Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-12-21 17:31

---

Į duris beldžiantis Kalėdoms, iš seno žinome, kad prasideda magijos, stebuklų, vilčių pildymosi laikas. Tai įvairiausių, dažniausiai su vedybomis susijusių būrimų ir spėjimų laikas. Todėl prieš susitikdama su Višakio Rūdos bažnyčios klebonu Vidmantu STRIOKU, beje, kilusiu iš Vilkaviškio, galėjau planuoti kokias tik noriu pokalbio temas, bet Kalėdų temos išvengti negalėjau. Kunigo klausiau, kaip bažnyčia vertina įvairius kalėdinius būrimus, ateities spėjimus, koks tų burtų poveikis žmogui.

Tačiau mano „stebuklingus“ nusiteikimus pragmatiškasis kunigas nukreipė visai netikėta linkme. Pasak jo, visai nekeista, kad artėjant lygiadieniams (Kalėdoms, Joninėms) imame aktyviau domėtis burtais, tikėjimais, ieškome paparčio žiedo arba viliamės ištraukti kuo ilgesnį šiaudą iš po Kūčių stalo staltiesės...

– Šie būrimai ir tikėjimas jais neturi nieko bendra su tikėjimu, – teigė kunigas V.Striokas. – Lygiadieniai – tai atskaitos taškai, nes senovėje žmonės gyveno pagal gamtos kalendorių. Nėra šioje Žemėje tautos, kuri atstumtų gamtą, kuri negerbtų medžio. Lietuviai senovėje garbino ąžuolą – kovojant prieš pagonybę ąžuolynai buvo naikinami. Tačiau prieš Kalėdų, Joninių būrimus niekas niekada nekovojo ir nekovoja, bažnyčia į tai žiūri ramiai.

– Ar tai reiškia, kad Bažnyčia tai priima kaip žaidimą?

– Taip. Kiekviena šventė turi savo „linksmąją dalį“, pramogą. Šie senieji „burtai“ atskleidžia žmonių lūkesčius, natūralią žmogaus prigimtį: visi nori būti laimingi, justi gyvenimo pilnatvę, mylėti, turėti savo „antrąją puselę“. Tai žmogaus būties, lytiškumo pajautimas, pasireiškiantis per štai tokias šventės atrakcijas. Be to, šiuose būrimuose slypi daug humoro. Dar vienas labai ryškus būrimų bruožas yra tai, kad jie skatina, drąsina žmogų. Štai malkų glėbys: porinis pliauskų skaičius „lemia“ vestuves, neporinis – viengungystę dar vienus metus. Skambėte skamba padrąsinimas: nebijok, imk kuo didesnį glėbį, nešk trobon ir skaičiuok! Būk drąsus. Ir tai, patikėkite, visiškai ne tai, kas yra kortų kėlimas pas „burtininkes“. Tiek malkų glėbio nešimas, tiek klausymasis, iš kurios pusės šunys loja (iš ten piršliai pas merginą atvažiuos), tiek bato metimas per petį – visa tai darome išsakydami savo prigimtį, lytiškumą. Arba vaško liejimas į vandenį – čia nėra jokio tikėjimo, religinio turinio, tik duodama darbo vaizduotei. Tai tas pats, kas paparčio žiedo ieškojimas per Jonines – kas iš ieškančiųjų patikės, kad papartis žydi? Bet eiti ir jo ieškoti (naktį į mišką) – paskatinimas būti drąsiam.

Šis trumpas pokalbis apie ypatingo laiko – Kalėdų laukimo – burtus turėjo ir tam tikrą „moralą“. Išties Kalėdų ir Joninių būrimai – tik atrakcijos, nieko bendra neturinčios nei su tikėjimu, nei su Dievu. Tačiau tačiau... Čia negalima pamiršti vieno svarbaus dalyko. Jei augdamas žmogus nesusiformuoja teisingo požiūrio, neįgyja religinio patyrimo, tai tikrasis tikėjimas, kuris „įrašytas“ mūsų širdyse, išvirsta į prietaringumą, perdėtą tikėjimą įvairiausiais burtais, nuklystama į sektas, o šie dalykai, pasak kunigo, niekur neveda ir tik atima didelę dalį optimizmo.

Šiandien pasaulyje sektų kuriamos ištisos sistemos, kaip pavergti žmogų.

Įvairūs burtai kortomis, tikėjimas horoskopais, įsijungimas į sektų veiklą – tai religinės patirties alkis, nes žmogus ieško Kažko, nes jo vidinis pasaulis nėra užpildytas tuo, kas teiktų žmogui pilnatvę – dvasinę pilnatvę.

Todėl artėjant didžiosioms metų šventėms užpildykime širdis Tikėjimu, Meile ir Viltimi. Ir įsiklausykime į kunigo Vidmanto Strioko sveikinimą kiekvienam iš mūsų:

– Dievo žodžiu apgaubę savo tikėjimo grūdelį, išgirstame žodžius: „Drąsos!..“ – ir skubančiame laike, ir šventėse, nes kvėpsnis, žingsnis – ir nėra metų... Tad būkite visi pasveikinti Gerumo, Tikėjimo, Laimės ir Tiesos linkėjimu. Tegul jūsų darbas išlieka nušviestas kūrybinio džiaugsmo ir dieviškos stiprybės šviesa.

Teneužgęsta širdyse Meilės ir Vilties stebuklas, tepadeda jis patirti, koks brangus yra kiekvienas žmogus.

Telydi Jus Kalėdinis džiaugsmas, sėkmė ir santarvė.

Su Kristaus gimimo švente – Kalėdomis!



Karolina DUBAUSKAITĖ,

Daiva KLIMAVIČIENĖ

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---