­ti­ko trin­ti ser­ve­tė­lę van­de­niu“ (Ga­bi­ja). Kiek žmo­nių, tiek ir nuo­mo­nių. Štai vie­nas ber­niu­kas su­si­ža­vė­ji­mo neiš­reiš­kė: „Vi­sai ne­pa­ti­ko, nes ten nė­ra nie­ko įdo­maus, trin­ti ir žais­ti su pu­to­mis neį­do­mu, dar ga­li su­šlap­ti.“

Prieš­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo pe­da­go­gė Ri­ta Bar­tuš­kie­nė ne­slė­pė, kad iš pra­džių į šį pro­jek­tą ir­gi žiū­rė­ju­si skep­tiš­kai – kam to rei­kia, ga­li­ma im­tis ko nors pa­pras­tes­nio. Bet pa­dir­bė­jus nuo­mo­nė pa­si­kei­tė, pe­da­go­gei at­ro­do, kad pro­jek­tas „Vel­siu, vel­siu vė­li­mė­lį“ bu­vo vie­nas iš la­biau­siai dar­že­ly­je pa­vy­ku­sių pro­jek­tų.

Vai­kai ži­no­jo, kad jų dar­be­liai bus ka­lė­di­nės do­va­nos Gud­kai­mio glo­bos na­mų se­ne­liams. „De­be­siu­kų“ gru­pė kar­tu su pe­da­go­gė­mis Ri­ta Bar­tuš­kie­ne, Bi­ru­te Pi­li­pa­vi­čie­ne ir Vik­to­ri­ja Dė­dy­nie­ne pa­ren­gė ad­ven­to pro­gra­mą ir su ja nu­vy­ko į Gud­kai­mį. Vi­sus, su­si­rin­ku­sius į glo­bos na­mų sa­lę, vai­kai pra­džiu­gi­no dai­ne­lė­mis, liau­diš­kais bur­tais ir dar­že­ly­je su­kur­to­mis spal­vo­to­mis do­va­nė­lė­mis. Į po­pie­tę bu­vo pa­kvies­ti ir vie­tos vai­kai iš kai­mo mo­kyk­los. Į na­mus „Bu­ra­ti­no“ de­le­ga­ci­ja grį­žo taip pat ne tuš­čio­mis. Glo­bos na­mų di­rek­to­rius R.Mu­ri­nas įtei­kė obuo­lių, o gra­žiai įpa­kuo­to­je dė­žė­je, pa­si­ro­do, buvo sal­dai­niai. Jie la­bai pra­ver­tė, kai per šv. Liu­ci­jos – Švie­sos – die­ną dar­že­ly­je bu­vo įžieb­ta eg­lu­tė ir ta pro­ga vi­sus vai­ši­no tra­di­ci­nio sal­da­tur­gio šei­mi­nin­kės.

Šven­ti­nė nuo­tai­ka da­bar sklin­da iš ori­gi­na­liais vė­li­mo dar­be­liais pa­puoš­tų dar­že­lio ga­le­ri­jų, sten­dų.

Bai­giant pro­jek­tą, bu­vo su­reng­tas su­si­ti­ki­mas su vai­kų poe­te Zi­ta Gai­žaus­kai­te, vy­ko skai­ty­mą ska­ti­nan­tis ren­gi­nys „Kad ge­ru­mo žvaigž­dės neuž­ges­tų“, or­ga­ni­zuo­ta kon­cer­ti­nė iš­vy­ka į Ma­ri­jam­po­lės vai­kų dar­že­lį „Rū­ta“, su ku­riuo „Bu­ra­ti­nas“ bend­rau­ja. Bi­čiu­liams vil­ka­viš­kie­čiai, aiš­ku, ve­žė ir sa­vo vė­li­mo dir­bi­nių.

Vi­so­mis iš­vy­ko­mis pa­si­rū­pi­no įstai­gos di­rek­to­rė Da­nu­tė Ži­lins­kie­nė ir Au­gus­ti­no iš „De­be­siu­kų“ gru­pės tė­tis Sau­lius Kli­ma­vi­čius. Vi­si tė­vai bu­vo ak­ty­vūs pa­gal­bi­nin­kai. Dau­ge­lis iš jų va­ka­ro­jo, vė­lė kar­tu su vai­kais ne tik dar­že­ly­je, bet ir pa­rė­ję iš jo, pa­dė­jo pa­puoš­ti gru­pes. Tė­vai bu­vo dė­kin­gi, kad at­gai­vi­na­mos se­nų­jų ama­tų tra­di­ci­jos, ug­do­mas jaut­ru­mas, pa­gar­ba se­no­liams, mo­ko­ma drau­gau­ti su bend­raam­žiais.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ilgai lauktas mamografas jau pradėjo dirbti
* Pirmine teisine pagalba naudojasi vis daugiau žmonių
* Būsimose miesto poilsio zonose ketinama palikti sveikus ir gražius medžius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

„Karilionas“ ar „kariljonas“?
Nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ šis žodis rašomas be j karilionas (pranc. carillon ): 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas, turintis automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių karilionų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika.
Tačiau Kalbos komisijos posėdyje apsvarsčius nutarta, kad tais atvejais, kai originalo formoje i eina po priebalsės ir tariamas jotas, gali būti rašoma raidė j: kariljonas (kaip šampinjonas, paviljonas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas